Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-21 · Byla Nr. A2.6.-7901-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
A2.6.-7901-806/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
D. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7901-806/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07201-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L., išnagrinėjusi D. L. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2015-04-05 apie 18.20 val., Gerovės g. 7, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neužbaigė papildomų vairuotojų mokymų, buvo neatidus, važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklaustas teisme D. L. parodė, kad norėjo apsukti automobilį kieme ir šiek tiek kliudė kitą automobilį. Pripažįsta, kad kliudė automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasak D. L., jis paėmė tą automobilį tik apsukti, atvažiavo su pažįstamu iš Baltarusijos, pastarasis jam paliko automobilį. Jis, D. L. nepažįsta L. J., automobilis yra brolio žmonos, pastaroji yra savininkė.

Šalies argumentai

E. B. savo 2015-04-06 paaiškinime nurodo, kad ji 2015-04-05 apie 18.20 val., išvažiuodama iš kiemo, matė kaip automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leisdamasis nuo kalno, nuo Gerovės g. 9 namo link Gerovės g. 5 namo, kliudė automobilius „Volkswagen Passat“ ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, apžiūrėti neišlipo. Automobilį „Audi 80“ vairavo jaunuolis ( 20-30 m. amžiaus), liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, veido neįsiminė.

E. G. savo 2015-04-06 paaiškinime nurodo, kad 2015-04-05 atvažiavo namo apie 16.00 val., automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko prie kiemo. Grįžusi kitą dieną už valytuvo rado lapelį, kuriame buvo nurodyta, kad jų automobilį kliudė kitas automobilis. Pati nieko nematė. Automobilį paliko Gerovės g. 7 kieme. Raštelyje buvo parašyta, kad automobilį kliudė 2015-04-05, apie 18.20 val., Gerovės g. 7, žalios spalvos automobilis „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulų rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio N. B. 2015-04-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-04-06 dirbo kartu su vyr. patruliu E. U., apie 18.05 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Gerovės g. 7 namo kieme apgadintas automobilis „Toyota Yaris“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kitas automobilis pasišalino. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja E. G. paaiškino, kad automobilį paliko stovėti 2015-04-05 apie 16.00 val., ir šiandien, t. y. 2015-04-06 apie 18 val. rado jį apgadintą, su rašteliu paliktu už valytuvo, kuriame buvo nurodyta, kad jos automobilį apgadino „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykį matė E. B. ir paaiškino, kad apie 18.20 val., jai išvažiuojant iš kiemo su nuosavu automobiliu pastebėjo kaip automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovinčius automobilius „Volkswagen Passat“ ir „Toyota Yaris“. Automobilį „Audi 80“ vairavo vaikinas, kurio ji, E. B. atpažinti negalėtų. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojai buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., 8 d.

Šalies argumentai

D. L. savo paaiškinime nurodė, jog 2015 m. balandžio 5 d., į pavakarę pasiėmė brolio automobilį („Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarajam nežinant. Gerovės g. 9 namo kieme, Vilniuje, jis, D. L. važiavo atbuline eiga nuokalne ir savo vairuojamo automobilio dešine puse kliudė automobilį „Toyota Yaris“. Kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai dėl to labai išsigando ir pabėgo iš įvykio vietos. Dėl padaryto įvykio ir žalos labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimas atimtas 2013 metais, 2 mėnesiams ir jis, D. L. iki šiol jo neatsiėmė.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta - Gerovės g. 7, Vilniuje, automobiliui, „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės galinis vaizdo veidrodėlis.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinio matymo veidrodėlis dešinėje pusėje, nubrozdinta galinių durelių dešinės pusės apdaila.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. M. – Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-05-04 apklausus pilietį P. J., šis nurodė, kad jo vardu registruotu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maždaug apie tris metus naudojasi jo žentas, pilietis M. L..

Šalies argumentai

P. J. savo paaiškinime nurodė, jog automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso pastarojo žmonai, šiuo metu naudojasi žentas M. L..

M. L. savo paaiškinime nurodė, jog su transporto priemone „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažinėjo link Naujosios Vilnios, todėl negalėjo kliudyti jokios transporto priemonės. Į Naujosios Vilnios rajoną važinėja tik darbo reikalais su krovininiu automobiliu. Ant minėto automobilio jokių įbrėžimų nėra. Balandžio mėnesio pradžioje iš jo, M. L. automobilį buvo pasiskolinęs brolio draugas, nes sakęs, kad turi reikalų Vilniuje. Jis, M. L. automobilį davė minėtam draugui, nes Lietuvoje tam nereikia jokio įgaliojimo. Asmuo, kuriam buvo perduotas automobilis, buvo atvažiavęs iš Rusijos ir jis yra jo, M. L. brolio draugas. Jis, M. L. daugiau duomenų apie minėtą asmenį neturi, tik, kad jo vardas A. Pastarasis buvo pasiėmęs automobilį iš jo, M. L. apie savaitę, o automobilį grąžino be jokių apgadinimų. Jis, M. L. yra naudotojas transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam brolis D. L. pasakė, kad pastarasis 2015 balandžio 5 d., be jo žinios, vairavo automobilį.

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra J. L..

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; 9 p., numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. D. L. teismo posėdyje neneigė aplinkybių, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytoja E. B. savo paaiškinime nurodė, kad matė kaip automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leisdamasis nuo kalno, nuo Gerovės g. 9 namo link Gerovės g. 5 namo, kliudė automobilius „Volkswagen Passat“ ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, apžiūrėti neišlipo. Minėtą pažeidimą patvirtina ir byloje pateikta fotolentelė, E. G. 2015-04-06 paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulų rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio N. B. 2015-04-06 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas.

D. L. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. L. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog D. L. pažeidė KET 9 p., 126 p. Pats D. L. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl labai išsigando. Šios D. L. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pažeidėjas turėjo suprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Byloje nenustatyta, jog D. L. nežinojo, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau D. L. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Nagrinėjant bylą nustatyta pažeidėjo D. L. lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimus, gailisi. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pažeidėjui skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgdamas į aplinkybes, o būtent į tai, kad D. L. pasiėmė iš brolio M. L. žmonai priklausantį automobilį be jų žinios, apie įvykį nieko nežinojo, todėl teismas mano, kad konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, kuriam automobilis yra būtinas. Dėl šios priežasties teismas mano, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl skirdamas nuobaudą, vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei skiria nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

D. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 579 eurų dydžio baudą.

D. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 1158 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir D. L. skirti 1158 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė