Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2014 m. spalio 31 d. 23.56 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė jo ir atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį. Vairuotojas su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino, surastas po pusės valandos ir nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Alkoholį vartojo po eismo įvykio iki buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės.

D. B. teismo posėdžio metu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo su drauge į parduotuvę. Mašina važiavo priešais. Jis stuktelėjo tai mašinai į galą, nes ji staigiai stabdė. Mašina nesustojo, nuvažiavo toliau. Jis išlipo, apžiūrėjo savo mašiną, bet nieko nebuvo. Po dviejų valandų pas jį atvažiavo policija. Mašina buvo T. Š., jie pykstasi. Jis nestovėjo, o judėjo. Kol atvažiavo policija, su uošviu gėrė. Atsitrenkė į kitą mašiną, nes nesilaikė saugaus atstumo. T. Š. turėjo suprasti, kad į jį atsitrenkė. Smūgio nebuvo. Ant jo buferio buvo tik dažų dėmė, bet pareigūnų nekvietė. Žino KET, turėjo rašyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti pareigūnus. Kito automobilio vairuotojas nuvažiavo, tai dėl to ir nekvietė policijos. Prisipažįsta, kad atsitrenkė, pasišalino iš įvykio vietos. Viską pripažįsta. Po įvykio vartojo alkoholį. Taip išeina, kad viską pripažįsta, tačiau jį surado ne po 30 min., kaip teigia, o po dviejų valandų. Jis su uošviu dvi valandas vartojo alkoholį, dėl to tiek ir pripūtė į alkotesterį. Įvykis įvyko apie 21.30 val. Paaiškinimą rašė policininkas, jie viską diktavo, laiką patys užrašė. Jie jam perskaitė, pačiam skaityti nedavė. Jis sakė, kad laikas netikslus. Gailisi, kad pasišalino iš įvykio vietos, to neturėjo būti.

Nukentėjusysis T. Š. teisme parodė, kad D. B. jam pažįstamas, nėra nei draugai, nei giminės. Šiuo metu yra susipykę. Dabar jis neturi automobilio. Spalio 31 d. turėjo „Ford Fiesta“, bet ne jis vairavo. 23-24 val. važiavo į miestą. Vairavo V. V., nežino, kur šis gyvena.. V. V. buvo blaivus, pasakė, kad pastatytų mašiną ir viskas. Jo automobilis stovėjo kelkraštyje kelyje (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo jis su S. G.. Tuo metu V. V. nebuvo. Jis pats buvo girtas, miegojo, nelabai pamena aplinkybių. Į juos atsitrenkė, tada iššoko pažiūrėti, bet „VW Passat“ nuvažiavo, tuomet iš karto iškvietė policiją. Policija atvyko po 20-30 min. Jis nebuvo pasišalinęs, laukė toje pačioje vietoje. Smūgis buvo nedidelis, bet nuostolis yra. Galinis bamperis, kėbulas apgadinti, dažai atšokę. Žala nėra didelė. Atsitrenkęs D. B. nesustojo, apsisuko ir nuvažiavo. Jis buvo vienas. Buvo naktis, bet matė gerai. Nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki galo. Asmuo nebandė su juo susisiekti.

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad buvo atsitrenkta į T. Š. mašiną. Nematė, kas atsitrenkė, tik matė, kad nuvažiavo. D. B. pažįstamas, gyvena viename kaime. T. Š. yra jo draugas. Su abiem nėra susipykęs. Spalio 31 d. nuo vakaro gėrė, susitiko su T. Š., toliau gėrė, važinėjo su mašina. Nežino, kaip atsidūrė toje vietoje. Daug žmonių tą vakarą buvo, nežino, kas vairavo. Automobilis stovėjo šalikelėje, buvo tamsu. Automobilyje buvo dviese su T. Š.. Matė nuvažiuojantį automobilį, T. Š. parodė apgadinimus. Smūgis nedidelis, gal stumtelėjo.

Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad buvo vėlu, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pasišalinta iš įvykio vietos. Nuvykę rado stovintį automobilį, gal jo galas buvo apgadintas. Nurodė, kad pasišalino iš įvykio vietos ir, kad vairuotojas buvo neblaivus. Suradus automobilį, jame rado vyriškį su moterimi. Rado gana greitai, per 10-15 min. nuo atvykimo, vaikinai nurodė, kur gyvena. Vairuotojas buvo išgėręs. Iškvietimas buvo po 23.00 val., į vietą nuvyko per 20-30 min. Nukentėjusiojo automobilį rado kelkraštyje. Juos pasitiko T. Š., automobilyje sėdėjo S. G.. Jie abu buvo neblaivūs, tačiau suprato, ką aiškino. Nukentėjusysis pasakojo, kad ruošėsi miegoti, kai į juos atsitrenkė. D. B. sakė, kad trenkėsi į važiuojančią mašiną. Dėl neblaivumo aiškino, kad po to, kai grįžo namo, gėrė. Automobilyje buvo alaus, bet ne toks kiekis, kiek pripūtė. D. B. neblaivumas buvo ne toks, kad per 30 min. tiek alkoholio suvartotų. Mergina taip pat buvo neblaivi, tačiau jos neapklausė. T. Š. pasakojo, kad jie stovėjo šalikelėje, į juos atsitrenkė, pasakojo, kad yra konfliktas tarp jo ir D. B.. Nukentėjusysis paskambino policijai iš karto po įvykio. Matė abiejų automobilių apgadinimus, jie nėra dideli. Apie tai, kad į mašiną atsitrenkta anksčiau, negirdėjo. Suradus „VW Passat“, variklio gaubtas buvo dar šiltas, vadinasi, neseniai važiuota. Kai rado, jis stovėjo, ne važiavo.

Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad pažįsta visus, nei vienas jai nėra priešas. Parvažiavo iš Joniškio. T. Š. visada užkaišioja mašiną, tai ir atsitrenkė. 21.30 val. važiavo į parduotuvę, gatvės nežino, pirko alkoholio. Parduotuvėje užtruko gal 5 min., išvažiavo apie 21.40 val. Grįždami pakliuvo į eismo įvykį, atsitrenkė į T. Š. automobilį. Jis važiavo iš gimtadienio, D. B. buvo blaivus. Jos neblaivumas netrukdo atsiminti įvykio. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, T. Š. mašina irgi važiavo. Iš po to karto dar ne kartą bandė užkišti mašiną. Vairavo T. Š., nes jis visada taip vairuoja. Mašinoje dar buvo S. G.. T. Š. staigiai stabdė, tai ir atsitrenkė. D. B. sustojo, o jie nuvažiavo. Jie nekvietė policijos, nežino kodėl. Po įvykio D. B. gėrė su jos tėvu - (duomenys neskelbtini). Policija atvyko apie 24 val. Jie mašinoje rūkė, nes namie nerūkoma, tai ir rado juos mašinoje. Buvo du pareigūnai. Daugiau nedalyvavo, ėjo namo.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad naktį gavo iškvietimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Atvykę rado du jaunuolius, kurie nurodė pasišalinusį asmenį. Nuvyko, kur nurodė, nufotografavo, patikrino blaivumą, užfiksavo dokumentus. Nepamena, ką pasakojo nukentėjusysis. Gal jie miegojo automobilyje, kitas automobilis atsitrenkė į galą ir nuvažiavo. Nežino, ar nukentėjusysis buvo blaivus, jie buvo dviese. Nuvyko iš karto, kai nufotografavo įvykio vietą. Nepamena, kiek valandų buvo. Pareigūnus kvietė iš karto po apgadinimo. Atvyko į įvykio vietą per 30-40 min., nes nebuvo labai skubus įvykis. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytą laiką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo rastas mašinoje su drauge. Automobilis nebuvo užvestas, jie gėrė alkoholį, rūkė. Pasakojo, kad automobilio nevairavo. Nepasakojo, kas vairavo mašiną, nepamena. Jis nebuvo blaivus, bet sakė, kad įvykio metu buvo blaivus. Gali būti, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, tvirtina kas jame nurodyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė sakė tik, kad D. B. nepūstų į alkotesterį. Nukentėjusysis nurodė automobilį, apgadinimai buvo, jie sutapo. Netyrė aplinkybių, ar ką tik buvo važiuota su automobiliu. Iš alkoholio buvo alus, dėl degtinės nepamena. Jam atrodo, kad jie buvo grįžę su automobiliu ir iš jo neišlipo, taip ir sėdėjo, namo nebuvo parėję.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. B. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5 b. l.), asmens blaivumo testu, kuriuo 2014-11-01 00.27 val. D. B. nustatytas 2,10 promilės girtumas (6 b. l.), D. B., T. Š., S. G. paaiškinimais (7, 8, 9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (16-17 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme prisipažino, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nurodydamas, kad atsitrenkė į kitos mašinos galą, nes nesilaikė saugaus atstumo. Tą patį paliudijo ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad būdamas automobilyje pajuto smūgį į automobilio galą, dėl kurio buvo apgadintas galinis bamperis, kėbulas, atšoko dažai. Tokią aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas S. G., buvęs įvykio vietoje. Iš byloje esančių transporto priemonių techninės apžiūros aktų taip pat matyti, kad eismo įvykio buvo metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: D. B. automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos radiatoriaus grotelės, nukentėjusiojo automobiliui „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinis bamperis. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad D. B. vairuojamas automobilis kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį ir lėmė automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad D. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. B. teismui nurodė, jog eismo įvykis įvyko 21.30 val., o ne 23.56 val. Aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, teisme nustatyta, kad policijos pareigūnai 23.56 val. gavo pranešimą dėl eismo įvykio, apie 00.15 val. nuvyko į minėtą eismo įvykio vietą. Tokios aplinkybės buvo patvirtintos tiek jų pačių parodymais, apklausiant juos teismo posėdyje, be to, laikas užfiksuotas ir Šiaulių apskrities VPK pareigūnų S. P. ir G. Š. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodytas aplinkybes liudytojai patvirtino teisme. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai teisme patvirtino, jog nukentėjusysis juos kvietė tik įvykus eismo įvykiui, t.y. iš karto po to, kai buvo atsitrenkta į T. Š. automobilį. T. Š. bei S. G. taip pat teismui patvirtino, jog tik įvykus eismo įvykiui, t.y. D. B. atsitrenkus į T. Š. automobilį, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie, T. Š. teigimu, į įvykio vietą atvyko maždaug po 20-30 min. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas G. Š. nurodė, jog suradus D. B., jo automobilio „VW Passat“ variklio gaubtas dar buvo šiltas, kas taip pat rodo, kad automobiliu buvo neseniai važiuota. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tikslinti kaltinime nurodyto pažeidimo padarymo laiko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, nesistengia paslėpti eis­mo įvykio pėdsakų ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad D. B. suprato sukėlęs eismo įvykį. D. B., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad važiavo su drauge į parduotuvę, priešais važiavo mašina, jis stuktelėjo tai mašinai į galą, nes ji staigiai stabdė, o jis nesilaikė saugaus atstumo, mašina nesustojo, nuvažiavo toliau. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad jis išlipo, apžiūrėjo savo mašiną, buvo tik dažų dėmė ant jo buferio, bet pareigūnų nekvietė. D. B. teigė, jog žinojo, kad turėjo rašyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti pareigūnus, tačiau nurodė, kad kito automobilio vairuotojas nuvažiavo, dėl to ir nekvietė policijos. Nukentėjusysis T. Š. parodė, jog įvykio metu stovėjo kelkraštyje, o nevažiavo, kaip nurodo D. B., ir į jo automobilio galą įvažiavo D. B. vairuojamas automobilis. Tą patį paliudijo ir teisme apklaustas liudytojas S. G., kuris teigė, jog stovėjo šalikelėje, buvo tamsu, matė nuvažiuojantį automobilį. Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad atvykę į eismo įvykio vietą rado stovintį automobilį, kurio galas buvo apgadintas. Teisme apklaustas liudytojas S. P. nurodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, rado du jaunuolius, kurie nurodė iš eismo įvykio vietos pasišalinusį asmenį. Pažymėtina aplinkybė, kad pats adminsitracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, bei nurodė, kad gailisi pasišalinęs. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad D. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, t. y. kad apgadino kitą transporto priemonę ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino vartojęs alkoholį po eismo įvykio, teigdamas, kad iki kol atvažiavo policija, jis vartojo alkoholį su savo uošviu, dėl to tiek ir pripūtė į alkotesterį. Teismo posėdžio metu liudytojas G. Š. nurodė, kad suradus D. B., automobilyje buvo alaus. Liudytojas S. P. parodė, kad D. B. buvo rastas automobilyje kartu su drauge, automobilis nebuvo užvestas, jie gėrė alkoholį bei rūkė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, eismo įvykis įvyko 2014 m. spalio 31 d. 23.56 val., o D. B. neblaivumas alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2014-11-01 00.27 val., t.y. praėjus pusės valandos laikotarpiui po transporto priemonės vairavimo. Išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, jog D. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad D. B. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

D. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį skirti administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

D. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

D. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. B. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.