Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.1.; 2.1.2.6.; 2.1.2.10.; 2.3.6.4.2.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3. (S)

2024 m. lapkričio 20 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei ir Danutei Dokšienei

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei O. A.,

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laimai Kiržgalvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskeltini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas

1) 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas areštas 20 (dvidešimčiai) parų. Paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 331,92 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų ir 331,92 Eur bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; nusikaltimo priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 020 Eur konfiskavimas;

2) 2022 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas areštu 81 (aštuoniasdešimt vienai) parai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė – areštas 54 (penkiasdešimt keturioms paroms). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 2 d.; automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės – areštas 74 (septyniasdešimt keturioms) paroms ir 331,92 Eur bauda; draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 2 d.; nusikaltimo priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 020 Eur konfiskavimas; automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuosius įsakymus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą – 2024 m. gegužės 4 d., apie 21 val., namų kieme, adresu(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, (nustatytas 2,10 prom. girtumas), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir žmonos A. J. metu, posūniui A. R. bandant apginti savo mamą A. J. nuo galimo smurto panaudojimo bei šeimos turto sugadinimo, bandydamas panaudoti fizinį smurtą prieš posūnį A. R., grasindamas vijosi jį apie 30 min., sakydamas A. R., kad su juo susidoros, papjaus, užmuš, išsakydamas žodžius: „aš tave užmušiu“, „tu čia nebepareisi“, „gaidy, pydere, pripjausiu tave“, ir taip grasino su juo susidoroti ir sudarė nukentėjusiajam A. R. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bus įvykdytas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą buvo išgėręs ir pasikarščiavo. Posūniui nieko nebūtų daręs, jei būtų pakliuvęs į rankas, gal ir būtų sudavęs per sprandą, tačiau neturėjo sveikatos jį pagauti, kiek pabėgdavo ir apvirsdavo. Be to, ir žmona nebūtų leidusi mušti sūnaus. Pamena kaip kieme „kariavo“ su žmona. Neblaivus grįžęs namo, kažką pasakė žmonai, ji jam kažką atsakė ir tada jai pasakė, jog eina išdaužyti mašinai langus. Nuėjus prie mašinos, A. neleido prieiti prie jos daužyti, jį nustūmė ir taip viskas prasidėjo. Į kiemą išėjo žmona, su ja pradėjo kivirčytis. A. užstojo motiną, jį išvadino nešvankiais žodžiais. Tada pradėjo posūnį gintis, apvirto, nes neturėjo sveikatos bėgti, buvo girtas. Žmona ėmė jį laikyti, kad nepultų, ir tada atvažiavo policija. Ką sakė A., nelabai pamena, galėjo žodžiais grasinti, bet kad būtų ėmęsis tokių veiksmų, tokio dalyko nebuvo, nors „girtam kaip būna, negali žinoti“. Posūnio žudęs ar sužalojęs nebūtų, nebent per sprandą būtų gavęs. Kartu gyvena 6 metai, anksčiau sudavęs nėra, nesipyksta. Jis yra paauglys ir ne visada klauso. Dabar gyvena gerai, nesibara. Alkoholiui priklausomybės neturi, bet po to įvykio prieš 4 mėnesius užsikodavo, vaistų nevartoja, gydymas nėra paskirtas. Santykiai su A. normalūs. Nežino, kas tada jam girtam užėjo, buvo piktas, mašinos nespėjo sudaužyti. Gal girtam kažką pasakė, kad taip sureagavo. Pagavęs, būtų gal ir sudavęs per galvą, bet gal ir ne, nėra garantuotas kaip būtų buvę. Mano, kad jei ir būtų sugavęs A., jis būtų pastūmęs ir būtų nukritęs, nes buvo girtas ir nepabėgo. A. jį specialiai erzino, todėl buvo piktas. bet jo aš nepagavau. Tikslo jokio neturėjau. Prie mašinos ėjo su tikslu ją sugadinti, bet jie neprileido. Su žmona susigrūmė, jis apvirto, ji užgulė, laikė, tada atvyko policijos pareigūnai. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus. Pradinis konfliktas buvo su žmona, todėl posūniui nereikėjo kištis. Su posūniu susitaikė. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Turi darbą ir jį brangina, nes tai yra šeimos pragyvenimo šaltinis, gauna pastovias pajamas.

II. Įrodymai

Be kaltinamojo E. J. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo A. R., liudytojų A. J. it D. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nepilnametis nukentėjusysis A. R. atsakydamas į klausimus, parodė, kad nelabai pamena kaip tada jautėsi, tačiau išsigando patėvio kai jis pradėjo rėkauti. Ką tada pagalvojo, nepamena. Tai buvo pirmas toks kartas. Dabar su patėviu sutaria gerai. Tą vakarą buvo blogai, patėvis galėjo suduoti jam. Policijoje viską papasakojo ir tada geriau viską prisiminė, mano, kad teisingai viską papasakojo. Jis buvo parvertęs patėvį, todėl patėvis jį pradėjo gaudyti, o jis bėgo. Patėvis nuvargdavo ir jo nebūtų pagavęs.

Liudytoja A. J. parodė, kad tą vakarą grįžo iš darbo, vyro nebuvo namuose. Gal apie 22 val. ar vėliau jis grįžo girtas. Jam nieko nesakė, kad nesukelti barnių ir kivirčų, nes visada taip būdavo, vos jam ką pasakius tuoj vykdavo kivirčai. Vyras supyko, kad ji nieko nesako, pasiėmė kitos mašinos raktus ir išėjo, ketindamas važiuoti. Išbėgusi, atėmė raktus, neleido jam važiuoti. Tada jis supyko ir ėjo prie kitos mašinos. Kieme rado kažkokį pagalį ir ėjo link mašinos, trenkė, bet greičiausiai ne per mašiną. A. pasakė, kad jau kenčia mašina, ir abu su A. nubėgo prie mašinos. Ji laikė E., saugojo ir traukė nuo mašinos, jiedu susistumdė, o A., matyt, pagalvojo, kad pradės muštis. Vyrą pargriovė ant žemės, tada jis supyko, prasidėjo koliojimai visokiais žodžiais. Tada sūnus A. atgal su keiksmažodžiais pradėjo. Vyras ginėsi A., o sūnus pabėgo. A. sakė, kad specialiai jį koliojo, kad neitų prie mašinos ir jos nedaužytų. E. nesiramino ir toliau siautėjo, iš batuto kieme pasiėmė vamzdį ir puolė prie mašinos, ji neleidau ir kvietė policiją. Mano, kad tai buvo tik žodžiai, su keiksmažodžiais vyras sūnui sakė „aš tave pripjausu, tu nepareisi į kiemą“. Greičiausiai, jis taip sakė iš pykčio. Nemano, kad taip būtų padaręs, ne toks jo charakteris.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus liudytojos A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius e. b. 1 t., l. 31-34, liudytoja juos patvirtino. Pats gaudymo procesas truko pusę valandos. T. E. apsiramina, sūnui parėjus, vyras jį kviečia ateiti, tada A. su keiksmažodžiais ant jo, ir E. vėl jį pradeda gainiotis. Gal tuo tarpo sūnui ir buvo iškilusi grėsmė, gal vyras būtų sudavęs jam ar įspyręs, nes tuo metu buvo supykęs. Iš jo elgesio ir žodžių suprato, kad buvo stipriai supykęs, buvo agresyvus. Tai pirmas toks kartas. Buvo rankomis užsimojęs suduoti A., bet ji laikė, taip mosikavo kelis kartus, o ji laikė, kad nepultų ant vaiko. Vyras buvo ištrūkęs jai iš rankų, buvo jau apsiraminęs, bet sūnus vėl pradėjo sakyti „nu ateik pydare“, tada E. vėl bėgo link jo, keikdamasis, bet ką sakė bėgdamas, nepamena. Abu keikėsi. Policiją kvietė, nes išsigando, kad vyras gali padegti garažą, kur buvo benzino. Visas įvykis vyko puse valandos. Tyrėja negerai surašė valandas, jai sakė, bet tyrėja pasakė, kad tegul būna taip, kaip surašyta. Policiją iškvietė 22.30 val., gali net telefone parodyti. Mano, kad sūnui nereikėjo kištis. Kiti vaikai įvykio nematė. Su vyru sutaria labai gerai, su A. jis irgi gerai sutaria, nenori, kad vyrą izoliuotų.

Liudytoja D. S. parodė, kad ji nieko nematė ir negirdėjo. Kai buvo atvažiavusi policija, dukra įėjo pasiimti dokumentų, tada paklausė, dėl ko policija atvažiavo. Dukra pasakė, kad „E. pablūdo“. Po įvykio anūkas parėjo juokdamasis ir sakydamas „ginėsi mane, norėjo sugauti, bet kaip tik bėga, taip virsta“.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog dėl patirto smurto nukentėjusio asmens, t. y. A. R. nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens būsena apibūdinta taip: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Matomų sužalojimų nėra. Smurtu įtariamas E. J. agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2.10 prom. girtumas. Asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (e. b. 1 t., l. 21-24).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota vietos apžiūra adresu(duomenys neskelbtini). Matomas medinis žalios spalvos gyvenamasis namas. Dešinėje pusėje matomas tamsios spalvos automobilis, ties kiemo viduriu matomas pilkos spalvos automobilis, už kurio yra pilkos spalvos medinis pagalbinis pastatas, kairėje kiemo pusė pagalbinis ūkinis pastatas, šalia jo pastatytas batutas, aplink kurį išmėtytos batuto detalės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, iš įvykio vietos niekas nepaimta. Kitų tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. (e. b. 1 t., l. 28-30).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko ir teisių apsaugos skyriaus rašte dėl informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, jog A. R. gyvena su motina ir broliais bei patėviu E. J.. Vaiko mama kalbasi su A., atsako į jam rūpimus klausimus, domisi vaiko ugdymu ir elgesiu. Vaikinas su patėviu daugiau šnekasi apie automobilius, apie jų priežiūrą. E. J. išmokė berniuką keisti mašinos ratus. Vyras rūpinasi šeima, stengiasi juos aprūpinti materialiai (e. b. 1 t., l. 61-65).

Kaltinamasis E. J. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gegužės 4 d. 22.40 val., paleistas į laisvę 2024 m. gegužės 6 d. 14.15 val. (e. b. 1 failas, l. 52-53).

Antstolis Vaidas Drungilas pateikė informaciją, kad kaltinamasis 331,92 Eur baudos nėra sumokėjęs, jos likutis – 330 Eur, išieškotojas Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat informavo, kad yra atliekamas vykdymas ir pagal vykdomąjį dokumentą dėl konfiskuotino automobilio verte atitinkančios pinigines sumos 1020 Eur, tačiau šios sumos likutis nėra pakitęs (e. b. 1 t. l. 79-80).

Iš pateiktų kaltinamojo E. J., nukentėjusiojo A. R. ir liudytojos A. J. prašymų matyti, kad jie tarpusavyje susitaikė ir kaltinamasis jiems grėsmės nekelia, dėl ko prašė panaikinti kardomąją priemonę gyvenimą skyrium (e. b. 1 failas, l. 125, 126, 127).

Kardomoji priemonė gyvenimas skyrium Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 8 d. nutartimi buvo pakeista rašytiniu pasižadėjimu neišvykti (e. b. 1 t., l. 133-134, 136).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 14 d. pažymoje Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 752,46 Eur (e. b. 1 t., l. 188-192).

UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktoriaus pateiktoje charakteristikoje nurodyta, jog kaltinamasis E. J. yra pavyzdingas darbuotojas, atsakingai atliekantis darbus ir pan., t. y. charakterizuojamas teigiamai (e. b. 1 t., l. 195).

III. Įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas. Grasinimas turi būti turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Taigi, vertinant grasinimo realumą, būtina nustatyti šias sąlygas: kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas; konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų; kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimus panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007, Nr. 2K-259-693/2018, Nr. 2K-139-511/2020).

Išnagrinėjus bylos aplinkybes, išanalizavus įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad grasinimas nužudyti buvo realus ir nukentėjusysis galėjo manyti, kad jis galėjo būti įvykdytas. Kaip nustatyta, kaltinamasis visų pirma pradėjo konfliktuoti su nukentėjusio nepilnamečio A. R. mama, išėjęs į kiemą ketino sudaužyti automobilį ir tam ėmėsi veiksmų. Norėdama apsaugoti turtą, A. J. kaltinamąjį stengėsi sulaikyti, dėl ko įsikišo ir nukentėjusysis, kuris, siekdamas apsaugoti mamą bei turtą, kaltinamąjį pargriovė. Kaltinamasis dėl to supyko ir pradėjo grasinti nukentėjusiajam, išsakydamas žodžius, dėl ko nepilnametis nukentėjusysis turėjo pagrįstą pagrindą išsigąsti, bijoti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti jo sveikatą gali būti įvykdytas. Kaltinamasis nukentėjusiajam grasino ne vieną kartą, dėl ko A. R. bijojo pareiti į kiemą, namo, ne kaltinamasis vėl jį gąsdindavo, grasindavo ir vydavosi. Tai, kad grasinimas nukentėjusiojo žvilgiu buvo realus pagrindžia ir liudytojos A. J. paaiškinimai, jog kaltinamasis grasino padegti namą, buvo itin agresyvus. Be to, atvykę policijos pareigūnai, surašydami Tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, jog dėl patirto smurto nukentėjusiojo A. R. negalėjo apklausti. Jo būseną apibūdino taip: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Be to, ir pats kaltinamasis patvirtino, kad „nežino, kas jam tą vakarą užėjo“, buvo labai piktas ir posūniui būtų trenkęs į galvą. Grasinimai buvo efektyvūs ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną, nukentėjusysis grasinimus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Jis, akivaizdu, patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, kas patvirtina grasinimo realumą. Teismas pripažįsta, kad grasindamas, kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti baimės jausmą, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė A. J. pateikė prašymus panaikinti kardomąją priemonę gyvenimą skyrius, nurodydami, jog susitaikė ir jokia grėsmė nukentėjusiajam nekyla (e. b. 1 t., iš kurio matyti, kad jie susitaikė ir kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, abu prašė bylą nutraukti (e. b. 2 t., b. l. 133).

IV. Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis pripažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas, į tai, kad dirba, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, pats nukentėjusysis A. R. ir jo mama nurodė, kad grėsmės nekelia, išlaiko šeimą. Darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismas turi pagrindą tikėti, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Konstatuotas kaltinamojo elgesys leidžia teismui spręsti, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį, kaip pats nurodė, nustojo vartoti alkoholį, užsikodavo pas gydytoją, rūpinasi šeima ir po nagrinėjamo įvykio toliau gerai sutaria su šeimos nariais. Nustatyta, kad šeimoje dirba tik jis vienas ir gauna pajamas, žmona nedirba, kaltinamasis rūpinasi ūkiu ir šeima. Teismas turi pagrindą tikėti, jog kaltinamasis nekelia grėsmės šeimos nariams ir savo pavyzdingu elgesiu, sąžiningu darbu gali pateisinti jam rodomą pasitikėjimą, padarė išvadas.

Teismas taip pat vertina ir nepilnamečio nukentėjusiojo netinkamą elgesį, kuris neabejotinai turėjo didelės įtakos nusikalstamos kaltinamojo veikos kilimui. Liudytoja A. J. patvirtino, kad A. R., kaltinamajam ištrūkus iš liudytojos rankų, pradėjo jam sakyti „nu ateik, pydere“, keikė necenzūriniais žodžiais iškeikė kaltinamąjį, pasak liudytojos, nepilnamečiui nukentėjusiajam kištis į jos ir kaltinamojo kivirčą kištis nereikėjo.

Bylos duomenys leidžia pripažinti, jog realus nors ir trumpalaikis laisvės atėmimas sukels itin sunkias pasekmes ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jos šeimos nariams.

Teismas sprendžia, jog laisvės apribojimo bausmė gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam, todėl pripažįsta, jog bausmės paskirti bus įgyvendinta paskiriant kiek mažesnės trukmės, nei nustatytas sankcijoje vidurkis, laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimą bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Paskirta bausmė subendrintina BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, ir paskirtina galutinė bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

VI. Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodė, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepilnamečiui nukentėjusiajam A. R. sudaro 724,46 Eur (e. b. 1 t., l. 188 ).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Minėtoje patikslintoje pažymoje nurodytos 724,46 Eur išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nors ir dirba, tačiau kaip nustatyta, vienas pats išlaiko šeimą, kaip matyti, turi skolų, dėl ko antstolis vykdo išieškojimus, bet skolos nemažėja, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos, nes tai tik dar labiau pablogintų ne tik kaltinamojo sunkią turtinė padėtį, bet ir jo šeimos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimą bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimą bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, 330 Eur baudą, taip pat baudžiamojo poveikio priemones ? uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, draudimo pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.; automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 020 Eur konfiskavimą; automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 4 d. 22.40 val. iki 2024 m. gegužės 6 d. 14.15 val. – 2 (dvi) paras, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 punkto c papunkčio pagrindu prilyginamom 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad E. J. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.