Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1818-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
A5.-1818-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01487-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. L.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1818-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01487-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė D. J. 2021 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-738-2021 R. L. už tai, kad jis, būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), direktoriumi, pažeisdamas nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, numatytą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalyje, nelegaliai įdarbino UAB „A“ ir leido dirbti įmonės naudai trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiams V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d., U. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 11 d., Y. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. Tai atitinka Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – nelegalus darbas. Taip pat pranešimai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimai) pateikti pavėluotai, pažeidžiant Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarką. Nelegalaus darbo faktas nustatytas iš VDI gauto Migracijos departamento rašto apie atliktą patikrinimą. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodyta, kad R. L. su protokolu susipažino, teisės ir pareigos paaiškintos, su pažeidimu sutinka (b. l. 6).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. į teismo posėdį neatvyko, būdamas tinkamai informuotas apie jo vietą ir laiką, teisės ir pareigos jam paaiškintos protokole. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Inspekcijos 2021 m. birželio 3 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0367 nustatyta, kad VDI vyriausieji darbo inspektoriai D. J. ir Ž. M. atliko tyrimą dėl informacijos, pateiktos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus (toliau – MD Kontrolės skyrius) 2021 m. gegužės 7 d. pranešime Nr. 10K-14153 (VDI reg. Nr. GD-4681) ir apie galimai nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) atvejus, užfiksuotus UAB „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad Migracijos departamentas atlikdamas savo funkcijas nustatė, kad UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini):

- Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), kuris yra išduotas tarpininkaujant UAB „B“. V. K. ketindamas dirbti UAB „B“ 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2020 m. vasario 26 d. sprendimu, užsieniečiui darbui UAB „B“, Migracijos departamento Vilniaus skyrius išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d. Užsienietis 2020 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš UAB „B“. V. K. nėra pateikęs prašymo leisti pakeisti darbdavį ar leidimą laikinai gyventi;

- Nuo 2021 m. sausio 11 d. yra įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis U. S., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis daugkartinę nacionalinę vizą, kuri išduota tarpininkaujant UAB „C“. U. S., ketindamas dirbti UAB „C“, 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Gardine. Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Gardine užsieniečiui darbui UAB „C“ 2020 m. rugsėjo 15 d. išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Užsienietis 2021 m. sausio 8 d. atleistas iš UAB „C“. U. S. nėra pateikęs prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

- Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis Y. V., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi, kuris yra išduotas tarpininkaujant UAB „C“. Y. V. ketindamas dirbti UAB „C“, 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimu, užsieniečiui darbui UAB „C“, Migracijos departamento Vilniaus skyrius išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d. Užsienietis 2020 m. sausio 15 d. atleistas iš UAB „C“. Y. V. nėra pateikęs prašymo leisti pakeisti darbdavį ar leidimą laikinai gyventi.

Patikrinus Įmonės duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (2021 m. birželio 2 d. duomenimis) nustatyta, kad V. K. Įmonėje buvo įdarbintas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d., Y. V. Įmonėje buvo įdarbintas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., U. S. įdarbintas nuo 2021 m. sausio 11 d.

Tikrinant pateiktą informaciją, Įmonei buvo pateikti nurodymai pateikti dokumentus, susijusius su minėtų užsieniečių įdarbinimu ir darbu Įmonėje, darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, apmokėjimo už darbą patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimą, dėl užsieniečio įdarbinimo ir darbo Įmonėje aplinkybių. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad:

- tarp Įmonės ir V. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje nurodytas darbuotojo asmens kodas (duomenys neskelbtini) įdarbintas mūrininko pareigoms, sulygtas darbo užmokestis 1 060 Eur per mėn., darbo pradžia 2020 m. rugsėjo 1 d., darbo sutartis pasirašyta darbuotojo bei Įmonės direktoriaus R. L. Pateikta Darbuotojo išduoto leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d., kopija. LLG įrašyta, kad jis išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Susipažinus su darbuotojo darbo laiko apskaitos ir atlyginimų mokėjimą patvirtinančiais dokumentais, nustatyta, kad darbuotojas realiai pradėjo dirbti Įmonėje, jam buvo mokamas atlyginimas, pvz.: 2020 m. rugsėjo mėn. darbuotojas dirbo 24 valandas, priskaičiuotas 143,18 Eur darbo užmokestis, išmokėta 115,26 Eur; už darbą 2021 m. kovo mėnesį išmokėta 344,82 Eur, už darbą 2021 m. balandžio mėnesį išmokėta 711,94 Eur. Iš MD Kontrolės skyriaus pateikto Tarpininkavimo rašto nustatyta, kad dėl darbuotojui LLG išdavimo 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi UAB „B“ darbui pagal darbo sutartį plytų mūrininko pareigoms, pagal trūkstamų profesijų sąrašą Lietuvos Respublikoje. Įmonės direktorius R. L. VDI el. paštu nurodė, kad V. K. (duomenys neskelbtini) darė „B“. Dėl darbdavio pakeitimo kreiptasi nebuvo;

- tarp Įmonės ir U. S. 2021 m. sausio 8 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje nurodytas darbuotojo asmens kodas (duomenys neskelbtini) įdarbintas mūrininko pareigoms, sulygtas darbo užmokestis 1 060 Eur per mėn., darbo pradžia 2021 m. sausio 11 d., darbo sutartis pasirašyta darbuotojo bei Įmonės direktoriaus R. L. Pateikta darbuotojo D vizos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančios nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d., kopija. Susipažinus su darbuotojo darbo laiko apskaitos ir atlyginimų mokėjimą patvirtinančiais dokumentais, nustatyta, kad darbuotojas realiai pradėjo dirbti Įmonėje, jam buvo mokamas atlyginimas, pvz.: 2021 m. sausio mėn. darbuotojas dirbo 120 valandų, priskaičiuotas 802,50 Eur darbo užmokestis, išmokėta 541,53 Eur; už darbą 2021 m. kovo mėnesį išmokėta 295,38 Eur, už darbą 2021 m. balandžio mėnesį išmokėta 722,04 Eur. Iš MD Kontrolės skyriaus pateikto Tarpininkavimo rašto nustatyta, kad dėl darbuotojui nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi UAB „C“ darbui pagal darbo sutartį betonuotojo pareigoms, pagal trūkstamų profesijų sąrašą Lietuvos Respublikoje. Įmonės direktorius R. L. VDI el. paštu nurodė, kad V. S. D vizą darė „C“. Dėl darbdavio pakeitimo kreiptasi nebuvo;

- tarp Įmonės ir Y. V. 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje nurodytas darbuotojo asmens kodas (duomenys neskelbtini) įdarbintas mūrininko pareigoms, sulygtas darbo užmokestis 1 050 Eur per mėn., darbo pradžia 2020 m. rugsėjo 1 d., darbo sutartis pasirašyta darbuotojo bei Įmonės direktoriaus R. L. Pateikta darbuotojo išduoto LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d., kopija. LLG įrašyta, kad jis išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Susipažinus su darbuotojo darbo laiko apskaitos ir atlyginimų mokėjimą patvirtinančiais dokumentais, nustatyta, kad darbuotojas realiai pradėjo dirbti Įmonėje, jam buvo mokamas atlyginimas, pvz.: 2020 m. rugsėjo mėn. darbuotojas dirbo 136 valandas, priskaičiuotas 811,36 Eur darbo užmokestis, išmokėta 546,07 Eur; už darbą 2021 m. kovo mėnesį išmokėta 344,32 Eur, už darbą 2021 m. balandžio mėnesį išmokėta 686,26 Eur. Iš MD Kontrolės skyriaus pateikto Tarpininkavimo rašto nustatyta, kad dėl darbuotojui LLG išdavimo 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi UAB „C“ darbui pagal darbo sutartį plytų mūrininko pareigoms, pagal trūkstamų profesijų sąrašą Lietuvos Respublikoje. Įmonės direktorius R. L. VDI el. paštu nurodė, kad Y. V. LLG darė „C“. Dėl darbdavio pakeitimo kreiptasi nebuvo.

Taip pat Įmonė pateikė Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimai) kopijas, iš kurių nustatyta, kad LDU pranešimas apie V. K. pateiktas 2020 m. spalio 12 d., nors darbuotojas įdarbintas Įmonėje 2020 m. rugsėjo 1 d., LDU pranešimas apie Y. V. pateiktas 2020 m. spalio 12 d., nors darbuotojas Įdarbintas įmonėje 2020 m. rugsėjo 1 d., LDU pranešimas apie U. S. 2021 m. gegužės 18 d., nors darbuotojas įdarbintas Įmonėje 2021 m. sausio 11 d.

Susipažinus su tyrimo metu surinkta medžiaga, konstatuota, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai V. K., Y. V. negalėjo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būti įdarbinti ir dirbti UAB „A“, U. S. negalėjo nuo 2021 m. sausio 11 d. būti įdarbintas ir dirbti UAB „A“, nes U. S. su D vizos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančios nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d., V. K. su išduotu LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d., Y. V. su išduotu LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d., galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti (UAB „C“ ir UAB „B“), ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbinti. Kadangi V. K., U. S., Y. V. realiai pradėjo dirbti Įmonės naudai, pakluso jos vidaus tvarkai, buvo pavaldūs jos atsakingiems asmenims, atliko darbines funkcijas ir gavo už jų atlikimą atlyginimą, konstatuota, kad užsieniečiai Įmonėje dirbo nelegaliai (b. l. 3–5).

Tai patvirtina byloje pateikti Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0367 aptarti dokumentai (b. l. 7–39).

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d.).

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (pateikiamas Migracijos departamentui prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ir Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją). Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą (Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui).

Vadovaujantis UTPĮ 62 straipsnio 7 dalimi, darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (TAR, 2019-09-30, Nr. 2019-15469) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 1 d.) 7 punktą darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį (įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis) Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju Baltarusijos Respublikos piliečiai V. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d., U. S. nuo 2021 m. sausio 11 d. ir Y. V. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. dirbo UAB „A“ naudai, mūrininko darbą, gavo už tai atlyginimą, nors nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi jiems suteikė teisę dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, t. y. UAB „C“ ir UAB „B“, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbinti. LLG ir viza darbui UAB „A“ šiems asmenims nebuvo išduoti. Prašymai leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją Migracijos departamentui nebuvo pateikti. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, toks jų darbas laikytinas nelegaliu (nesilaikyta norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatų), neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Be to, LDU pranešimas apie V. K. pateiktas 2020 m. spalio 12 d., nors darbuotojas įdarbintas Įmonėje 2020 m. rugsėjo 1 d., LDU pranešimas apie Y. V. pateiktas 2020 m. spalio 12 d., nors darbuotojas Įdarbintas įmonėje 2020 m. rugsėjo 1 d., LDU pranešimas apie U. S. 2021 m. gegužės 18 d., nors darbuotojas įdarbintas Įmonėje 2021 m. sausio 11 d., t. y. pažeidžiant Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarką.

Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis R. L. nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „A“ direktoriumi, todėl būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad užsieniečių darbas Įmonėje būtų tinkamai įformintas. To nepadaręs, jis pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, administracine tvarka per pastaruosius penkerius baustas 1 kartą (b. l. 42–43), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), tai, kad nenustatyta R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant R. L. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21134750898.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė