- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- 1-564-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45935-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- S. T.
žodiniu nuotoliniu būdu viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. T. 2020 m. lapkričio 19 d., apie 14.34 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, ties pastatu Nr. 125, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. T. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Paaiškino, kad jis pats nevairuoja automobilio, vairuoja tik darbuotojai, kurie jį paima ir parveža. Jam būna (duomenys neskelbtini) priepuoliai, todėl negali vairuoti, kad nenukentėtų žmonės. Jis pinigus laiko po vairuotojo kilimėliu, iš ten pasiima. Turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau neteko prieš trejus metus už greičio viršijimą. Gydytojai turėjo pranešti policijai, kad jis negali vairuoti automobilio. Įvykio dieną jis buvo toje vietoje, atlikinėjo statybos darbus. Su juo buvo darbuotojas K. P.. Jie į objektą atvažiavo automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 09.00 val. Automobilis priklauso įmonei, kurios (duomenys neskelbtini) jis yra. Vairavo K. P., kuris atvažiavo jį pasiimti iš namų. Automobilį pastatė aikštelėje Laisvės pr. 125. Automobilis visą laiką buvo toje pačioje vietoje. Kai atvažiavo į darbą, iš ryto nevartojo alkoholinių gėrimų, vėliau vartojo trauktinę 300 gr. Paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus 2 val. iki sulaikymo. Įvykio dieną jis buvo priėjęs prie automobilio, kai jam reikėjo paimti įrankius. Jis buvo ir vairuotojo vietoje, ir keleivio vietoje. Vairuotojo vietoje buvo, nes reikėjo paimti pinigus po vairuotojo kilimėliu. Ten buvo virš 300 Eur. Jam pinigai buvo reikalingi, kad grįžtų namo. Kai ėjo pasiimti pinigų, jis ruošėsi važiuoti namo. Jie išėjo parūkyti. Parūkė automobilyje, pavartojo, K. P. išleido automobilį, pastatė atgal, pasakė K. P. išlipti, kad paims pinigus ir važiuos namo. Jis susikeitė vietoje, paėmė pinigus ir sakė „dar parūkom“. Jis rūkė su darbuotuoju automobilyje. Jis rūkė keleivio vietoje, K. P. – vairuotojo vietoje. Tuo metu jam pinigų nereikėjo. Kai sėdėjo automobilyje, kurjerių automobilis jau stovėjo už jų. Kurjeriai pasignalino, nes jie buvo užblokuoti, negalėjo išvažiuoti iš aikštelės. Tuo metu už vairo buvo K. P.. Kai jis suprato, kad reikėjo patraukti automobilį, jie pradėjo signalinti, K. P. užvedė automobilį ir išleido. K. P. pavažiavo į priekį. Kurjerių automobilis išvažiavo. K. P. pastatė automobilį į vietą. Kurjerio automobilis išvažiavo, jis paėmė pinigus ir važiavo namo. Pinigų jam reikėjo važiuoti namo, planavo važiuoti autobusu. Jis išlipo, K. P. taip pat išlipo. Jis atsisėdo pinigus paimti, galvojo prisės, dar 100 g išgers ir važiuos namo. Privažiavo kurjerių autobusas. Užstatė juos tuo momentu. Kurjeris priėjo prie jo ir pasakė: „Tu vairavai girtas“. Jis pasakė, kad nevairavo. Kurjeris pasakė, kad kviečia policiją. Sutiko, kad būtų kviečiama policija, nes jis nevairavo. Jie sulaukė policijos ir išlipo. Jis nuėjo į tualetą, K. P. nuėjo į objektą. Kai išėjo iš tualeto, nuėjo tiesiai į autobusų stotelę. Planavo įlipti į maršruto 59G autobusą, kuris sustoja Ukmergės g. Negrįžo prie automobilio, nes nežinojo, ar kurjeris iškvietė policiją. Vienas iš kurjerių jo paklausė, kur eina, jis pasakė: „Kur noriu, ten ir einu“. Jis išėjo iš tualeto, pradėjo eiti link autobusų stotelės ir jį sulaikė policija. Pakvietė prie automobilio, paklausė, ar gėrė. Pūtė du kartus. Pirmą kartą įpūtė 2 promiles, antrą kartą – 2,9 promiles. Tuo metu, kai bendravo su policija, darbuotojas dirbo objekte. K. P. iki šiol dirba jo įmonėje. Jis bendravo su K. P. apie šį įvykį, kai buvo iškelta baudžiamoji byla. Tikrai darbuotojas vairavo automobilį. Jis su darbuotoju nėra susipykę. Jie darbe apie tai nešnekėjo. Alkoholį vartoja labai retai, tik per šventes arba kai viskas atsibosta. Lapkričio 19 d. buvo problemų, todėl pavartojo. Turint (duomenys neskelbtini) neleidžiama vartoti alkoholio. Alkoholį vartojo, nes buvo toks momentas, kai nieko nesinorėjo. Visi jo darbuotojai žino, kad po vairuotojo kilimėliu yra paslėpti pinigai. Visi darbuotojai naudoja pinigus po vairuotojo kilimėliu įsigyti medžiagoms. Tuo metu, kai buvo nuėjęs paimti pinigų į automobilį, jis nebuvo užvedęs automobilio. Tuo metu, kai jis sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio variklis buvo užgesintas. Negali pasakyti tikslaus laiko, kada atvažiavo kurjeriai. Kurjeriai įvažiavo pro kitą vietą. Vėliau tas įvažiavimas buvo užstatytas kito automobilio. Įvykio dieną buvo apsivilkęs striukę. Striukė buvo juoda, trumpa, kelnės buvo pilkos. Jis turi specialius darbo drabužius. Tai buvo darbo drabužiai. Jis neatsimena, kaip buvo apsirengęs K. P.. Jį darbuotojai atvažiuoja pasiimti pagal objektus. Pagrinde K. P. tą visą savaitę vežiodavo, nes jie dirbdavo tame objekte. Jeigu nuveža, tai ir parveža. Dažniausiai jis kviečiasi taksi arba jį parveža. Visuomeniniu transportu labai retai važiuoja. 2020 m. lapkričio 19 d. nusprendė važiuoti autobusu, nes pagailo pinigų taksi. K. P. nebendravo su policijos pareigūnais. Tuo metu su policijos pareigūnais bendravo trys kurjeriai. K. P. tą dieną nevartojo alkoholio.
Liudytojas D. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulio pareigose. 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus mieste patruliavo su Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patruliu A. S.. Apie 14.29 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti į Laisvės pr. 125, kur pranešėjas sulaikė galimai neblaivų vairuotoją, kuris išlipęs iš automobilio bando šalintis. Kadangi buvo netoliese, maždaug po minutės atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas K. T., kuris nurodė vyrą, kuris vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus. Jis nuėjo prie „Chrysler“ vairuotojo, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, iš kurio paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. T.. Paklausus, ar S. T. šiandien vartojo alkoholį, pastarasis pasakė, kad vartojo prieš kelias valandas. S. T. sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju tikrinimu 14.34 val. jam buvo nustatytas 2,09 promilės girtumo laipsnis, antruoju tikrinimu 14.54 val. jam buvo nustatytas 2,15 promilės girtumo laipsnis. S. T. neigė vairavęs automobilį „Chrysler“ ir tikino, kad tiesiog sėdėjo automobilyje (b. l. 20).
Liudytojas K. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 19 d., apie 13.54 val., kartu su kolega R. J. krovininiu automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į objektą Vilniuje, Laisvės pr. 125. Pasaže „Pas Juozapą“ vienai įmonei turėjo iškrauti nemažą kiekį siuntų. Atvykę per laisvą vietą pastatė automobilį ant šaligatvio. Maždaug pusvalandį krovė siuntas. Kol krovė siuntas, vietą, per kurią įvažiavo, užėmė kitas automobilis. Bandydamas išvažiuoti pamatė priešais stovintį automobilį „Chrysler“, kuriame vietoje sėdėjo vyrai, garso signalu vairuotojui parodė, kad pasitrauktų, tada „Chrysler“ vairuotojas po kelių minučių atidarė vairuotojo dureles ir kažką rodė. Jis parodė, kad patrauktų savo automobilį ir leistų jam išvažiuoti, vairuotojas atsisėdo į automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasakė kolegai, kad „Chrysler“ vairuotojas galimai neblaivus, jo kolega nufotografavo automobilį, kai jis išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Patraukus automobilį, jis išvažiavo, vairuotojas pastatė automobilį į tą pačią stovėjimo vietą. Jis savo automobiliu užstatė „Chrysler“ automobilį ir išlipo su vairuotoju pasišnekėti, nes kaip ir minėjo vairuotojas sukėlė jam įtarimų. Atėjęs prie automobilio paklausė vairuotojo, ar pastarajam viskas gerai su sveikata ir ar šiandien nevartojo alkoholio. Vairuotojas pasakė, kad alkoholio negėrė ir jam viskas gerai. Jis pasakė, kad iškvies policiją, kad įsitikintų ir vairuotojas sutiko. Nuėjo tolėliau nuo „Chrysler“ automobilio ir kvietė policijos pareigūnus. Tuo metu, kai kalbėjo su policija, „Chrysler“ automobilio vairuotojas ir keleivis išlipo iš jo ir pradėjo šalintis, abu jie nuėjo į pastatą „Pasažas pas Juozapą“. Jis ėjo iš paskos, jie pastate įėjo į kambariuką, jis liko stovėti už durų. Jis išėjo į lauką, maždaug po minutės pamatė, kad „Chrysler“ vairuotojas išėjo iš pastato. Pasakė R., kad eitų paskui vyrą, o jis tuo metu ėjo bendrauti su jau atvykusiais policijos pareigūnais. Pareigūnams nurodė vyrą, kuris vairavo minėtą automobilį (b. l. 25).
Liudytojas R. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 19 d., apie 13.54 val., kartu su kitu (duomenys neskelbtini) K. T. krovininiu automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į objektą Vilniuje, Laisvės pr. 125, „Pasaže pas Juozapą“ iškrauti siuntas. Kolega pastatė automobilį ant šaligatvio. Maždaug po pusvalandžio iškrovus siuntas, pamatė, kad vietą, per kurią įvažiavo, užėmė kitas automobilis. Bandant išvažiuoti kolega parodė, kad automobilio „Chrysler“ vairuotojas jį išleistų. Automobilyje „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo du vyrai. K. pasakė jam, kad nufotografuotų, kai vairuotojas išvažinėja iš stovėjimo vietos, nes pastarasis galimai neblaivus. Jis nufotografavo minėtą automobilį. K. išvažiavus, „Chrysler“ vairuotojas vėl pasistatė automobilį į tą pačią stovėjimo vietą. T. K. užstatė „Chrysler“ ir išėjo pasikalbėti. „Chrysler“ vairuotojas su keleiviu išlipo iš automobilio ir pradėjo šalintis. K. nuėjo paskui juos, netrukus grįžo. Pamatė, kad tas pats vyras, kuris vairavo minėtą „Chrysler“, išeina iš pastato ir šalinasi, jis ėjo paskui jį, o K. tuo metu pasitiko atvykstančius policijos pareigūnus. Netrukus prie „Chrysler“ vairuotojo priėjo pareigūnas ir jį sulaikė (b. l. 30).
Liudytojas K. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jo darbo laikas lapkričio 19 dieną buvo nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Per pietus būna kartais išvažiuoja savo reikalais. Automobilis „Chrysler“, valst. (duomenys neskelbtini) yra įmonės automobilis. Įmonės vadovas yra S. T.. Automobilis buvo priparkuotas. Jie su S. nuėjo parūkyti į automobilį. Už vairo sėdo S. T.. Maždaug tarp 14.00 val. ir 15.00 val., tikslaus laiko nepasakys, jiems „pasignalino“ kurjerių automobilis ir paprašė išvažiuoti iš aikštelės, t. y. patraukti jų automobilį, nes visa aikštelė buvo pilnai užstatyta. T. S. užvedė automobilio „Chrysler“ variklį ir pavažiavo į priekį. Tuo metu kurjerių automobilis išvažiavo ir S. grįžo į tą pačią vietą, o kurjerių automobilis užstatė jų automobilį. Kurjeriai buvo išlipę pabendrauti, bet arti labai nėjo, stovėjo prie automobilio. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prie jo S. negėrė ir nematė, kad pastarasis gertų. Jie su S. nuėjo kartu per įėjimą „Pas Juozapą“, S. nuėjo savo keliais, o jis nuėjo į objektą. Po kurio laiko jis išėjo į lauką ir pamatė, kad „Chrysler“ automobilį išveža ir net negali pasakyti kada tiksliai atvažiavo policija. S. šalia nematė. Jis tikrai automobilio iš vietos nepatraukė, nes ne jis sėdėjo už automobilio vairo, o automobilį iš vietos patraukė S., kadangi pastarasis sėdėjo vairuotojo vietoje (b. l. 37).
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 14.28 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėjas su savo automobiliu užstatė automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neleido išvažiuoti neblaiviam vairuotojui. Pokalbio metu iš automobilio išlipo vairuotojas ir keleivis, pradėjo šalintis. Pranešėjas eina paskui link pasažo „Pas Juozapą“ (b. l. 3).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 14.34 val. S. T. nustatytas 2,09 promilės girtumo laipsnis, o 14.54 val. – 2,15 prom. (b. l. 8, 10).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvojo automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio CHRYSLER Voyager 2.5 CRD SE, 2003 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 2 020 Eur (b. l. 15).
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis S. T. pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. pranešė apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 295 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo atnaujintas ir kaltinamajam suteikta galimybė nurodyti naujas faktines aplinkybes.
Po įrodymų tyrimo atnaujinimo kaltinamasis S. T. parodė, kad galvojo, jog automobilio patraukimas nebus nieko baisaus. Galvojo, kad padarys gera, bet pasidarė sau bloga. Jis vairavo automobilį, kai buvo išgėręs. Jis tą dieną buvo išgėręs 300 g. Gailisi.
Po kaltinamojo papildomų paaiškinimų teismas, atsiklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, S. T. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį, kai buvo išgėręs. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. A., K. T., R. J., K. P. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, taip pat Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, alkotesterio pažymos, neblaivumo nustatymo aktas, kuriuose nurodyta, kad S. T. nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę S. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (b. l. 63, 66), neteistas (b. l. 67–68), baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti ir su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 64–65).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. T. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis, t. y. bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju S. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad S. T. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, neteistas, praeityje baustas administracine tvarka vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,09 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (treji metai).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam S. T., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo S. T. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. lapkričio mėnesiui nustatyta 2 020 Eur su PVM (b. l. 15), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 19 d. 14.35 val. iki 2020 m. lapkričio 20 d. 15.42 val. (b. l. 41, 43), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu S. T. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 54–55) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu S. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL dydžio, t. y. 4 500 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. skirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3000 (trijų tūkstančių) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 19 d. 14.35 val. iki 2020 m. lapkričio 20 d. 15.42 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 56 MGL, t. y. 2800 (du tūkstančiai aštuoni šimtai) Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
– automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2020 (dviejų tūkstančių dvidešimties) Eur konfiskavimą.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.