Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1954-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-25
Bylos Nr.
2A-1954-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
A. B.
Išvadą teikia
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Jelena Koltakova
Civilinė byla Nr. 2A-1954-273/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.3; 121.18; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui S. B., ieškovo atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovei A. B., atsakovės atstovams advokatei Virginijai Bradulskienei, advokato padėjėjui E. B., institucijos duodančios išvadą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-81/2010 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei A. B., dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

I. S. B. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti atsakovės A. B., bendravimo tvarką su vaikais L. B., gim. 2000-07-05, ir M. B., gim. 2003-12-29, numatant, kad A. B. turi teisę susitikti su vaikais vieną kartą per mėnesį, pasiimant vaikus šeštadienį 10.00 val. ir parvežant vaikus sekmadienį 17.00 val., o apie norą praleisti savaitgalį su vaikais A. B. turėtų informuoti S. B. prieš vieną savaitę; A. B. turi teisę praleisti kas antras metines šventes (šv. Velykas ir šv. Kalėdas) su vaikais; A. B., norėdama praleisti laiką su vaikais jų vasaros atostogų metu, turi teisę pasiimti vaikus 2 savaitėms, prieš mėnesį apie tai įspėjusi S. B., su sąlyga, kad vaikai nebus išvežami iš Lietuvos; S. B. gali atsisakyti leisti A. B. susitikti su vaikais, jei vaikai serga arba tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, arba tuo metu iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės A. B. materialinį išlaikymą L. B. ir M. B. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat bylinėjimosi išlaidas. 2010-06-03 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo S. B. ir atsakovės A. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nustatė A. B., bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. B., gim. 2000-07-05, a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. 2003-12-29, a.k. (duomenys neskelbtini) tokią tvarką:

1.A. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais 1 (vieną) savaitę per mėnesį, informuojant ieškovą S. B. apie būsimą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę;

2.Atsakovė A. B. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais kas antras Lietuvos Respublikos valstybines šventes, o apie pageidavimą susitikti su vaikais ji turi informuoti ieškovą S. B. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę;

3.Atsakovė A. B. savo vaikų bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais praleisti pusę tų atostogų trukmės. Atsakovė turi teisę minėtų bendravimų metu išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Apie pageidavimą susitikti su vaikais jų atostogų metu atsakovė turėtų informuoti ieškovą S. B. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę, o ketindama išvykti į užsienį turi pranešti ieškovui numatomą kelionės datą ir vietą.

4.Atsakovė A. B. turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais bendrauti viena, neprižiūrint ieškovui S. B..

Žemesnės instancijos teismas

Iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pakeitė 2010-02-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, jog A. B. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais L. B., gim. 2000-07-05, a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. 2003-12-29, a.k. (duomenys neskelbtini) 1 (vieną) savaitę per mėnesį neprižiūrint tėvui S. B.. Be to, atsakovei A. B. suteikė teisę iki mokslo metų pradžios, t.y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., ne ilgiau kaip 2 (dviems) savaitėms išsivežti vaikus užsienį. Priteisė ieškovui S. B., iš atsakovės A. B., 65,50 Lt (šešiasdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio. Likusių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė ir paliko kiekvieną šalį prie savo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Grąžino atsakovei A. B., 39,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, pavedant tai padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Priteisė valstybei iš atsakovės A. B., 47,64 Lt (keturiasdešimt septynis litus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybei iš S. B., 47,64 Lt (keturiasdešimt septynis litus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovė savo vaikų bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais praleisti pusę tų atostogų trukmės, leidžiant atsakovei išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Apie pageidavimą susitikti su vaikais jų atostogų metu atsakovė turėtų informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, o ketindama išvykti į užsienį turi pranešti ieškovui numatomą kelionės datą ir vietą. Kadangi vaikams yra suteikiamos ne tik vasaros, bet ir rudens, žiemos bei pavasario atostogos, būtų nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga riboti atsakovės galimybes bendrauti su savo vaikais kitų atostogų, o ne tik vasaros atostogų, metu. Be to, ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, jog sutiktų, kad atsakovė su vaikais praleistų pusę jų trumpųjų mokslo metų atostogų laiko, o vasaros atostogų metu – 1 mėnesį. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo pareikštas noras, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrautų tik jam dalyvaujant yra nepagrįstas. Nors teismas 2010-02-08 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad atsakovė A. B. su savo nepilnamečiais vaikais L. B. bei M. B. bendrauja tik dalyvaujant kartu ir jų tėvui S. B., tačiau, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas manė, jog toks bendravimas kenkia nepilnamečių vaikų L. B. bei M. B. interesams, jų bendravimui su savo motina ir tai turi įtakos jų tarpusavio santykiams, emociniam ryšiui. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kodėl motina negalėtų bendrauti su savo vaikais neprižiūrint ieškovui. Kaip jau buvo minėta, vaikų pyktį savo motinai, nenorą daugiau bendrauti su ja ir jų elgesį susitikimų metu, teismo nuomone, gali daugiau lemti ne pačios motinos elgesys, bet santykiai tarp vaikų tėvų, jų tarpusavio nesutarimai ir ginčai. Vaiko santykiai su motina ir jų tarpusavio bendravimo kokybė nepagerės visus susitikimus su motina stebint tėvui. Be to, atsakovei suteikiant teisę išsivežti vaikus į užsienį, ieškovas netenka pagrindo bijoti, jog atsakovė neteisėtai išsiveš vaikus į užsienį. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškęs, kad jis sutiktų, jog švenčių metu atsakovė bendrautų su savo vaikais jam nedalyvaujant, tačiau tik tuo atveju, jei atsakovė su vaikais elgsis gražiai. Tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindo abejoti atsakovės galimybėmis ir sugebėjimais nepriekaištingai prižiūrėti, auklėti ir rūpintis savo vaikais.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, į šalių paaiškinimus, išsakytus teismo posėdžio metu, taip pat į išvadą teikiančios institucijos atstovo byloje pateiktą išvadą ir išreikštą nuomonę teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, manė, jog yra tikslinga nustatyti atsakovės A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. B. ir M. B. tvarką, tačiau kitokią, nei kad ieškiniu prašė ieškovas, kadangi ieškovo reikalaujama atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nėra objektyvi ir ieškovui suteikia nepagrįstą prioritetą atsakovės atžvilgiu. Teismas sprendė, kad nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas ar motina turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo (CK 3.3 str.; 3.155 str.). Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaikų interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaikų interesams, pavyzdžiui, vaikams būtų apsunkintos galimybės lankyti darželį, užklasinius būrelius ir pan.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

kuria atsakovė A. B. savo vaikų bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais praleisti pusę tų atostogų trukmės, atsakovė turi teisę minėtų bendravimų metu išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, apie pageidavimą susitikti su vaikais jų atostogų metu atsakovė turėtų informuoti ieškovą S. B. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę, o ketindama išvykti į užsienį turi pranešti ieškovui numatomą kelionės datą ir vietą, ir priimti naują sprendimą - atsakovė A. B. savo vaikų bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais praleisti pusę tų atostogų trukmės, atsakovei neleidžiant minėtų bendravimų metu išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, apie pageidavimą susitikti su vaikais jų atostogų metu atsakovė turėtų informuoti ieškovą S. B. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje – kuria nustatyta, kad iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pakeisti 2010-02-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, jog A. B. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais L. B., gim. 2000-07-05, a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. 2003-12-29, a. k. (duomenys neskelbtini) 1 (vieną) savaitę per mėnesį neprižiūrint tėvui S. B., be to atsakovei A. B. suteikiama teisė iki mokslo metų pradžios, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., ne ilgiau kaip 2 savaitėms išsivežti vaikus į užsienį. Patenkinus apeliacinį skundą, iš naujo išspręsti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir priteisti iš atsakovės: 131,- Lt žyminio mokesčio; 7 681,- Lt turėtų advokato išlaidų, priteisti iš atsakovės, ieškovo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 133,- Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir 2 400,- Lt advokato išlaidų.

Skunde nurodoma, kad Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje, pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą. Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą ir leisdamas atsakovei išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų visiškai neatsižvelgė į vaikų nuomonę, pažeisdamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 str., kuriame nustatyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, turi būti garantuota teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Byloje yra 2010-03-10 Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl civilinės bylos Nr. 2-215-813/2010, Nr. 14/28, kuriuo, siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais klausimais, apklausus nepilnamečius vaikus buvo išdėstyta jų nuomonė. M. B. paaiškino, kad mamos pasiilgsta, tačiau nenori dažniau susitikinėti su mama, nes mama ją nori išsivežti į Airiją. Į užsienį pas mamą nuvažiuoti nenorinti. Norėtų gyventi su tėčiu, o su mama bendrauti. L. B. paaiškino, kad mamos nelabai pasiilgsta, gyventi norėtų su tėčiu, pas mamą nuvažiuoti nenorėtų.

Apie tai, kad vaikai nenori vykti į užsienį aiškino ir liudytoja L. B. apklausta teismo posėdžio metu, ji sakė, kad Miglė jai yra sakiusi, kad nenori važiuoti į užsienį, Lukas apie tai nenori kalbėti. Atsakovė nori pasiimti vaikus gyventi kartu su savimi į Airiją nepaisant teismo sprendimo, neatsižvelgiant į vaikų norus ir interesus, nes vaikai yra nekartą pareiškę, kad jie nenori gyventi užsienyje, taip pat, kad nenori gyventi su mama. Lietuvoje vaikai lanko darželį -mokyklą, čia yra jų artimieji ir draugai, todėl jie nori likti Lietuvoje. Atsakovės veiksmai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė nori išsivežti vaikus į užsienį neatsižvelgdama į vaikų norus ir jų interesus, todėl ieškovo baimė, kad vaikai gali būti išvežti į užsienį prieš jų norą ir pažeidžiant jų interesus yra pagrįsta. Po apylinkės teismo sprendimo atsakovė skambino vaikams ir sakė, kad atvyks jų pasiimti į užsienį, dėl ko vaikai vėl patiria didžiulį stresą ir baimę.

Skunde nurodoma, jog iš atsakovės A. B. nuo 2008-02-26 iki vaikų pilnametystės yra priteistas išlaikymas, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Nuo 2008-02-26 iki 2010-06-03 šios išmokos dydis buvo po 130,- Lt kiekvienam vaikui, už šį laikotarpį atsakovė vaikams turėjo sumokėti po 3 510,- Lt (27 mėn. x 130,- Lt), viso 7 020,- Lt, tačiau atsakovė materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams nemokėjo ir tik teismo proceso metu padengė dalį susidariusio įsiskolinimo, sumokėdama ieškovui 1 000,- Lt, o nuo 2010-06-03, patvirtinus taikos sutartį, sudarytą 2010-06-02 tarp ieškovo ir atsakovės, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, po 325,- Lt, kurių taip pat nemoka ir jau susidaręs įsiskolinimas yra 1 300,- Lt (2 mėn. x 325,- Lt x 2 vaikai). Atsakovės teigimu ji turi nuolatinį darbą ir pakankamas pajamas, kad galėtu pasirūpinti vaikais, ji į bylą yra pateikusi 2009-10-23 pažymą, kurioje atsakovės nurodytos pajamos yra 1022,33 EUR, socialinio draudimo įmoka 104,39 EUR, tačiau šios pajamos nurodytos tik už vieną mėnesį, nėra aišku kokios atsakovės pajamos buvo iki to laikotarpio ir kokios pajamos yra šiuo metu. Tai, jog atsakovė nemoka savo vaikams materialinio išlaikymo kelia abejonių dėl atsakovės turtinės padėties, arba jos noro ir sugebėjimų pasirūpinti savo vaikais. Kaip matyti iš į bylą pateiktų kitų rašytinių įrodymą, atsakovė neatlieka ir kitų pareigų. 2010-01-19 Jonavos r. Kulvos vaikų lopšelio - darželio „Raudonkepuraitė" pažymoje apie vaiko ugdymąsi, nurodoma, jog visą laiką mergaite rūpinosi jos tėtis, sistemingai moka už darželį, laiku mergaitę atveda, bei laiku pasiima, rūpinasi dukros veikla įstaigoje, žingeidumu, ugdymusi. Jonavos rajono Žeimių vidurinės mokyklos rašte dėl L. B., rašoma, kad 2008 - 2009 m. mama mokykloje lankėsi tik 2 kartus, o šiais mokslo metais atsakovė mokykloje nesilankė, neskambino, Luko elgesiu mokykloje, ugdymosi pasiekimais domisi tik tėtis S. B.. Jonavos rajono apylinkės teismas neteisingai vertino šias pažymas ir 2010-07-23 sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatė, kad atsakovė taip pat rūpinasi savo nepilnamečių vaikų ugdymu, elgesiu, tačiau kaip matyti iš pateiktų teismui pažymų vaikų ugdymu, bei elgesiu rūpinasi tik ieškovas. Teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad atsakovė turi visas sąlygas su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir savo gyvenamojoje vietoje užsienyje nepažeidžiant jų teisių ir teisėtų interesų. Nėra aišku, kokioje aplinkoje atsakovė gyvena, ar neteikdama dabar materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams turės galimybę pilnai užtikrinti jų poreikius užsienyje. Liudytoja R. L. K. duodama parodymus teismo posėdyje, aiškino, kad A. sakė, kad dirba Airijoje ir, kad 16 valandų stovi prie kompiuterio, todėl visai neaišku, kas pasirūpintų vaikais užsienyje, kol atsakovė dirbtų, nes jos pačios teigimu per metus ji turi tik 12 dienų atostogų, kai tuo tarpu ieškovas vaikams esant užsienyje negalėtų padėti ir jais pasirūpinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų dėl ko ieškovas prieštarauja dėl vaikų galimo išvykimo su mama į užsienį. Pirmos instancijos teisme ieškovas nepateikė argumentų dėl ko jam, kaip vaikų tėvui teisė vykti su vaikais i užsienį suteikiama, o jai draudžiama. Bylos eigoje jai bendrauti su vaikais sąlygos nebuvo sudaromos. Vaikų teisių apsaugos specialistai ne kartą yra įspėję ieškovą S. B., kad šis vykdytų teismo sprendinius ir nedarytų kliūčių bendrauti su vaikais, tačiau jis nepaisė įspėjimų ir bendrauti jai su vaikais neleisdavo. Vaikų teisių apsaugos specialistai apklausę vaikus ne kartą konstatavo, kad vaikai nori bendrauti su mama, o kodėl nenorėtų vykti pas mamą vaikai paaiškinti negalėjo. Visos byloje pateiktos vaikų teisių specialistų išvados nebuvo draudžiančio išvykti. S. L. 10 metų, o dukrai Miglei 7 metai, vaikai nepaaiškina priežasties dėl kurios atsirado jų nenoras vykti į užsienį, kiekvieną kartą apklausiant vaikus, kaip pažymėjo vaikų teisių specialistai, jautėsi didelė įtampa, uždarumas. Artimai su vaikais bendraujanti N. P. nurodė, kad ieškovas vaikus stengėsi įbauginti teigdamas, kad jie užsienyje bus skriaudžiami, uždaromi į tamsų kambarį ir t.t. Vaikų teisių apsaugos specialistai savo išvadoje užfiksavo, kad ieškovas neskatina vaikų bendravimo su mama.

Šiuo metu galioja teismo nustatytas laikinas bendravimas su vaikais kuriame nėra draudžiama išvykti su vaikais į užsienį ar matytis su vaikais. Visi byloje apklausti liudytojai ir specialistai patvirtino, kad ji vaikais rūpinasi, vaikai ją myli ir noriai bendrauja su ja. Esanti byloje medžiaga patvirtina, kad į užsienį uždarbiauti išvyko, kai eilini kartą bankrutavus darbdaviui tapo bedarbė. Vaikų gyvenamosios vietos nekeičia, visi samprotavimai, kad gali vaikus išvežti ir juos į Lietuvą negrąžinti yra tik ieškovo egoistinės fantazijos vaisius. Materialinį išlaikymą vaikams teikia, jiems siunčiami ne tik pinigai bet ir perkami reikiami daiktai, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai bei pripažino ieškovas. Apeliacinio skundo motyvas, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas yra neteisingas. Apeliantas kaip argumentą keisti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą nurodė aplinkybe tai, kad ji uždirba 1022.33 EUR atlyginimą, o jis nėra įsitikinęs, kad ji galėtų materialiai pasirūpinti vaikais. Ieškovas byloje yra pateikęs duomenis, kad jo gaunamos kas mėnesines pajamas sudaro 400 Lt gaunamas atlyginimas iš kurių jis dar 3 59,92 Lt sumoka įvairioms savo socialinėms įmokoms sumokėti, paskaičiavus jo gaunamos kasmėnesines pajamas sudaro apie 240,08 Lt. Gyventi su vaikais Lietuvoje jų atostogų laikotarpiu ir neprarasti darbo Airijoje praktiškai neįmanoma. Lietuvoje darbą surasti sunku, o ieškovo siūlomas bendravimas su vaikais kai bendraujama tik Lietuvoje prieštaraus teisingumo principui ir vaikų interesams. Jis gali bendrauti su vaikais kur tinkamas, o jai nori sudaryti tokias sąlygas, kad ji turės rinktis arba darbas arba galimybė matytis su vaikais, bet tuo pačiu darbo praradimas.

Bylinėjimosi išlaidų dydis aiškiai viršijo LR Teisingumo ministro rekomenduotinas sumas, iš byloje pateiktų dokumentų matoma, kad buvo prašoma apmokėti telefoninius pokalbius ar nepaisant to, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta su Kaune esančiu skyriumi, buvo prašoma apmokėti išlaidas maršrutu Vilnius - Jonava. Svarbi aplinkybė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyta. Dėl šio nėra pagrindo priteisti apeliantui jo turėtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) str. nenustatyta.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata., išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

A. S. B. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje vaikams nustatyta bendravimo tvarka su motina atsakove A. B. ir jai suteikiama teisė su vaikais išvykti iš Lietuvos. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsakovei išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų visiškai neatsižvelgė į vaikų nuomonę, pažeisdamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 str., kuriame nustatyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, turi būti garantuota teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Apeliantas nurodė, kad vaikai vykti į užsienį su savo motina nenori, bijo ir kategoriškai atsisako. Be to atsakovė nori pasiimti vaikus gyventi kartu su savimi į Airiją.

Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta dėl sekančių aplinkybių. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 10 str. nurodyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi teisę, išskyrus ypatingas aplinkybes, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė turi visas sąlygas su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir savo gyvenamojoje vietoje nepažeidžiant jų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovo nenoras leisti atsakovei vaikus išsivežti į užsienį yra nesuderinamas su nepilnamečių vaikų teisėmis ir jų teisėtais interesais, nes vaikams turi būti suteikiama galimybė keliauti, susipažinti su užsienio valstybėmis ir ši jų teisė negali būti ribojama. Nors šiuo metu vaikai nepageidauja išvykti su atsakove iš Lietuvos, tačiau tai negali būti pagrindas nustatyti tokį draudimą. Atsakovei vis dažniau ir intensyviau bendraujant su savo vaikais, jų tarpusavio santykiai gali pasikeisti ir vaikai gali pakeisti nuomonę dėl galimybės su atsakove išvykti į užsienį.

Byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo metu gyvena Airijoje, turi gyvenamąjį plotą, kurį nuomojasi, dirba ir gauna 328,68 EUR darbo užmokestį(t.1, b.l. 98-100). Ji kas pusantro mėnesio grįžta į Lietuvą, čia turi jai priklausantį butą, mašiną, todėl visos sąlygos bendrauti jai su nepilnamečiais vaikais yra. Be to, pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo rėmėsi ir 2010 03 10 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. 14/287 (t.2, b.l.15), kurioje nurodyta, kad apklausus vaikus M. B. ir L. B. nurodė, kad su mama bendrauja retai, su ja dažniau susitikinėti nenori, nes pyksta ant jos, tačiau pykčio priežasčių negali nurodyti. Taip pat nurodė, kad tėtis nepasiūlo susitikti su mama ar jai paskambinti. Vaiko teisių apsaugos specialistai nurodė, kad bendraujant su vaikais pastebėta, kad jie jaučia didelę įtampą bei patiria moralinę traumą dėl tėvų konfliktų. Taip pat nurodė, kad vaikų bendravimas su motina turėtų būti pastoviai plečiamas, nes skyrius neturi duomenų, kad motina negalėtų bendrauti su savo vaikais. Apeliacinės instancijos teisme apklausti vaikai M. B. ir L. B. patvirtino, kad jie nenori bendrauti su savo motina, nes ji yra negera, tačiau jų atsakymai į klausimus buvo pasikartojantys ir nemotyvuoti, vaikai nesugebėjo paaiškinti nenoro bendrauti su motina priežasčių. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie galėtų nulemti motinos teisės bendravimo su vaikais ribojimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nesidomi vaikų auklėjimu, jais nesirūpina, neteikia jiems materialinio išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad minėtos aplinkybės civilinės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nenustatyta, kad ieškovas dėl netinkamo atsakovės elgesio būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas, informavęs jas apie netinkamą atsakovės elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jos netinkamą pareigų įgyvendinimą. Taip pat apie tai nėra informavęs ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs rašytinius įrodymus (t.1, b.l.133, 134) padarė pagrįstą ir teisingą išvada, kad atsakovė taip pat rūpinosi savo nepilnamečių vaikų ugdymu, elgesiu ir veikla iki ji gyveno Lietuvoje. Iš 2010 m. birželio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties (t.2, b.l. 128) matosi, kad tarp ieškovo S. B. ir atsakovės A. B. buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią A. B. sutiko mokėti savo vaikams L. B. ir M. B. nuo 2010 06 01 materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 325 Lt per mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės. Materialinio išlaikymo mokėjimas nustatytas nuo 2010 m. birželio 1 d. ir nutartyje nėra jokių duomenų apie išlaikymo įsiskolinimą. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti duomenys apie atsakovės A. B. piniginių sumų pervedimą S. B., kas patvirtina atsakovės teiginį, kad ji išlaikymą vaikams teikė.

Apeliacinės instancijos teismui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti A. B. ir S. B. prašymai dėl tarpusavio nesutarimų nepilnamečių vaikų bendravimo klausimu negali būti argumentu, keliančiu abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

I. S. B. nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo duotą išvadą 2010 07 15 teismo posėdyje, kuriame atstovas pasisakė, kad atsakovės bendravimas su vaikais neturėtų būti minimalizuojamas, o dėl vaikų išsivežimo į užsienį reikėtų pereinamojo laikotarpio, jį didinant kas keletą metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimas dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaikų interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaikų interesams, atsakovė A. B. savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų teisių ir interesų, o vaikų interesams reikalaujant, nepasiimti vaikų, nors tokia jos teisė yra numatyta teismo sprendime. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu ir atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl keleto metų pereinamojo laikotarpio nustatymo reikalingumo išsivežant vaikus į užsienį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvadą, o taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ginčą tarp šalių išsprendė teisingai ir sudarė šalims galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Tėvų lygiateisiškumo principas auklėjant vaikus nebuvo pažeistas.

Netenkintinas ieškovo S. B. apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame atsižvelgiant į nustatytą atsakovės A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovo ieškinys patenkintas pusiau, t.y. 50 procentų, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d. nei vienai šaliai nepriteisė iš kitos šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovą ir atsakovę paliko prie savo patirtų išlaidų advokato pagalbai.

Esant nurodytiems argumentams teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tame tarpe ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėTeisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas