Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažino su prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Ginkūnų k. Šiaulių r., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 2002-11-08 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 295 str. 1 d. (sena redakcija) 20 MGL dydžio (2500 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę G. B. , būtent: 2015 m. lapkričio 22 d. apie 00 val. 05 min., buto adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kambaryje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai G. B. į nosį ( ar veido sritį), sugriebė už plaukų, ir juos tampydamas pargriovė nukentėjusiąją G. B. ant grindų, bei sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajai G. B. į įvairias kūno vietas, po ko koridoriuje nukentėjusiajai G. B. bandant atsistoti nuo grindų, spyrė vieną kartą į kairiąją veido pusę (ar kairiąją akį, paakį), dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, nugaroje, abiejuose rankose ir dešinėje kojoje ir viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą.

D. V. inkriminuojamo jam nusikaltimo padaryme kaltu prisipažino bei parodė, kad su G. B. kartu gyvena šešerius metus, oficialiai nėra susituokę, tačiau gyvena kaip sutuoktiniai. 2015 m. lapkričio 21 d. G. iš pat ryto išvažiavo į R., jis liko namuose vienas. Būdamas namuose, vienas vartojo alkoholį. Net negali paaiškinti, kas su juo atsitiko, jis pradėjo pykti. Dėl ko pyko nežino, mano, kad tai depresijos pasekmės. Prisimena, kad vazą metė į sieną, sudaužė kompiuterio monitorių. Gal ir dar ką nors padarė, visko gerai neprisimena. Vėliau, būdamas girtas, nuėjo miegoti. Pabudo nuo smūgių į kojas. Kai atsimerkė, pamatė, jog šalia stovi G., suprato, kad ji su kažkuo sudavė smūgius į koją. Jis atsikėlė iš lovos, o G. tuo metu nubėgo į miegamojo kambarį. Jis supyko, kad ji jį muša, nuėjo jai iš paskos. G. sėdėjo ant lovos. Priėjęs, sudavė delnu vieną kartą jai per veidą. Nuo suduoto smūgio G. nugriuvo nuo lovos ant grindų. Kas toliau vyko tarp jo ir G. jis dėl girtumo neprisimena. Tačiau mano, kad jis tikrai galėjo spirti, suduoti kumščiais, rankomis G. į įvairias kūno vietas. Sekantį momentą prisimena, kad jis grįžo į svetainės kambarį, o G. išbėgo iš namų. Jis pradėjo vytis G. laiptais, o po to lauke nuo namo nubėgo gal kokius penkis metrus, norėjo ją sugrąžinti į namus. Neprisimena, ar vydamasis G., ką nors jai šaukė, grasino, jis tiesiog norėjo ją sulaikyti ir grąžinti į namus. Nepavijęs G., grįžo į namus, nuėjo į kambarį, kur žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko G. grįžo su policijos pareigūnais. Jis gailisi dėl tokio savo elgesio, dėl suduotų ir spirtų smūgių G.. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, mano, kad tikrai galėjo suduoti smūgius rankomis ir spirti savo sugyventinei G. B.. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi, atsiprašė G., susitarė dėl žalos atlyginimo. (b.l. 44-46, 54-55).

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad su D. V. kartu gyveno šešerius metus, oficialiai susituokę nebuvo, bendrų vaikų neturi. Gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai iki šio įvykio buvo įtempti, kadangi ji norėjo skirtis su D. ir apie tai jam buvo pasakiusi. 2015 m. lapkričio 21 d. ji viena buvo išvykusi, į namus grįžo apie vidurnaktį. Įėjusi į miegamojo kambarį, pastebėjo sudaužytą kompiuterio monitorių ir spausdintuvą, sudaužytus jos kvepalų buteliukus, ant grindų numesta visa jos parfumerija. Tada nuėjo į svetainės kambarį, pamatė ant sofos-lovos miegantį sugyventinį. Šiame kambaryje pamatė sudaužytus tris vazonus su gėlėmis, suplėšytą savo portretą, saldaininę, numestą ant grindų, išmėtytus po kambarį saldainius. Ant stalo stovėjo nugertas viskio butelis, tuščios alaus skardinės. Tai pamačiusi, pradėjo verkti. Tuo metu suskambo jos telefonas, ji atsiliepė ir kalbėjosi su drauge. Jai bekalbant telefonu, į miegamojo kambarį atėjo D.. Kadangi ji verkė, draugė paklausė, kas atsitiko, o ji jai atsakė, kad „tas durnius viską išdaužė“. Kai D. išgirdo šiuos žodžius, priėjęs pagriebė jai iš rankos telefoną, pasakė: „tai aš čia durnius“ ir metė telefoną į sieną. Telefonas subyrėjo į atskiras dalis. Po įvykio ji surinko išsibarsčiusias telefono dalis, jas sudėjo ir telefonas veikia. Tada D. jai pasakė: „čia tavo paskutinis skambutis buvo“ ir kumščiu trenkė jai vieną kartą į nosies sritį, pateikė į nosį ir viršutinę lūpą. Tuoj po to D. sugriebė jai už plaukų, juos tampė, laikydamas už plaukų ir juos tempdamas D. ištempė ją iš lovos ant grindų. Pargriovęs, be paliovos pradėjo ją mušti. Ji rankomis užsiėmė veidą. D. rankomis sudavė ir spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Ji neskaičiavo kur, kiek kartų ir kuo D. jai padarė sužalojimus. Tačiau juto spyrius ir smūgius į abi rankas, dešinę koją, galvos sritį, nugaros sritį. Dėl visų suduotų ir spirtų smūgių jai labai skaudėjo visą kūną, galvos srityje atsirado guzas, ant rankų, kojos buvo kraujosruvos, nugaroje, juosmeninėje dalyje buvo kraujosruva, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kažkuriuo metu ji pradėjo šaukti ir prašyti D., kad jis liautųsi, nebemuštų. Po kurio laiko D. atsitraukė ir nuėjo į koridorių. Pastebėjo, kad D. maunasi batus. Jai buvo labai sunku eiti, viskas skaudėjo, ji bandė keltis nuo grindų. Tai pamatęs, D. spyrė jai vieną kartą į kairiąją veido pusę. Pajuto didelį skausmą, o nuo suduoto smūgio ji vėl nugriuvo ant grindų. Prašė D. nemušti, o jis atsakė: „aš tavęs nemušiu, o užmušiu“. Tuoj po to D. dar vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, pataikė į nosį, lūpas. Dėl D. pasakyto žodžio „užmušiu“, ji nemano, kad jis būtų taip padaręs, tiesiog buvo pergėręs alkoholio ir, būdamas girtas, nekontroliavo ką kalba. Tuoj po to D. nuėjo į vonią. Ji pasinaudojo tuo ir basomis, neapsirengusi išbėgo iš buto. Bėgdama šaukė pagalbos. Kažkuriuo metu, lauke pastebėjo, kad D. vejasi. Ji, bėgdama pamatė tris jaunuolius, kai pribėgo prie jų, jie pasakė, kad jos niekas nebesiveja. Kažkuris iš vaikinų paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji kartu su pareigūnais nuėjo iki buto, tačiau D. buvo užsirakinęs, ji raktų neturėjo, todėl patekti į butą negalėjo. Tada nuvyko pas gimines ir pasiėmė buto raktus. Tik tada pavyko pakliūti į butą. Pareigūnai D. sulaikė ir išvežė iš namų. Šiuo metu su D. ji nebegyvena, jis išsikraustė iš jos buto, nežada turėti su juo daugiau jokių reikalų. D. jai atlygino padarytą turtinę ir moralinę žalą. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 29-30, 35-37).

Akistatos protokole nurodyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios G. B. ir įtariamojo D. V., nukentėjusioji parodė, jog ji tikrai jokių smūgių į kojas įtariamajam nesudavė, o įtariamasis D. V. parodė, jog jam per miegus, dėl girtumo pasirodė, jog buvo suduoti smūgiai į kojas, mano, kad iš tikrųjų smūgiai suduoti nebuvo. (b.l. 49-51).

G. B. 2015-11-22 protokole - pareiškime nurodyta, kad 2015-11-22 apie 00.05 val. jai grįžus namo, rado vyrą, o aplink išdaužytus daiktus. Jai pradėjus verkti, atsibudo vyras ir pradėjo ją mušti, pervertęs ant grindų, spardė, tampė už plaukų, smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas. (b. l. 5-7).

2015-11-22 apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (b.l. 8-13).

2015-11-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2015-11-22 apie 00.27 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje G. B. paaiškino, kad sugyventinis ją spardė, smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų ir sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 14-16).

Specialisto išvadoje Nr. G 1718/15(04) nurodyta, jog G. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, nugaroje, abiejose rankose ir dešinėje kojoje ir viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą, nugarą, abi rankas ir dešinę koją. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 26).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015-11-22 00.44 val. G. B. blaivi. (b. l. 27).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015-11-22 01.28 val. D. V. nustatytas 1,45 promilių girtumas. (b.l. 39

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Išdėstyti rašytiniai įrodymai: D. V. parodymai; nukentėjusiosios G. B. parodymai; įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys; tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenys; specialisto teismo mediko išvada; asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad D. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę G. B. , būtent: 2015 m. lapkričio 22 d. apie 00 val. 05 min., buto adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kambaryje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai G. B. į nosį ( ar veido sritį), sugriebė už plaukų, ir juos tampydamas pargriovė nukentėjusiąją G. B. ant grindų, bei sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajai G. B. į įvairias kūno vietas, po ko koridoriuje nukentėjusiajai G. B. bandant atsistoti nuo grindų, spyrė vieną kartą į kairiąją veido pusę (ar kairiąją akį, paakį), dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, nugaroje, abiejuose rankose ir dešinėje kojoje ir viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Prokurorė siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Procesą šioje byloje užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai išdirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 mėnesius viešųjų darbų neatlygintinai išdirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-22 00.55 val. iki 2015-11-23 14.40 val. (2 paras) ir laikyti, kad D. V. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausme.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 4 alternatyvios bausmių rūšys (nemokami viešieji darbai, bauda laisvės apribojimas ir areštas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, dirba, anksčiau teistas. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – nemokamus viešuosius darbus.

Kadangi procesas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, skiriama bausmė mažintina 1/3.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios taikytini iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę- 6 (šešis) mėnesis viešųjų darbų, neatlygintinai kiekvieną mėnesį išdirbant po po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų neatlygintinai kiekvieną mėnesį išdirbant po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-22 iki 2015-11-23 ir laikyti, kad D. V. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.