Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko ir Viktoro Preikšo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2016 m. vasario 29 d. priimtą nutarimą Nr. 95-62 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-02-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1, 3, 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007-01-26 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi suderinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 16 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2004-10-27, bausmės pabaiga – 2020-10-27.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas įvertino S. G. nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat nuteistojo savianalizės įgūdžius ir padarė išvadą, kad nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, dar per anksti.

Motyvuojamoji dalis

S. G. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 157 str. 1 d. nurodyta, jog nuteistieji „gali būti“, o ne „turi/privalo būti“ lygtinai paleisti. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis S. G. 3/4 bausmės bus atlikęs tik 2016 m. spalio 27 d. (BVK 157 str. 2 d. 4 p.), tačiau jis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o vadovaujantis BVK 157 str. 3 d., nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. S. G. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų pagal OASys metodiką). Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka BVK 157 str. 2 d. 4 p., 3 d. numatytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 str. 8 d. nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir kitas reikšmingas aplinkybes. S. G. savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. Darytina išvada, jog Komisijos nariai nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, mokymąsi bei darbą pataisos įstaigoje. Tai yra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, todėl būtina itin kruopščiai įvertinti visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.

Nors nuteistasis savo elgesį vertina tik kaip išskirtinai pozityvų ir mano, jog yra pasitaisęs, tačiau bylos medžiaga visapusiškai to nepatvirtina. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pastovaus pajamų šaltinio S. G. niekada neturėjo, turi didelių finansinių įsipareigojimų, civilinį ieškinį dengia tik minimaliai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis neplanuoja pats aktyviai ieškotis darbo, teigia dėl darbo kreipsis į darbo biržą, nors skunde apygardos teismui jau kalbama ir apie individualias darbo paieškas, tačiau tai daugiau deklaracija, nes realių pastangų ieškantis galimybės įsidarbinti nuteistasis nededa.

Aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia ir nuteistojo teiginiai apie puikius santykius su artimaisiais. Skunde apygardos teismui S. G. nurodo, jog lygtinai paleistas vyktų gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini), tačiau teismui pateikta medžiaga liudija, kad šiuo metu abu nuteistojo tėvai yra mirę, nurodytu adresu jį priimtų gyventi brolis su žmona. Be to, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkas rašte pataisos namų administracijai yra pažymėjęs, kad gyvenimo sąlygos adresu (duomenys neskelbtini), yra tik patenkinamos. Nors šioje socialinėje aplinkoje gali būti taikoma intensyvi priežiūra, yra elektra, veikia mobilusis ryšys, tačiau namas yra vieno aukšto, namo viduje yra virtuvė ir du kambariai, kuriuose be nuteistojo gyventų ir pastarojo brolis su žmona.

Nors nuteistasis teigia neturintis analitinio ar psichologinio išsilavinimo, todėl negalintis savęs profesionaliai analizuoti, tačiau tokie teiginiai tik patvirtina, kad įvardyti silpnųjų savo asmenybės pusių S. G. negeba, save pateikti nuteistasis siekia tik iš teigiamos pusės, bet kokius savo trūkumus siekia pateisinti, padarytus itin sunkius smurtinius nusikaltimus minimizuoja, vengia apie tai kalbėti, taigi pernelyg dėl savo veiksmais sukeltų negrįžtamų pasekmių – dviejų žmonių gyvybių atėmimo, nepergyvena. Psichologinės tarnybos specialistas yra nurodęs, jog tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Savo smurtinio elgesio priežasčių S. G. paaiškinti negeba, jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas perteklinis agresyvus elgesys, įtakos smurtiniam elgesiui turi ir alkoholis. Nors nuteistasis dalyvavo atviruose susitikimuose su Anoniminių alkoholikų reabilitacijos centro nariais, tačiau jokiose programose, susijusiose su smurto prevencija, emocijų valdymu, problemų, konfliktinių situacijų sprendimu, nedalyvavo. Taigi reikšmingos pažangos mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius (lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys) S. G. dar nėra padaręs.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Todėl nuteistojo skunde išvardintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, bausmės tikslai S. G. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.