Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-02-02 · Civilinė byla Nr. e2S-110-796/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
e2S-110-796/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Pareiškėjas
T. S.
Suinteresuotas asmuo
V. D., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-110-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07409-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo T. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys V. D., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. S. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – įregistruoti civilinės būklės aktą, t. y., kad pareiškėjo tėvas E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su E. D., gimusia (duomenys neskelbtini) (mirusia (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėjas nurodė, kad po savo tėvo E. S. mirties kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo po tėvo mirties. Pokalbio metu paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas nebuvo įregistravęs civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės santuokos su savo sutuoktine E. D., kuri taip pat jau yra mirusi. Pareiškėjui pavyko gauti oficialią pažymą iš (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad pareiškėjo tėvas E. S. ir E. D. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Todėl pareiškėjui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti galiojančia tarp E. S. ir E. D. (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką ir įtraukti ją į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi jo tėvo E. S. ir E. D. bažnytinės santuokos sudarymą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas taip pat turi duomenis apie bažnytinę santuoką sudariusių asmenų gimimą ir mirtį, šeiminę padėtį. Pareiškėjas nenurodo, kokių dokumentų jis neturi ir negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjas neturi dokumentų ar negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl nėra pagrindo prašymą nagrinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka.

3.2. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju E. S. ir E. D., jiems esant gyviems, neatliko valios veiksmo ir nepateikė prašymo įregistruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, nors pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo teisę patys kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl jų sudarytos bažnytinės santuokos įregistravimo civiline tvarka. Privaloma pareiga bažnyčios įgaliotam asmeniui per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu įtraukti į apskaitą bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką atsirado tik nuo 2012 m. birželio 1 d., t. y. įsigaliojus 2012 m. kovo 26 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-92 „Dėl Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimui, t. y. įsigaliojus Civilinės metrikacijos taisyklių 722 punktui. Teismas padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl santuokos sudarymo negali būti nustatinėjamas, nes nebuvo paties fakto – šiuo metu jau mirusių asmenų valios sudaryti civilinę santuoką. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. ir E. D. buvo sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), galėtų būti svarstytinas, jeigu pats faktas būtų buvęs įvykęs ir civilinė santuoka būtų buvusi sudaryta tik pareiškėjas neturėtų arba būtų praradęs tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

3.3. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti nagrinėjamas, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444, 445 straipsniai).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:

4.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis nenurodė, kokių dokumentų jis neturi ir negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka. Apeliantas nurodo, kad jis teismo prašė priimti sprendimą, kurio pagrindu jis galėtų iš civilinės metrikacijos įstaigos gauti savo tėvo ir pamotės santuokos liudijimo įrašą, kadangi šis dokumentas būtinas pareiškėjui visa apimtimi susitvarkyti palikimą po savo tėvo ir pamotės mirties.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jeigu E. S. ir E. D. santuoka būtų registruota civilinės metrikacijos įstaigoje, tokiu atveju pareiškėjui nereikėtų nustatyti jokio juridinio fakto ir į teismą pareiškėjas nesikreiptų. Šiuo atveju E. S. ir E. D. santuoka buvo registruota tik bažnyčioje, tačiau neregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, duomenys apie bažnytinę santuoką perduoti nebuvo, tačiau pareiškėjo tėvai iki pat mirties faktiškai gyveno kaip sutuoktiniai, susituokę tik bažnyčioje. Todėl pareiškėjui T. S. ir reikia nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad E. S. ir E. D. gyveno bažnytinėje – faktinėje santuokoje ir kad šių asmenų santuoka teismo sprendimo pagrindu būtų įregistruota ir civilinės metrikacijos įstaigoje.

4.3. Pareiškėjui reikalinga analogiška procedūra, kaip ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl faktinio palikėjo turto valdymo atveju, t. y. reikia nustatyti, kad pareiškėjo tėvai E. S. ir E. D. faktiškai gyveno santuokoje iki pat jų mirties, tik pareiškėjui reikia, kad teismo sprendimo pagrindu būtų užvesta ne paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau būtų civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota santuoka ir būtų išduotas santuokos sudarymo įrašas.

4.4. Apeliantas nurodo, kad teikdamas pareiškimą pirmosios instancijos teismui jis rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. 3K-3-332/2009. Joje, be kita ko, nurodyta, kad referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Atskiruoju skundu keliams klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

8. CPK 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).

9. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑408‑421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-284-219/2020, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kartu su pareiškimu pateiktas rašytinis įrodymas – (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas (išrašas iš (duomenys neskelbtini) archyvo santuokos knygos, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra duomenys apie E. S. ir E. D. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytą santuoką – patvirtina, jog pareiškėjas turi jo tėvo E. S. ir E. D. bažnytinės santuokos sudarymą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas taip pat pateikė pareiškėjui adresuotą, VĮ Registrų centro raštą, pateiktą atsakant į 2022 m. liepos 5 d. prašymą. Minėtame VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad civilinės būklės aktų (tarp jų ir santuokos sudarymo) įrašų duomenis Gyventojų registrui nustatyta duomenų teikimo tvarka teikia civilinės metrikacijos įstaigos, ir buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos santuokos tarp E. S. ir E. D. santuokos sudarymo akto įrašo duomenys nebuvo perduoti Gyventojų registrui.

11. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Taigi į teismą galima kreiptis dėl santuokos sudarymo įregistravimo fakto nustatymo. Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas patvirtina, kad E. S. ir E. D. santuoka buvo registruota tik bažnyčioje ir neregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, duomenys apie bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigai nebuvo perduoti. Šiuo atveju faktas dėl nurodytų asmenų santuokos sudarymo nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Pareiškėjas savo prašymo negrindžia dokumentų praradimo (poreikio juos atkurti) aplinkybėmis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl santuokos sudarymo įregistravimo negali būti nustatinėjamas, nes nebuvo paties fakto – šiuo metu jau mirusių asmenų valios įregistruoti civilinę santuoką (CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis teismo prašė priimti procesinį sprendimą, kurio pagrindu civilinės metrikacijos įstaigoje būtų įregistruota santuoka ir pareiškėjas galėtų iš civilinės metrikacijos įstaigos gauti savo tėvo ir pamotės santuokos liudijimo įrašą. Pareiškėjas nurodo, kad šis dokumentas būtinas pareiškėjui visa apimtimi susitvarkyti palikimą po savo tėvo ir pamotės mirties. Iš nurodytų apelianto motyvų matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl asmenų, kurie yra mirę, santuokos sudarymo (gyvenimo santuokoje (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikotarpiu) civilinės būklės akto įregistravimo tikslu, siejamu su paveldėjimu.

14. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

15. Apeliantas nurodo, kad jis, teikdamas pareiškimą pirmosios instancijos teismui, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. 3K-3-332/2009. Apeliantas pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. ir Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, taip pat pateikti kiti išaiškinimai dėl nuo Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2009 buvo kilęs ginčas dėl santuokos įrašo panaikinimo ir buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugpjūčio 4 d.) 72 punkto atitikties pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso ir bylos nagrinėjimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms.

17. Pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka teikia pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Antra, nurodytoje kasacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartyje aptartas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d., priėmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“. Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo pakeistas kasacinio teismo nutartyje aptartas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnis (2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII‑2125 pakeista 21 straipsnio 1 dalis; 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1881 pakeista 21 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybė netapačios, taip pat po apelianto nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo neteko galios arba buvo pakeistos aktualios tesės aktų nuostatos, todėl šioje byloje minėtos nutarties išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 3 punktas numato, kad valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – santuokos sudarymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.24 straipsnyje nustatyta norma dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikoma po šio kodekso įsigaliojimo sudarytoms santuokoms. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numato, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi. Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės) reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, kitų šiose taisyklėse nurodytų civilinės metrikacijos įstaigų paslaugų teikimo tvarką. Aktualios redakcijos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 3.1 papunktis numato, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus; 3.2 papunktis numato, kad civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 81 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, sudarant santuokos sudarymo įrašą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 87 punktas numato, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų prašymu įtraukiama į apskaitą, jeigu ši santuoka jos sudarymo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą atitiko santuokos sudarymo sąlygas, po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nebuvo įregistruota nė vieno iš bažnytiniame santuokos dokumente nurodytų sutuoktinių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje ir abu sutuoktiniai yra gyvi. Tokia santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu bent vienas iš sutuoktinių yra miręs, tokia santuoka į apskaitą neįtraukiama.

20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose teisės aktuose yra nustatyta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, taip pat ir sudarytos nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, įregistravimo (įtraukimo į apskaitą) tvarka. Taip pat nurodyta valstybės institucija (civilinės metrikacijos įstaigos), įstatymo įgaliota spręsti dėl atitinkamų civilinės būklės aktų registravimo ir įtraukimo į apskaitą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvo kreiptasi į civilinės metrikacijos įstaigą.

21. Svarbu pažymėti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 straipsnio 1 punktas).

22. Pareiškėjo nurodomų asmenų bažnyčioje sudaryta santuoka buvo sudaryta iki 2001 m. liepos 1 d. (t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju abu pareiškėjo nurodomi asmenys yra mirę: E. D. – (duomenys neskelbtini), o E. S. (pareiškėjo tėvas) – (duomenys neskelbtini).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas nurodė aplinkybes, jog po savo tėvo E. S. mirties jis kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Pastebėtina, kad kartu su pareiškėjo pareiškimu pateiktas Testamentų registro išrašas, jame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas testatoriaus E. S. oficialusis testamentas, taip pat nurodyta, kad palikėjas – E. S., o palikimą priėmęs asmuo – V. D.. Testamentų registro išraše pareiškėjas nenurodytas.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, apeliantas nurodo, jog pareiškėjo tėvo ir pamotės santuokos liudijimo įrašo dokumentas pareiškėjui būtinas visa apimtimi susitvarkyti palikimą po savo tėvo ir pamotės mirties. Kita vertus, atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, kad pareiškėjui reikia, jog teismo procesinio sprendimo pagrindu būtų užvesta ne paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau civilinės metrikacijos įstaigoje būtų įregistruota santuoka ir būtų išduotas santuokos sudarymo įrašas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jo tėvo gyvenimo santuokoje laikotarpio fakto nustatymas siejamas su paveldėjimo teise, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiems konkretiems veiksmams pareiškėjo nurodomas dokumentas reikalingas, nenurodė, kokių savo subjektinių teisių negali realizuoti kitokia, tai yra ne teismo, tvarka. Pareiškėjo pareiškimas iš esmės reiškiamas ne pareiškėjo, o kitų asmenų civilinės būklės akto įregistravimo ir santuokos sudarymo įrašo išdavimo tikslu.

25. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad įstatymuose yra numatyta kitokia civilinės būklės akto nustatymo tvarka, dėl to klausimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 444, 445, 447 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, ir pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė