Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-974-908/2017 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, išnagrinėjusi A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. P., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja N. L. M., baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukiant. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. P. prašymas dėl teisių grąžinimo anksčiau laiko, nes dėl teisės vairuoti atėmimo problemų kyla tiek pačiam A. P., tiek jo motinai. Jis yra darbingas tik 40 proc., todėl, jo teigimu, jam reikia vairuoti automobilį. Motiną, kuri serga cukriniu diabetu, širdies ligomis neturėdamas teisės vairuoti negali vežioti į polikliniką, į kaimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise A. P. buvo paskirta, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Baudžiamojo kodekso, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) nuostatos nenumato galimybės asmeniui, kuriam paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė teikti prašymą dėl jos taikymo termino sutrumpinimo, tuo pačiu baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir tokio prašymo nagrinėjimo tvarkos. BK 74 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, asmens, kuriam tokios baudžiamojo poveikio priemonės yra paskirtos, prašymu, gali būti pakeistos kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Be to, minėtoje normoje, t. y. BK 74 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta, kad jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi baudžiamasis įstatymas apskritai nenumato galimybės asmeniui, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, panaikinti taikomą baudžiamojo poveikio priemonę ar sutrumpinti jos taikymo terminą po to, kai procesinis sprendimas, kuriuo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėja. Baudžiamasis įstatymas numato tik galimybę, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, pakeisti konkrečias (įstatyme nurodytas) baudžiamojo poveikio priemones kitomis. Kaip jau minėta, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės sutrumpinti ar apskritai panaikinti asmeniui taikomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties A. P. prašyme nėra nurodyta jokių baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų, kuriomis remdamasis jis pateikė nagrinėjamą prašymą.

Iš A. P. prašymo turinio galima suprasti, jog jis mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma analogija, t. y. taikomos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 329 straipsnio, kuriame yra numatyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju analogijos taikymas nėra galimas, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime egzistuoja spraga, kuri galėtų ir turėtų būti šalinama taikant teisės ar įstatymo analogiją. Teisinis reguliavimas yra įstatymo leidėjo prerogatyva, būtent įstatymų leidėjas gali nustatyti, kokius santykius ir kaip reglamentuoti. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju nusprendė, kad už administracinius pažeidimus, kurie yra mažiau pavojingi nei nusikalstamos veikos, paskirtos nuobaudos – specialios teisės atėmimo taikymo terminas gali būti sutrumpintas, o BK tokios galimybės sąmoningai nenumatė (tokią išvadą patvirtina anksčiau aptartas reguliavimas susijęs su konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimu kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokia galimybė nenumatyta ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, kuris, kaip ir BK ar BPK, šiuo atveju nenumato analogijos taikymo.

Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, A. P. prašymas negali būti tenkinamas.

Teismas nevertina prašyme nurodomų argumentų, kuriais grindžia tai, kad jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, kadangi toks vertinimas vis tiek neleistų tenkinti pateikto prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 68, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos BK 439, 440 straipsniais,

nutaria:

A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.