Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Liaučienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotas asmuo M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo praėjo pakankamas laiko tarpas pasiruošti, nusiteikti vaikų grįžimui į šeimą, vaikus susigrąžinti kreipiantis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pasirengti savarankiškai vaikus auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jų poreikiais. Nors motina bendrauja su vaikais, tačiau vien retkarčiais aplankyti vaikus ar su jais pasikalbėti telefonu ir jais pasidomėti, nepakanka. Vaikams yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu M. B. nekeičia gyvenimo būdo, neatsisako žalingų įpročių ir nededa pastangų susigrąžinti ir auginti vaikus savarankiškai, nesuvokia pagalbos reikalingumo ir nėra suinteresuota keisti dabartinės situacijos. Tokiu būdu M. B. vengia atlikti savo pareigą auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, yra abejinga savo vaikų likimui ir tai laikytina atsisakymu rūpintis savo vaikais.

Suinteresuoto asmens atstovė advokatė Juta Kareivė pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad motina nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos valdžios pareigų vykdymo, jos elgesys žalingos įtakos vaikams nedaro. M. B. dirba, gauna pastovias pajamas, su vaikais bendrauja. Taigi neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų neproporcingas ir per greitas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. B. turi du nepilnamečius vaikus – A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusią(duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų tėvas mirė(duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia M. B. jos nepilnamečių vaikų A. B. ir G. B. atžvilgiu. Iš M. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 220 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 880 Eur. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartimi nepilnamečiams G. B. ir A. B. nustatyta nuolatinė globa ir jų globėju paskirtas R. K.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės 7 d. M. B. buvo teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos nutrauktos 2023 m. gruodžio 7 d., nes M. B. išvyko dirbti į užsienį. Iš Palangos miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. gruodžio 7 d. pagalbos plano Nr. V14-128 matyti, kad konkrečios pagalbos priemonės, veiksmo tikslai ir uždaviniai buvo įgyvendinti iš dalies. Suinteresuotam asmeniui buvo nustatyti įpareigojimai: lankyti psichologo konsultacijas, priimti siūlomą pagalbą dėl priklausomybių ligų konsultanto arba psichiatro konsultacijų, priklausomybės gydymo programų, pozityviai bendrauti su globos koordinatore, stiprinti ryšį su vaikais, reguliariai su jais bendrauti, ieškotis nuolatinio būsto, pritaikyto gyventi vaikams, domėtis savo skolų išmokėjimu už vaikų išlaikymą. Išvadose apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą nurodyta, kad M. B. nepriėmė teikiamos pagalbos, nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais. Moteris nesigydo turimos priklausomybės alkoholiui. Supratusi, kad vaikams globėjų šeimoje sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, nusprendė nedėti pastangų keisti gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo sąlygas bei siekti susigrąžinti vaikus. Iš globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. aktų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai yra patenkinti globėjo šeimoje sudarytomis buities sąlygomis, turi visus jiems reikalingus daiktus, su globėjais sutaria gerai. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2024 m. sausio 23 d. aktai patvirtina, kad vaikų globėjas tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina visapusišką vaikų saugumą ir priežiūrą, todėl nuspręsta tęsti G. B. ir A. B. globą globėjo šeimoje. Iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų nustatyta, kad M. B. dirba D., nereguliariai teikia išlaikymą vaikams. Antstolis M. M. vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš suinteresuoto asmens išieškotojo R. K. naudai. M. B. su vaikais bendrauja telefonu, keletą kartų su jais buvo susitikusi globos centre, vaikų globėjas nuvežė vaikus susitikti su motina P.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kraštutinė priemonė, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios motinos pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai su motina negyvena nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.. Iš M. B. vaikai paimti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu M. B. laikinai apribota motinos valdžia į vaikus G. B. ir A. B., nes motina smurtavo savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nederamai elgėsi vaikų akivaizdoje, buvo linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, savo elgesio kritiškai nevertino, neįsitraukė į teikiamų socialinių paslaugų procesą, siūlomą pagalbą ignoravo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, M. B. išaiškino, kad ji privalo bendradarbiauti su institucijomis, dirbančiomis su šeima, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas, ugdyti gyvenamosios vietos ir motinystės įgūdžius, spręsti alkoholio problemą, reguliariai lankyti vaikus, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globėjais, vaikų lankoma ugdymo įstaiga, teikti vaikams materialinį išlaikymą. Analogiško pobūdžio tikslai bei uždaviniai buvo keliami 2020 m. gegužės 7 d. pradėtame atvejo vadybos procese. Iš byloje su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad dalį skirtų įpareigojimų suinteresuotas asmuo įgyvendino iš dalies, t. y. bendravo su globos koordinatore, nors fiziniuose susitikimuose dalyvavo minimaliai. Su vaikais bendravo telefonu, buvo su jais susitikusi, susirado nuolatinį darbą, pagal galimybes mažino turimą įsiskolinimą už išlaikymą, taip pat nors nereguliariai, bet teikė išlaikymą vaikams. Suinteresuotas asmuo buvo nuvykusi į priklausomybių centrą, tačiau gydymo nebaigė, atsisakė psichologo konsultacijų. Pareiškėja nurodo, kad M. B. piktnaudžiauja alkoholiu, atsisako šią problemą spręsti, tačiau byloje nepateikė įrodymų, kad po Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo M. B. piktnaudžiauja alkoholiu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad M. B. 2023 m. kovo 21 d. sudarė paslaugų sutartį, kuria paslaugų tiekėjas įsipareigojo parengti valymo įrenginio projektą, atlikti moters nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad motina deda pastangas nenutraukti ryšio su vaikais. M. B., dirbdama užsienyje, su vaikais dažnai bendrauja telefonu, būdama Lietuvoje su jais susitinka, nors nereguliariai, bet teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pagal finansines galimybes deda pastangas sumažinti įsiskolinimą už išlaikymą. Nors M. B. elgesio pokyčiai nėra apimantys visas problemines jos gyvenimo būdo sritis, o suinteresuoto asmens elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad ji šiuo metu geba, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų fizinę ir psichologinę būklę, sudaryti vaikams tinkamas sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti vaikus savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tačiau vaikų ir motinos tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, motina nėra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi savo vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė. Teismo vertinimu, teikiant M. B. šeimai būtinas socialines paslaugas, situacija šeimoje dar gali pasikeisti, teismo suinteresuotam asmeniui suteiktas pasitikėjimas galėtų motyvuoti ir paskatinti M. B. pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, todėl pareiškimas dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo atmetamas (CK 3.180 straipsnis, 3.181 straipsnis).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad nežino, ką turėtų daryti, kad susigrąžintų vaikus į savo šeimą. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad bendrauti su socialiniais darbuotojais, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas yra jos pareiga. Taip pat pažymėtina, kad motinos interesai negali būti viršesni už vaikų interesus, domėtis fragmentiškai vaikais neužtenka. Tėvai turi gebėti atpažinti ir sugebėti patenkinti vaikų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. M. B. toliau turėtų pastoviai teikti vaikams materialųjį išlaikymą, spręsti gyvenamosios vietos problemą (pvz., gerinti turimą gyvenamąjį būstą arba ieškotis kito), ugdyti motinystės įgūdžius, reguliariai lankyti vaikus, domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globėjais, vaikų lankomomis ugdymo įstaigomis.

Suinteresuotas asmuo taip pat turi teisę kreiptis teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis), o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prireikus ir prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nustatymo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.