Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-05 · Administracinė byla Nr. I-9138-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
I-9138-484/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02869-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9138-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-02869-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-2 b. l.), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2014-08-17 buvo konvojuojamas į Visagino policijos komisariatą, Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Šiaulių tardymo izoliatorių, Panevėžio vyriausiąjį policijos komisariatą, Vilniaus pataisos namus. Konvojavimo sąlygas pareiškėjas vertina kaip tyčinį kankinimą, garbės ir orumo pažeminimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Skunde nurodė, kad konvojavimas trukdavo nuo 2 iki 5 val. Transporto priemonės, kuriomis buvo konvojuojamas, pasenusios, dažnai kelyje sugęsdavo, tuo dar prailginant kelionės laiką. Transporto priemonėse buvo įrengtos 3 kameros po 2 m² ploto. Į šį plotą buvo talpinama iki 12 asmenų kartu su asmeniniais daiktais, nes atskiros vietos bagažui, kurio leidžiama turėti iki 30 kg, nebuvo skiriama. Pareiškėjo teigimu, dėl ploto trūkumo ant 30 cm pločio ir 3 metrų suoliuko galėdavo atsisėsti tik 4 asmenys, kiti stovėdavo. Kai tuo tarpu konvojaus pareigūnams buvo įrengtos minkštos sėdimos vietos. Dėl to pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas. Taip pat nurodė, kad šaltuoju metų laiku konvojavimui skirtose transporto priemonėse būdavo šalta, nes temperatūra prilygo oro temperatūrai. Šiltuoju metų laiku dėl šilumos ir ventiliacijos nebuvimo, temperatūra automobiliuose siekė + 40-50 oC. Pareiškėjui dėl tokių sąlygų darydavosi silpna. Be to, nurodė, kad konvojavimo metu nebuvo sudaroma galimybė pasinaudoti tualetu, todėl automobiliuose tvyrojo šlapimo kvapas.

Pažymėjo, kad dėl aprašytų netinkamų konvojavimo sąlygų, kurių pasekmes jaučia iki šiol (jį apėmusi apatija, naktimis sapnuoja košmarus), patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas skundo reikalavimą Konstitucijos 21 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika.

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m taikyti ieškinio senaties terminą (6-8 b. l.).

Tarnyba paaiškino, kad konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Pabrėžė, kad visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui ir naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais, atitinka higienos normų reikalavimus. Teigia, kad Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Akcentavo, kad ginčą reglamentuojantys teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

Pažymėjo, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui, tačiau pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Taip pat paaiškino, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Konvojaus kelionės žiniaraščiuose neužfiksuota pareiškėjo skundų ir prašymų.

Atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Atsakovo atstovo vertinimu, šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kažkuriuo lygiu būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo. Tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Tvirtina, kad Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu laikėsi teisės aktų reikalavimų, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl mano, kad šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos numatytos LR Civilinio kodekso 6. 271 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo netinkamomis sąlygomis konvojuojamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2014-08-17. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamo konvojavimo sąlygų nuo pat konvojavimo vykdymo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamo konvojavimo sąlygų į atsakovą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Taigi, pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti nuo galimai netinkamo konvojavimo pradžios, t.y. nuo 2011 metų pradžios, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-05-21, t. y. praėjus daugiau kaip keturiems metams nuo sužinojimo apie galimai pažeistas jo teises dienos. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas ieškinio senaties termino neprašė atnaujinti ir nenurodė šio termino praleidimo priežasčių. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2012-05-20. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Neatnaujinus ieškinio senaties termino skundo reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2012-05-20, pareikšti, pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, galimai patirtą laikotarpiu nuo 2012-05-21 iki 2014-08-17.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-21 iki 2014-08-17 iš viso buvo konvojuojamas 10 kartų: 2012-07-12–2012-07-13, 2012-07-19–2012-07-20, 2012-07-24–2012-07-25, 2012-07-30–2012-07-31, 2012-08-10, 2012-07-12, 2014-03-21, 2014-03-28, 2014-06-13 ir 2014-06-20 (19-58 b. l.). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (68-70 b. l.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 65-67 b. l.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 71-73 b. l.); VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 59-61 b. l.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 62-64 b. l.), MAZ, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai 0,30 x 3 m; 80-82 b. l.), MAZ, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai 0,30 x 3 m; 83-85 b. l.), IVECO, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos; 77-79 b. l.), Mercedes Benz, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai 0,35 x 3 m; 74-76 b. l.).

LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės nustato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, Tarnybos duomenų suvestinė (19-58 b. l.) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 10 kartų, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, minėti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamų asmenų skaičius yra kontroliuojamas. Pavyzdžiui, 2012-07-12 dėl vietos stokos papildomi konvojuojamieji nebuvo priimti konvojavimui (20 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl sėdimų vietų nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas reiškė kokias nors pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir nėra duomenų, kad tokia teisė pareiškėjui buvo ribojama.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju – karšta, būdavo blogas kvapas, pažymėtina, kad pagal bylos duomenis Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (86-98 b. l.). Iš pateiktų automobilių schemų ir patikrų rezultatų matyti, kad juose yra įrengta pratekamoji ventiliavimo sistema (61, 64, 67, 70, 73, 76, 79, 82, 85, 93-94, 95-96, 97-98 b. l.). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (60, 63, 66, 69, 72, 75, 78, 81, 84 b. l.), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas visiškai atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.

Visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais byloje, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus ginčą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė