- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- AS-39-206-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Neįgalumo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, panaikinimo ir prašymo išaiškinti teismo sprendimą tenkinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: a) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus I-ojo teritorinio skyriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl 100 procentų darbingumo lygio nustatymo; b) Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 832 dėl darbingumo lygio peržiūrėjimo; c) Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2005 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. S13; taip pat įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą, kuris atitiktų jo sveikatos būklę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2007 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išaiškinti 2007 m. sausio 18 d. sprendimą, o būtent prašė išaiškinti, kodėl pareiškėjui bazinis darbingumas buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo VII dalies 51 punktu, kokiu būdu jis gali atlikti bet kokį darbą, kaip tai neatitinka tikrovės ir prieštarauja 2005 m. kovo 3 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadai. Prašė išaiškinti, kokia pareiškėjo veika prieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, jei iki šiol gydytojai negali nustatyti jo ligos priežasties. Taip pat prašė išaiškinti, kokiu pagrindu jis turi duoti sutikimą operuotis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą išaiškinti teismo sprendimą atmetė. Teismas nurodė, kad 2007 m. sausio 18 d. teismas priėmė motyvuotą sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta ginčo esmė, o motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei pateiktas ginčo teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Kaip matyti iš prašymo išaiškinti sprendimą turinio, pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip teismas vertino faktines bylos aplinkybes, taikė šį ginčą reguliuojančius teisės aktus, todėl pateikti pareiškėjo argumentai laikytini apeliacinio skundo motyvais ir gali būti nagrinėjami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nes teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalimi gali išaiškinti sprendimą nekeisdamas jo turinio.
II.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl 2007 m. sausio 18 d. sprendimo išaiškinimo. Nurodo, kad teismas, nekeisdamas sprendimo turinio, turėjo išaiškinti, kaip jo liga kirkšninė išvarža atitinka Kriterijų aprašo VII dalies 51 punktą. Esant šiam susirgimui jis negali būti darbingas 100 procentų, nes negali kelti sunkumų, lankstytis. Pagal gydytojų konsultacinės komisijos pažymas jam uždrausta dirbti elektriko ir teritorijos tvarkytojo darbus. Teismas turėtų paaiškinti, kuo remiantis buvo nustatytas kirkšninės išvaržos ir rando išvaržos tapatumas. Teismas taip pat turėjo išaiškinti, apie kokią pareiškėjo veiką, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, eina kalba. Nuo kokio gydymo atsisako pareiškėjas, jei iki šiol neišaiškinta susirgimo priežastis. Teismas neišaiškino, kokie funkciniai sutrikimai išnyktų atlikus operaciją. Jis negavo atsakymo, kuo remiantis specialistai teigia, kad susirgimo priežastis – susilpnėjęs žiedas.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba prašo atskirąjį skundą atmesti ir teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007 m. sausio 18 d. teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, jame yra nurodytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei pateiktas ginčo teisinis reglamentavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Iš pareiškėjo 2007 m. vasario 1 d. pateikto prašymo matyti, kad jis, prašydamas išaiškinti 2007 m. sausio 18 d. teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su šiame sprendime pateiktais motyvais ir prašo juos papildyti bei patikslinti, tačiau tenkinus tokį pareiškėjo prašymą būtų pakeistas teismo sprendimo turinys, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme neleistina. Teismo sprendimo motyvų pagrįstumas yra apeliacinio proceso nagrinėjimo objektas.
Pažymėtina, kad pagal minėtos ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos procesinės teisės normos prasmę sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, tai yra ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis iš esmės yra skirta priimto teismo sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimui, tuo tarpu pareiškėjo teismui pareikšti reikalavimai buvo atmesti ir tokį sprendimą teismas argumentavo pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai.
Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.