- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 1-2992-271/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- A. G.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1) 2015-01-30 Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2016-02-18 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. 2017-10-18, apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su broliu R. G. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį, tai yra kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajam, savo artimajam giminaičiui R. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimas jam yra suprantamas, nusikalstamos veikos padarymo faktą jis pripažįsta visiškai. Dienos metu su broliu R. sutvarkė reikalus, o vakare grįžo į butą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę bei alų. Alkoholinius gėrimus pirko brolis. Šiuo metu sunku netgi pasakyti, dėl ko įvyko jų konfliktas, galimai ir dėl cigaretės. Jie susipyko ir jis kumščiu sudavė broliui vieną smūgį į veidą. R. pargriuvo, dar galėjo susižaloti. Rezultate dabar jam ištinęs žandas. Pastoviai dirbo vairuotoju, pastaruoju metu - užsienyje. Šiuo metu laikinai nedirba, tačiau sutarė dėl vairuotojo darbo Vokietijoje, kur ir nori išvykti. Konfliktai su broliu tikrai nepasikartos. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina 2017-10-18 policijos pareigūno J. K. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis J. K. 2017-10-18 pranešė, kad patruliavimo metu iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjo (R. G.) neblaivus brolis A. G. triukšmauja, konfliktuoja su pranešėju. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškėjo, kad 2017-10-18, apie 23 val. 00 min., minėtame bute pranešėjo R. G. brolis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kaire ranka trenkė jam į dešinę veido sritį. Dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam po akimi atsirado mėlynė - patinimai bei dešinėje pusėje po akimi - kraujuojanti žaizda. Smurtą patyręs asmuo buvo susijaudinęs ir akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Smurtas įvyko virtuvėje, aplinka buvo netvarkinga, mėtėsi tušti alaus buteliai ir nuorūkos. Smurtą patyręs asmuo R. G. paaiškino, kad kai jo neblaivus brolis trenkė kumščiu jam į veidą, po smūgio jis pajuto skausmą veido srityje. Protokole lentelėje pažymėti smurtą galintys rodyti požymiai: Nr.1 – kraujuojanti žaizda po dešiniąja akimi, sužalojimo kodas (04); Nr.2 – kraujosruva (mėlynė) po kairiąja akimi, sužalojimo kodas (02), sužalojimai patirti trenkus kairiąja ranka. Prie tarnybinio pranešimo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajam R. G. padaryti sužalojimai (b.l. 5-7).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė, kad taikytis su broliu nesutinka ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.11-12).
Alkotesterio duomenys rodo, kad 2017-10-19, 00 val. 06 min. A. G. nustatytas 2,02 % promilių neblaivumas (b.l. 3).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo poziciją teismo proceso metu, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje faktą sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis smurtavo artimojoje aplinkoje savo brolio atžvilgiu. Smurtu nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamojo A. G. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktą, gailisi dėl savo veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis vykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikai (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. G. už analogišką nusikalstamą veiką teisiamas antrą kartą, teistumas neišnykęs (b.l. 62). Baustas administracine tvarka, taip pat už nedidelį chuliganizmą (b.l. 56-58).
Jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Iki 2017-10-04 dirbo vairuotoju, šiuo metu ketina vykti dirbti į Vokietiją. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54-55 str.str.) teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus paskirti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis neviršija šios bausmės vidurkio. Nuteistajam skirtini teismo įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės apribojimo.
Taikyti nuteistajam BK 64(1) str. nuostatas ir bausmę mažinti trečdaliu - iki 6 mėnesių laisvės apribojimo.
Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-10-18 23.00 val. iki 2017-10-20 13.00 val. (dvi paras), prilyginant vieną parą arešto dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p.).
1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;
2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).
Iki nuosprendis bus perduotas vykdyti skirti nuteistajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį perdavus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.