Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-543-163/2012

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-09594-2011-2)

NUTARTIS

2012 m. kovo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11331-792/2011 pagal kreditoriaus AB Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus pareiškimą skolininkui J. R. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

sandorio šalys: kreditorius – Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius, įmonės kodas 112025592, Didžioji g. 18–2, Vilnius, skolininkas – J. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Gautas Hipotekos lakštu užregistruotu 2008-01-24 Nr. 03/2008/01066, kodas 03120080001088, įkeistas turtas – žemės sklypas 2,0300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte.

2011-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1133-792/2011 buvo gautas skolininko ir įkeisto daikto savininko atstovo atskirasis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria skolininko atskirasis skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui CPK 123 straipsnio bei 335straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-13 nutarties įteikimo apeliantui momento

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis (hipotekos b. l. 18–19) įteikta 2011 m. birželio 6 d. apelianto mamai Z. R. (hipotekos b. l. 3–4). Nutartis buvo įteikta per antstolę E. M. (jos padėjėją G. B.) (hipotekos b. l. 3–5). Ant pažymos apie įteikimą apelianto motina pati raštu patvirtino, kad „įsipareigoja pranešti J. R.“, taip pat patvirtino, kad dokumentų teisinės pasekmės jai išaiškintos (hipotekos b. l. 3–4). Pažymėtina, kad kreditorius kreipėsi į antstolį dėl 2010 m. spalio 13 d. nutarties įteikimo, kadangi apelianto nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), registruotų laiškų niekas nepriėmė ir neatvyko atsiimti, apeliantas neinformavo kreditoriaus, kad jis yra išvykęs ir kad negali priimti korespondencijos jo rodytu adresu. Byloje nustatyta, kad kreditorius, siekdamas tęsti pradėtas hipotekos procedūras, prašė Hipotekos skyriaus leisti įteikti nutartį per antstolį, kaip tai numato CPK 117 straipsnio 1 dalis (hipotekos b. l. 10–11).

CPK 122 straipsnio 1 dalis nustato, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (įteikimo vieta), išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas teigia, kad gyvena užsienyje, be to, kito savo adreso nenurodė, todėl kreditorius, neįteikęs asmeniškai apeliantui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-13 nutartį teisėtai bei pagrįstai įteikė apelianto mamai per antstolį.

Teismas primena ir tai, jog CPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (įteikimo tvarka) (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Taigi pagal CPK reglamentavimą apelianto mama yra tinkamas subjektas priimti korespondenciją. Teismas pabrėžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo teisinio išsilavinimo neturėjimą kaip aplinkybę, kad apelianto mama tariamai nesuprato priimamo laiško pasekmių. Teismas pabrėžia, jog pagal CPK normas yra reikalaujama, kad priimantis asmuo būtų pilnametis šeimos narys; neturėtų priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, to byloje nenustatyta. Be to, apelianto mamai buvo išaiškinta (ką ji pati patvirtino žymoje), jog gautą laišką privalo perduoti sūnui J. R. ir kokios gresia neperdavimo sėkmės.

Teismas ypatingai pabrėžia ir tą aplinkybę, jog kreditoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. pranešimą Nr. 9825 dėl 2008 m. sausio 22 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 08/01/37S nutraukimo, adresu (duomenys neskelbtini), (hipotekos b. l. 32), 2010 m. rugsėjo 9 d. priėmė apelianto brolis V. R. (hipotekos b. l. 36). Taigi, jau tada apeliantas buvo informuotas apie kreditoriaus ketinimą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas 2008 m. sausio 22 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 08/01/37S Specialiųjų sąlygų 1.2 punkte (hipotekos b. l. 22), 2008 m. sausio 24 d. patvirtintame hipotekos lakšte 3 punkte pats patvirtino, kad jo adresas – (duomenys neskelbtini), yra vienintelis. Pažymėtina, kad 2008 m. sausio 22 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 08/01/37S bendrųjų sąlygų 14.1 ir 14.1.1 punktuose yra įtvirtinta apelianto pareiga ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pranešti apie savo adreso pasikeitimą. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje“. Byloje nenustatyta, kad apeliantas būtų informavęs apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vadinasi, visi dokumentai buvo siunčiami tinkamai paskutiniu skolininko nurodytu adresu, kuriuo korespondenciją priėmė apelianto šeimos nariai – brolis, mama.

Be to, nors apeliantas teigia, kad iš mamos sužinojęs apie gautos korespondencijos faktą, nedelsdamas kreipėsi į advokatų kontorą, kad advokatas susipažintų su byla, tačiau jokių objektyvių įrodymų, susijusių su jo sugrįžimu iš užsienio ir sužinojimu iš mamos apie gautą korespondenciją daug vėliau negu laiškas buvo įteiktas, nepateikia. Todėl šiuos apelianto teiginius teismas vertina kritiškai ir juos atmeta (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas nesutinka su apelianto pareikšta nuomone, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-13 nutartis apeliantui įteikta tik 2011-09-26 ir konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis apeliantui yra įteikta tinkamai, todėl apeliantui minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties įteikimo diena laikoma 2011 m. birželio 6 d.

Dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta: asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta: pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

Apeliantas, skųsdamas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, nurodo, kad apelianto motina neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to nesuvokė priimamų dokumentų svarbos; apelianto motina gerbė sūnaus privatų gyvenimą, todėl netikrino sūnaus korespondencijos ir neturėjo progos perduoti laiško, kadangi sūnų mato retai; apeliantas gyvena užsienyje ir tik sužinojęs apie gautą nutartį, 2011 m. rugsėjo 26 d. sudarė su advokatu sutartį dėl atstovavimo ir tik nuo advokato susipažinimo su bylos medžiaga laikytina, kad nutartis yra įteikta apeliantui. Teismas pažymi, kad apelianto pateikti motyvai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nagrinėjamojoje byloje nesudaro jokio pagrindo laikyti termino praleidimo aplinkybes svarbiomis, t. y. nėra pagrindo atnaujinti apeliantui praleistą terminą atskirajam skundui dėl 2010 m. spalio 13 d. nutarties Nr. 453-1V/2011 pateikti (CPK 78 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, atskirai pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui konkrečiai tokio reikalavimo nesuformulavo, o tik motyvuojamoje dalyje apie tai užsiminė.

Šios bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad apeliantas neįrodė termino svarbių praleidimo priežasčių, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nors nepasisakė ir nenurodė konkrečių motyvų dėl termino atnaujinimo, tačiau spręsdamas prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, pagrįstai bei teisėtai netenkino apelianto prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atskirai pažymėtina, jog pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Tuo tarpu pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo, taigi ir atskirojo skundo (CPK 338 straipsnis), padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-13 nutarties pateikė tik 2011-09-29, t. y. praėjus daugiau kaip vienuolikai mėnesių po skundžiamos nutarties paskelbimo, taigi, praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidų už advokato ar jo padėjėjo teikiamas paslaugas atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), kurios nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį. Nurodytais aktais turi vadovautis teismas, nustatydamas priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Kreditorius teismui pateikė įrodymus, jog patyrė bei 1 415,70 Lt išlaidų už teisines advokato paslaugas parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 6, 33–36). Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – nustatytas 0,5MMA maksimalus teisnių paslaugų užmokesčio dydis. Taigi, nagrinėjamu atveju leidžiamas maksimalus užmokestis už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 0,5×800=400 Lt.

Apibendrindamas tai, kas anksčiau pasakyta, teismas mano, kad 1 415,70 Lt kreditoriaus išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra per didelis, neatitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijų nuostatų, todėl nėra pagrindo atlyginti visas turėtas išlaidas. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, šios išlaidos sumažintinos, nurodant, kad kreditoriaus priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 400 Lt (Rekomendacijos 8.15 punktas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti 400 Lt kreditoriaus „Nordea Bank Finland Plc", Lietuvoje veikiančio per „Nordea Bank Finland Plc" Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592) naudai iš apelianto J. R. patirtų teisinės pagalbos išlaidų.