Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-21 · Administracinė byla Nr. I-4420-561/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
I-4420-561/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07291-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. E. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kybartų pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Eglė Grucytė
Administracinė byla Nr. I-4420-561/2014Proceso Nr. 3-61-3-07291-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui A. E. Č., pareiškėjo atstovei advokatei Eglei Grucytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei Kybartų pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus (toliau – ir Kybartų PN) 2013-01-30 nutarimą Nr. 5-48/99; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-03-19 sprendimą Nr. 2S-865; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 5 000 Lt neturinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai yra iš esmės neteisingi, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes juos priimant visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjas net nebuvo pakviestas dalyvauti Drausmės komisijai svarstant jo nubaudimo klausimą. Darė išvadą, kad šie pažeidimai laikyti esminiais, pažeidžiančiais teisę būti išklausytam.

Paaiškino, kad asmens kratos metu puskarininkis V. S. viršijo savo įgaliojimus, nes apžiūros metu reikalavo nusirengti nuogai. Pabrėžė, kad kratos metus pareigūnas darė psichologinį spaudimą, reikalaudamas pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje, įžeidinėjo, elgėsi grubiai ir nepagarbiai, žemino bei tyčiojosi. Jokių pasipriešinimo veiksmų pareiškėjas nedarė, o dėl netinkamo pareigūno elgesio pažadėjo informuoti vadovybę. Po šių žodžių pareiškėjas buvo uždarytas į automobilį, o tuo metu pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą, neatitinkantį tikrovės.

Nurodė, kad Kybartų PN direktorius priėmė nutarimą, kuriuo buvo nutarta skirti pareiškėjui 5 paras baudos izoliatoriuje. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, jį skundė Departamentui, tačiau Departamentas skirtos nuobaudos nepanaikino. Skirtą nuobaudą atliko, tačiau žinodamas, kad yra nubaustas neteisėtai, patyrė didelius moralinius išgyvenimus bei dvasinius nepatogumus, sutriko miegas ir kitos organizmo funkcijos. Dėl paminėtų aplinkybių mano, jog patyrė didelę neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt, t. y. 5 000 Lt prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, ir 5 000 prašė priteisti Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Departamentas, išnagrinėjęs su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą bei joje aprašytas įvykio aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kybartų PN nutarime nurodytus Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 ir 2 dalies, 11 str. 1 d. 1 ir 2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis ir darė išvadą, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą.

Departamento nuomone, Kybartų PN direktorius, skirdamas nuobaudą, laikėsi Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, todėl priėmė pagrįstą nutarimą. Atkreipė dėmesį, kad Drausmės komisijos teikimas būtinas tik skiriant Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 dalyje nustatytas nuobaudas. Pabrėžė, kad priimtas Departamento skundžiamas sprendimas taip pat yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas.

Akcentavo, kad pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Darė išvadą, kad ginčo atveju pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, priešingai – pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nevykdė pareigūnų reikalavimų, nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti Departamento pateiktame atsiliepime.

Teismo posėdyje Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Kybartų PN atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. S. 2013-01-22 surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo elgesio“ (t. 1, b. l. 52), kuriame nurodė, kad 2013-01-22 apie 12.40 val. nuteistajam E. Č. atliekant asmens kratą jis nevykdė konvojaus pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. atsisakė nusirengti, parodyti rūbus bei parodyti, ar nėra ant kūno sumušimų. Nuteistasis atsisakė išdėstyti savo asmeninius daiktus ant stalo. Buvo įspėtas tris kartus, kad jo veiksmai yra neteisėti ir bus panaudotos spec. priemonės jo atžvilgiu. Tik tada nuteistasis pakluso, tačiau nusirengęs demonstratyviai siūbavo lytinį organą ir siūlė visiems pačiupinėti. Taip pat Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. S. 2013-01-22 surašė tarnybinį pranešimą „Dėl draudžiamų daiktų išėmimo“ (t. 1, b. l. 53), kuriame nurodė, kad pareiškėjo asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas skardinis aštriabriaunis, savadarbis vandens šildytuvas.

Kybartų PN direktorius 2013-01-30 nutarimu Nr. 5-48/99 pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – uždarymas į baudos izoliatorių 5 paroms už tai, kad pareiškėjas 2013-01-22 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą – apie 12.40 val. išvykdamas etapu nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų atsisakydamas nusirengti, pateikti apžiūrai rūbus, išdėstyti asmeninius daiktus ant stalo ir parodyti ar ant kūno nėra sumušimo žymių. Buvo įspėtas tris kartus, jog jo veiksmai yra neteisėti ir bus panaudotos spec. priemonės. Tik tada nuteistasis pakluso. Rodė nepagarbą pareigūnams nusirengęs demonstratyviai siūbavo lytinį organą ir siūlė visiems pačiupinėti. Kratos metu apie 13 val. tarp nuteistojo daiktų buvo rastas savadarbis vandens šildytuvas, t. y. savo veiksmais nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 ir 2 dalis bei 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 11).

Kybartų PN direktoriaus 2013-01-30 nutarimą Nr. 5-48/99 pareiškėjas apskundė Departamentui (t. 1, b. l. 46–49), kuris 2013-03-19 sprendimu Nr. 2S-865 pareiškėjo skundą atmetė (t. 1, b. l. 61).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Kodeksas) 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 punktas). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 50 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, o 73.10 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais.

Teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno dalinio konvojavimo kuopos sargybos viršininko vyr. puskarininkis V. S. 2013-01-22 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-01-22 apie 12.40 val. nuteistajam E. Č. atliekant asmens kratą jis nevykdė konvojaus pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. atsisakė nusirengti, parodyti rūbus bei parodyti, ar nėra ant kūno sumušimų. Nuteistasis atsisakė išdėstyti savo asmeninius daiktus ant stalo. Buvo įspėtas tris kartus, kad jo veiksmai yra neteisėti ir bus panaudotos spec. priemonės jo atžvilgiu. Tik tada nuteistasis pakluso, tačiau nusirengęs demonstratyviai siūbavo lytinį organą ir siūlė visiems pačiupinėti. 2013-01-22 tarnybiniame pranešime „Dėl draudžiamų daiktų išėmimo“ (t. 1, b. l. 53), nurodė, kad pareiškėjo asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas skardinis aštriabriaunis, savadarbis vandens šildytuvas.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti, ar pagrįstai pareiškėjui 2013-01-30 buvo skirta drausminė nuobauda, teismo posėdyje apklausė liudytojus V. S. ir P. U..

Liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad pareiškėjo kratą atliko jo pavaldiniai, o jis tik stebėjo kaip kratos metu elgėsi nuteistasis ir jo pavaldiniai. Pažymėjo, kad pareiškėjui jokio priešiškumo nejaučia. Vykusios kratos metu pareiškėjas atsisakinėjo nusirengti ir tik po trijų įspėjimų pareiškėjas nusirengė. Pareiškėjo asmens krata vyko ilgai, nes pareiškėjas nenorėjo nusirengti, nenorėjo rodyti asmeninių daiktų, asmeninių daiktų buvo keli krepšiai, dėdamas patikrintus daiktus pareiškėjas neskubėjo. Pabrėžė, kad kratos metu buvo rastas uždraustas daiktas, t. y. konservų dėžutės nupjautas dangtelis aštriomis briaunomis. Pareiškėjas tvirtino, kad tai nedraudžiamas daiktas, tačiau daugiau jokių prieštaravimų nereiškė. Pažymėjo, kad jokio poveikio pareiškėjui nedarė, tarnybiniai pranešimai buvo surašyti tinkamai, jokių parodymų pareiškėjo keisti neprašė. Pabrėžė, kad kratos metu iš visų nuteistųjų yra reikalaujama nusirengti apžiūrai bei įsitikinimui, kad ant kūno nėra sužalojimų. Jei sužalojimai yra nustatomi, jie yra užfiksuojami. Pabrėžė, kad kratos metu nuteistieji privalo nusirengti nuogai iki apatinių drabužių.

Liudytojas P. U. parodė, kad pareiškėją žino tik iš matymo, kiek tai buvo susiję su konvojavimu. Tikslių detalių įvardinti negalėjo, nes neprisiminė. Pažymėjo, kad atliekamos kratos trukmė priklauso nuo to, kiek asmeninių daiktų turi nuteistasis ir, ar greitai kratos metu asmuo nusirengia apžiūrai. Pabrėžė, kad visiems nuteistiesiems kratos atliekamos vienodai, jokių priešiškumų pareiškėjo atžvilgiu neturi. Kas buvo rasta pareiškėjo kratos metu neatsiminė.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą (t. 1, b. l. 52, 53, 54) bei betarpiškus liudytojų parodymus teisme, daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 punkto reikalavimus (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Pataisos įstaigų taisyklių 50 ir 73.10 punktų reikalavimus. Pareiškėjo argumentus, kad pareigūnas jam darė psichologinį spaudimą, reikalaudamas pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje, įžeidinėjo, elgėsi grubiai ir nepagarbiai, žemino bei tyčiojosi, vertina kaip visiškai nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.

Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, nustatyta, kad visa krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (išrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti, konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti. Tų pačių taisyklių 78 punktas nustato, kad konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Taisyklių 85 punkte nustatyta, kad prieš atliekant kratą pareigūnas pasiūlo konvojuojamajam atiduoti draudžiamus turėti daiktus, o atlikdamas visą kratą liepia nusirengti iki apatinių drabužių. Taigi, aptartų teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pareigūnas, reikalaudamas kratos metu pareiškėjui išsirengti, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, neviršijo savo įgaliojimų, o veikė taip, kaip nustato teisės aktų nuostatos, todėl ir šis pareiškėjo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad rastas aštriabriaunis savadarbis vandens šildytuvas yra legalus ir visi nuteistieji tokiais naudojasi, o kad tokius daiktus laikyti draudžiama jis nežinojo. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutikti negali. Pataisos įstaigų taisyklių 73.10 punkte nustatyta, kad nuteistieji gali naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog rastas vandens šildytuvas buvo savadarbis prietaisas. Dar daugiau, liudytojas V. S. parodė, kad draudžiamas daiktas konservų dėžutės dangtelis aštriomis briaunomis. Teismo vertinimu, neabejotinai, toks prietaisas negali būti laikomas techniškai tvarkingu.

Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, jog pirminiam pareigūno reikalavimui išsirengti apžiūrai, nepakluso, tačiau posėdžio metu pažymėjo, jog vėliau pareigūno reikalavimus įvykdė. Iš pareiškėjo skundo argumentų suprastina, kad pareiškėjas pareigūno reikalavimų nevykdė, nes su jais nesutiko ir laikė, kad reikalavimai yra nepagrįsti („Išsirengti nuogai gali reikalauti tik medikai, atlikdami medicininę apžiūrą“).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą, o po to apskundžiant įstatymų nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, ir šio straipsnio 1 d. 4 punkte nurodyta – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi 143 str. 3 dalies reikalavimų nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skirti vieną nuobaudą, 4 dalies reikalavimų nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta Kodekso 143 str. 7 dalyje. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise rašyti pasiaiškinimą (b. l. 55–56). Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimų esmė, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus (paklusti pareigūnų nurodymams), o tik po to kreiptis su prašymu, ar su skundu į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną ir ginti savo teises, jei manytų, kad jo teisės pažeidžiamos. Teismas daro išvadą, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai bei vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvadą, kad Kybartų PN direktoriaus 2013-01-30 nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5-48/99 bei Departamento 2013-03-19 sprendimas Nr. 2S-865 yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. LR CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų (Kybartų PN ir Departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl neteisėtos nuobaudos paskyrimo. Teismui konstatavus, jog skundžiamas Kybartų PN direktoriaus nutarimas ir Departamento sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti, neteisėti valdžios institucijos veiksmai skiriant pareiškėjui nuobaudą nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, todėl nėra vienos iš būtinos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Kybartų PN ir Departamentas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, jo nurodytą žalą yra nepagrįstas.

ABTĮ 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo atstovės prašomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. E. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė