Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-05-06 · Administracinė byla Nr. eI3-574-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
eI3-574-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02439-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Medžiotojų būrelio „Karšuva“, Medžiotojų būrelis "Karšuva", Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Atsakovas
Jurbarko rajono savivaldybės komisijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti
Trečiasis asmuo
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Medžiotojų būreliui „Viešvilė“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-574-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03303-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

dalyvaujant pareiškėjos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovams I. M., S. K.,

atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti atstovui P. K.,

atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovei R. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams D. J. ir Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ir Medžiotojų būrelio „Karšuva“ skundus atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Jurbarko rajono savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Medžiotojų būreliui „Viešvilė“ ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau ir – VMU) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymą Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ su visais jo priedais; panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau - Jurbarko medžioklės plotų komisija) 2020-05-12 posėdžio protokolą Nr. R5-151 ir 2020-09-11 posėdžio protokolą Nr. R5-262.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamais sprendimais atsakovės neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė VMU prižiūrimo ir tvarkomo profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ ribas, dalį jo teritorijos, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, atimant ir priskiriant kitiems, su profesionalios medžioklės plotų vienetu „Kalveliai“ besiribojantiems, medžioklės plotų vienetams „Karšuva“ ir „Viešvilė“. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti keičiamos medžioklės plotų vienetų ribos. VMU įsitikinimu, nebuvo ir nėra šioje teisės normoje nurodyto imperatyvaus pagrindo keisti VMU prižiūrimo ir tvarkomo profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ ribas. Priimant ginčijamus sprendimus, neegzistavo ir MĮ 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sąlyga dėl medžioklės plotų naudotojų sutikimo pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas. Be to, MĮ nėra numatyta galimybė keisti medžioklės plotų vieneto ribas kito medžioklės ploto sąskaita. VMU nuomone, skundžiami individualūs administraciniai aktai yra neteisėti, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nėra tinkamai motyvuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio prasme, prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nėra aiškūs ir suprantami, priimti nesilaikant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Pažymėjo, kad Jurbarko medžioklės plotų komisijos 2020-05-11 sprendimai, įforminti jos posėdžio 2020-05-12 protokole Nr. R5-151, akivaizdžiai neteisėti, kadangi yra be motyvų, protokole nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis priimtų sprendimų pagrindas. VMU prižiūrimo ir tvarkomo profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ ribų pakeitimo klausimas nebuvo svarstomas Jurbarko medžioklės plotų komisijos 2020-05-11 posėdyje ir negalėjo būti svarstomas, nesant MĮ 8 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte bei 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pagrindų. Nebuvo atliktos jokios pagal MĮ ir Jurbarko medžioklės plotų komisijos nuostatus privalomos procedūros, įskaitant ir viešinimo. Pagal MĮ ir Jurbarko medžioklės plotų komisijos nuostatuose nurodytas procedūras, vertinant Jurbarko medžioklės plotų komisijos posėdžio 2020-05-12 protokole Nr. R5-151 nurodytų spendimų 2 dalyse įtvirtintą sprendimą „pakeisti atitinkamo medžioklės plotų vieneto ribas“, Jurbarko medžioklės plotų komisija turėjo pateikti Jurbarko savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti Medžioklės plotų vienetų „Karšuva“ ir „Viešvilė“ ribų pakeitimo projektą. Tačiau pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ pavadinimą ir turinį matyti, kad buvo patvirtinti kito pobūdžio dokumentai: medžioklės plotų vienetų sudarymo projektai, o ne medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektai; medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas – VMU profesionalios medžioklės plotų vienetas „Kalveliai“. Pastarasis jau iki įsakymo priėmimo buvo sudarytas, o jo ribų pakeitimo klausimas apskritai nebuvo svarstomas (ir negalėjo būti svarstomas, nesant MĮ 8 str. 2 d., to paties straipsnio 5 d. 1 p., MĮ 8 str. 6 d. pagrindo).

Jurbarko medžioklės plotų komisijos 2020-05-11 sprendimuose, įformintuose 2020-05-12 protokole Nr. R5-151, nurodyta, kad šios komisijos iniciatyva pradedamos medžioklės plotų vienetų „Viešvilė“ ir „Karšuva“ ribų pakeitimo procedūros, tačiau MĮ 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog jeigu rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo išreikšta VMU valia – sutikimas dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimų projektų įsigaliojimo nedelsiant. Todėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakyme Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ turėjo būti nustatytas juo tvirtinamų medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimų projektų įsigaliojimas. To nepadarius, skundžiamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymas Nr. O1-1075, sukeliantis VMU (profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ naudotojui) ir medžioklės plotų vienetų „Karšuva“ bei „Viešvilė“ naudotojams teisines pasekmes, yra neaiškus bei nesuprantamas, todėl naikintinas.

Pareiškėja pažymėjo, kad iš ginčijamo 2020-09-11 protokolo aprašomosios dalies galima suprasti, kad 2020-09-09 posėdis organizuotas po to, kai buvo gauti privačių žemės sklypų savininkų raštai, ir atsižvelgiant į jų valią, buvo patikslinti preliminarūs dar 2020-05-11 posėdyje patvirtinti projektai, tarp kurių nebuvo VMU profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“. Neatlikus MĮ 8 straipsnio 9 dalyje numatytų pareigų, t. y. neparengus minėto medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ ribų pakeitimo preliminarus projekto, neatlikus viešinimo ir kitų procedūrų, atsakovė Jurbarko medžioklės plotų komisija neturėjo teisės baigiamojoje stadijoje, prieš pateikiant dokumentaciją tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, parengti galutinį projektą (galimas preliminaraus projekto pakeitimas arba patikslinimas, o nagrinėjamu atveju tokio pirminio, preliminaraus projekto nebuvo). Nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, Jurbarko medžioklės plotų komisija 2020-09-09 posėdyje negalėjo tvirtinti nei VMU prižiūrimo ir tvarkomo profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ sudarymo projekto, nei jo ribų pakeitimo projekto. Teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys Jurbarko medžioklės plotų komisijos 2020-09-09 posėdyje priimti sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, nepagrįsti ir dėl to naikintini.

Jurbarko medžioklės plotų komisija neturėjo nei vieno iš MĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų imperatyvių pagrindų (jų nenurodė ir 2020-05-12 bei 2020-09-11 protokoluose) keisti medžioklės plotų vienetų ribas ir rengti medžioklės plotų vienetų „Kalveliai“, „Karšuva“ ir „Viešvilė“ ribų pakeitimo projektus. Jurbarko medžioklės plotų komisijai netinkamai atlikus procedūras dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymas Nr. O1-1075 taip pat negali būti laikomas teisėtu.

VMU taip pat išreiškė abejonę dėl Jurbarko medžioklės plotų komisijos sudėties, posėdžių organizavimo ir sprendimų priėmimo būdo teisėtumo. Akcentavo, kad iš Jurbarko medžioklės plotų komisijos posėdžių protokolų preambulės matyti, kad tiek 2020-05-11 posėdis, tiek ir 2020-09-09 posėdis vyko būtent nuotoliniu būdu, pažeidžiant Jurbarko medžioklės plotų komisijos nuostatų reikalavimus, be to, juose nedalyvavo VMU atstovas, apie tai VMU nebuvo informuojama jos registracijos adresu, nors priimti sprendimai pareiškėjai turėjo tiesioginės įtakos. Prašė skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Medžiotojų būrelis „Karšuva“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-20 įsakymą Nr. O1-1432 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Skunde paaiškino, kad minėtas įsakymas yra be motyvų, iš įsakymo turinio neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių jis buvo priimtas, jame nėra išdėstytos aplinkybės, nepateiktas jų teisinis vertinimas, todėl pareiškėjas neturi galimybių išsamiai išdėstyti nesutikimo su minėtu administraciniu aktu argumentų. Kadangi šie administracinio akto trūkumai yra esminiai, vien tai yra priežastis jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis MĮ 8 straipsnio 3 dalimi, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Nagrinėjamu atveju, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą, nenurodė jokios specialiosios normos, kurios pagrindu galėtų panaikinti prieš tai priimtą įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo sukurtos teisės naudotis medžioklės plotų vienetu, kurio ribos nustatytos aiškiai. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius veikė ulta vires, kadangi privalėjo kreiptis į Jurbarko medžioklės plotų komisiją ir gauti atitinkamą jos išvadą, ar šiuo atveju buvo pagrindas dar kartą pakeisti medžioklės ploto vienetų ribas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad skundžiami sprendimai buvo priimti gavus dviejų medžioklės plotų vienetų naudotojų pasiūlymus peržiūrėti ir nustatyti kitas su medžioklės plotų vienetu „Kalveliai“ ribas. Pagrindiniai pasiūlymų motyvai buvo tokie, kad esamos medžioklės plotų ribos yra neaiškios, neužtikrina asmenų saugos medžioklių metu (riboženkliai pastoviai gadinami, išvartomi, trukdo žemės darbams, statymui reikalingi privačių žemės sklypų savininkų sutikimai). Jurbarko medžioklės plotų komisija taip pat buvo gavusi privačios žemės savininkų pageidavimus, kad jų žemės sklypai būtų būtent medžioklės plotų vieneto „Karšuva“ teritorijoje. 2020-05-11 nuotoliniu būdu vykusiame Jurbarko medžioklės plotų komisijos posėdyje sprendimai apsiribojo esamos situacijos analize, sprendimo dėl projektinio sprendinio, kaip siūloma keisti medžioklės plotų ribas, bei sprendimais, kaip įgyvendinti MĮ nustatytas procedūras įstatyme nustatytais terminais. Tolimesni Jurbarko medžioklės plotų komisijos veiksmai buvo atliekami pagal MĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatytas procedūras. Jurbarko medžioklės plotų komisijos posėdis įvyko dar kartą 2020-09-09, su tikslu aptarti gautus siūlymus ir pageidavimus bei pažymėti projektų planuose medžioklės plotų vietas. Medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimas buvo vykdomas MĮ 8 straipsnio 10 dalies nustatyta tvarka. Atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė sutinkanti su VMU pareikštu skundo reikalavimu pripažinti netekusiu galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymą Nr. 01-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ su visais jo priedais. Dėl kitų skundo reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė pareiškėjos VMU skundą. Paaiškino, jog MĮ nuostatomis nepagrįstas medžioklės plotų vienetų mažinimas, atimant iš vieno plotų vieneto dalį teritorijos ir ją priskiriant kitiems medžioklės plotams, iš esmės neatitinka teisingumo, teisėtumo ir objektyvumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Jurbarko medžioklės plotų komisijos sprendimų, įformintų 2020-05-12 posėdžio protokolu Nr. R5-151 ir 2020-09-11 posėdžio protokolu Nr. R5-262, bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ ir jį naikinančio 2020-11-20 įsakymo Nr. O1-1432 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamais Jurbarko medžioklės plotų komisijos protokolais ir jų sprendinius legalizuojančiu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymu Nr. O1-1075 iš esmės buvo pakeistos VMU prižiūrimo ir tvarkomo profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ ribos, dalį jo teritorijos priskiriant su profesionalios medžioklės plotų vienetu „Kalveliai“ besiribojantiems medžioklės plotų vienetams „Karšuva“ ir „Viešvilė“.

Pareiškėja VMU byloje laikėsi esminės pozicijos, jog priimant minėtus sprendimus, nebuvo MĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo keisti VMU prižiūrimo ir tvarkomo profesionalios medžioklės plotų vieneto „Kalveliai“ ribas, taip pat nebuvo laikomasi MĮ 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl medžioklės plotų naudotojų sutikimo pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas. Akcentavo, jog MĮ nėra numatyta galimybė keisti medžioklės plotų vieneto ribas kito medžioklės ploto sąskaita. VMU nuomone, skundžiami individualūs administraciniai aktai yra neteisėti, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nėra tinkamai motyvuoti VAĮ 8 straipsnio prasme.

Spręsdamas pareiškėjų skundų pagrįstumo klausimą, teismas visų pirma pažymi, kad visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu reglamentuojančio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. MĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Be to, medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti MĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (MĮ 8 str. 6 d.). Tokiu atveju, MĮ 8 straipsnio 6 dalis leidžia medžioklės plotų vienetus sudaryti ir jų ribas pakeisti esant būtinybei užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams.

Iš MĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad naujų medžioklės plotų vienetų sudarymo atvejus reguliuoja šio straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktai, o 2 ir 3 punktai reguliuoja jau egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribų atvejus (žr. LVAT 2004-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438 -320/2004).

Teismas pažymi, jog ginčijamų Jurbarko medžioklės plotų komisijos sprendimų, įformintų 2020-05-12 posėdžio protokolu Nr. R5-151 ir 2020-09-11 posėdžio protokolu Nr. R5-262, bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 priėmimo metu galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti reikalavimai viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nagrinėdamas bylas dėl medžioklės plotų vienetų ar jų ribų sudarymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuolat akcentuoja, kad MĮ nuostatomis medžioklės plotų komisijoms pavesta atlikti atitinkamas viešojo administravimo funkcijas bei kompetencijos ribose priimti administracinius sprendimus. Be to, nors medžioklės plotų komisijos dėl savo paskirties ypatumų privalo vadovautis specialiaisiais teisės aktais, jos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai privalo atitikti ir bendruosius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi VAĮ 3 straipsnyje išdėstytų principų (žr., pvz., LVAT 2013-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -1985/2013). Bet kuriame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad administraciniai aktai dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo, pagal jų priėmime dalyvaujančių viešojo administravimo subjektų skaičių, šių subjektų funkcijas priimant šiuos aktus, yra specifinio pobūdžio. Pagal MĮ 8 straipsnio 3 ir 10 dalis, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus rengia atitinkamos savivaldybės sudaryta komisija, kurios parengtą projektą tvirtina atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius. Komisijos parengtą projektą sudaro medžioklės plotų vieneto planas, priedas apie medžioklės plotų dydį ir kt. Tokiu būdu medžioklės plotų komisijos parengti dokumentai pagal savo paskirtį ir esmę sudaro paties sprendimo dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo turinį, kuris legalizuojamas, t. y. įforminamas, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tai lemia, kad Medžioklės plotų komisijos projekto parengimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus atliktas jo legalizavimas, yra tie veiksmai, kurie sudaro vieno administracinio akto sudėtines dalis, t. y. tik šių veiksmų visuma sukuria atitinkamas teises ir pareigas medžioklės plotų vieneto naudotojams.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs Jurbarko medžioklės plotų komisijos 2020-05-12 posėdžio protokolą Nr. R5-151, 2020-09-11 posėdžio protokolą Nr. R5-262 bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymą Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“, kurie sudaro sprendimo dėl medžioklės plotų ribų keitimo visetą, teismas konstatuoja, kad minėti administraciniai aktai neatitinka jiems keliamų MĮ ir VAĮ reikalavimų. Nei 2020-05-12 ir 2020-09-11 protokoluose, nei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakyme Nr. O1-1075 nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdami sprendimą pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas. Skundžiamuose protokoluose pateikiama Jurbarko medžioklės plotų komisijos darbotvarkė, išvardinti svarstyti klausimai ir priimti sprendimai (jų rezoliucinės dalys) dėl medžioklės vienetų ribų keitimo, tačiau nenurodomos jokios teisės normos, kuriomis grindžiamas minėtas ribų keitimas. Kaip jau minėta, konkretūs medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribos keitimo pagrindai reglamentuojami MĮ 8 straipsnio 2 ir 6 dalyse, kurių nuostatomis nesivadovaujama ne tik Jurbarko medžioklės plotų komisijos protokoluose, bet ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakyme Nr. O1-1075, kuris iš esmės grindžiamas procedūrinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis savivaldybės kompetenciją medžioklėtvarkos srityje. Pabrėžtina, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakyme Nr. O1-1075 nenurodomi ir konkretūs Jurbarko medžioklės plotų komisijos posėdžių protokolai, kurių sprendiniai tvirtinami. Be to, iš minėtų protokolų matyti, kad juos įforminami sprendimai dėl medžioklės plotų ribų keitimo, tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinami medžioklės plotų vienetų sudarymo projektai. Kaip minėta, medžioklės plotų vienetų ribų keitimas ir naujų medžioklės vienetų plotų sudarymas nėra tapati administracinė procedūra, kadangi reglamentuojama skirtingomis MĮ 8 straipsnio 2 dalies teisės nuostatomis ir grindžiama skirtingais teisiniais pagrindais.

Teismo posėdžio metu abiejų atsakovių atstovai pripažino, kad priimant minėtus sprendimus, MĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant gali būti keičiamos medžioklės plotų vienetų ribos, neegzistavo. Taip pat byloje nėra ginčo, kad nebuvo įgyvendinta MĮ 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama sąlyga, jog rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus medžioklės plotų komisijos iniciatyva, turi būti gaunamas medžioklės plotų naudotojų (šiuo atveju – VMU, prižiūrinčios ir tvarkančios medžioklės ploto vienetą „Kalveliai“, ir Medžiotojų būrelio „Viešvilė“) sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant. Tokio sutikimo negavus, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas turi būti numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Be to, nei skundžiamuose administraciniuose aktuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė Jurbarko medžioklės plotų komisija nepagrindė, jog medžioklės plotų vienetų ribos buvo keičiamos vadovaujantis MĮ 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu - kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka medžioklėtvarkos principų.

Teismas pabrėžia, kad tinkamas motyvų neišdėstymas ne tik lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet ir apsunkina administracinio ginčo nagrinėjimą nustatant ginčo esmę ir ribas. Konstatuotina, kad Jurbarko medžioklės plotų komisija ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija, veikdamos kaip viešojo administravimo subjektai, privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, kurie reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovių priimti 2020-09-14 įsakymas Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ ir Jurbarko medžioklės plotų komisijos 2020-05-12 posėdžio protokolas Nr. R5-151 bei 2020-09-11 posėdžio protokolas Nr. R5-262 nėra pagrįsti MĮ materialiosios teisės normomis ir objektyviais faktiniais argumentais, t. y. nemotyvuoti. Tokiu būdu atsakovės pažeidė ne tik imperatyvias MĮ 8 straipsnio nuostatas, bet ir VAĮ 8 straipsnį, įpareigojantį viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, taip pat nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos VMU skundas tenkintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Minėtu pagrindu patenkinus pareiškėjos VMU skundą, likusieji jos argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Spręsdamas pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Karšuva“ reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-20 įsakymo Nr. O1-1432 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikinimo, teismas vadovaujasi anksčiau išdėstytais motyvais apie viešojo administravimo subjekto pareigą vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, kurie reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjo ginčijamu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-20 įsakymu Nr. O1-1432 buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios 2020-09-14 įsakymą Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“. Susipažinus su šio administracinio akto turiniu, matyti, kad jis grindžiamas tik įsakymo preambulėje išvardintomis bendrosiomis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo normomis (18 str. 1 d., 21 str. 2 d.), reglamentuojančiomis savivaldos institucijų teisę sustabdyti, pakeisti arba panaikinti savo priimtus sprendimus, taip pat MĮ teisės normomis, reglamentuojančiomis savivaldybės savarankiškąsias funkcijas medžioklėtvarkos srityje (5 str. 5 d., 8 str. 3 d.). Pastarosios normos iš esmės yra procedūrinės, o ne materialiosios teisės normos ir negali būti laikomos kaip tinkamai pagrindžiančios priimtą administracinį sprendimą. Jokių kitų faktinių ar teisinių motyvų šiame įsakyme nenurodoma. Teismo posėdžio metu atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, jog minėtas sprendimas buvo priimtas „pasitarus žodžiu“. Pagal LVAT praktiką, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad atitinkamo administracinio akto taikymo subjektams turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju 2020-11-20 įsakyme Nr. O1-1432 nepateikus jokių teisinių ar faktinių motyvų, jo apskundimas pareiškėjui buvo apsunkintas.

Konstatuotina, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-20 įsakymo Nr. O1-1432 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ yra visiškai nemotyvuotas faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, todėl neatitinka šio sprendimo priėmimo metu galiojusios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, taip pat bendrųjų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Dėl šių priežasčių minėtas administracinis aktas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas Medžiotojų būrelis ‚Karšuva“ prašo priteisti iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 1602,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos).

Teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje teikė advokatas A. Š.. Pareiškėjas pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad jis realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenų matyti, kad prašoma priteisti 526,35 Eur suma už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, rekomendacijų dėl ginčo perspektyvos pateikimą bei 1052,70 Eur už skundo parengimą ir 23 Eur žyminis mokestis.

Teismas pažymi, jog tokios paslaugos, kaip dokumentų analizė, rekomendacijų dėl ginčo dalyko teikimas klientui, gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr. LVAT 2019-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-179-415/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas šias išlaidas vertina kaip skundo parengimo sudėtinę dalį. Taigi, bendra prašoma priteisti suma už skundo parengimą šioje byloje sudaro 1579,05 Eur.

Maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimą duotu laikotarpiu (2020 m. spalio mėnuo) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 3496,25 Eur (1398,5 Eur x 2,5). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija (nesiekia net pusės) Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Pareiškėjui taip pat priteistinas ir 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos ir Medžiotojų būrelio „Karšuva“ skundus patenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-14 įsakymą Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2020-05-12 posėdžio protokolą Nr. R5-151 ir 2020-09-11 posėdžio protokolą Nr. R5-262.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-20 įsakymą Nr. O1-1432 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-14 įsakymo Nr. O1-1075 „Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo projektų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Priteisti pareiškėjui Medžiotojų būreliui „Karšuva“ iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 1602,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė