- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-141-165/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00004-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pran.), Regina Gaudutienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsniais, R. P. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011-03-29 iki 2011-04-28, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
R. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veiksmus, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonės R. P. telefono aparatai: (duomenys neskelbtini).
Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas V. J. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė veiksmus, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) inspektorius, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2011 metų kovo mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje susitarė su V. J., kad jis (R. P.) padės padaryti kontrabandą, duodamas patarimus, teikdamas informaciją šalins kliūtis neteisėtų veiksmų padarymui, tai yra telefonu informuos V. J. apie tinkamą laiką, t. y. galimybę vykti transporto priemonėmis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) postą, esantį (duomenys neskelbtini), su jose gabenamomis paslėptomis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtomis prekėmis bus neteisėtai disponuojama Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Vėliau, 2011 m. kovo 28 d. nuo 16.53 val. iki 19.41 val. R. P., veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal susitarimą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Vilniaus rajone periodiškai informavo kaltinamąjį V. J. mobiliojo ryšio telefonu SMS žinutėmis apie padėtį poste - atvykusius kitų tarnybų pareigūnus, nurodė tinkamą vykimo per postą laiką ir eiliškumą. Po to, V. J. gavus šią informaciją ir ja pasidalinus su savo pažįstamais, 2011 m. kovo 28 d. T. Š., T. B., V. R. ir V. L. ir V. J., kiekvienas veikdamas atskira tyčia, nukreipta į jo gabenamą cigarečių kiekį, savo vairuojamuose automobiliuose įvairiose vietose paslėpę, tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - baltarusiškas cigaretes be lietuviškų banderolių, už kurių gabenimą numatoma administracinė atsakomybė, t. y. T. Š., 18.38 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 445 pakelius cigarečių „Fest“ ir 459 pakelius cigarečių „Viceroy”. V. L., vykdamas 19.38 val. automobiliu „VW Passat”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 496 pakelius cigarečių „Viceroy”, 63 pakelius „Fest“. T. B., 19.39 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 856 pakelius cigarečių „Fest“. V. R., vykdamas 19.39 val. automobiliu „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 500 pakelių cigarečių „Winston”, 220 pakelių „Fest“, 2 pakelius „Kent“ ir kaltinamasis V. J. 19.38 val., vykdamas automobiliu „F. S.”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 389 pakelius cigarečių „Fest“, 945 pakelius „Viceroy”, 401 pakelį „Minsk capital”, 352 pakelius „Minsk city”, 6 pakelius „Queen“, 50 pakelių „Kent“ su baltarusiškomis banderolėmis. Po to, T. Š., V. L., T. B., V. R. ir V. J., pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nuo Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto, toliau neteisėtai jas laikė ir gabeno minėtose savo transporto priemonėse iki jų sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini): T. Š. nuo 18.38 val. iki 20.15 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 445 pakelius cigarečių „Fest“ ir 459 pakelius cigarečių „Viceroy”, V. L. nuo 19.38 val., vykdamas automobiliu „VW Passat”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 496 pakelius cigarečių „Viceroy”, 63 pakelius „Fest“, T. B., nuo 19.39 val. iki 20.40 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 856 pakelius cigarečių „Fest“, V. R. iki savo sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 19.39 val. iki 21.30 val., vykdamas automobiliu „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 500 pakelių cigarečių „Winston”, 220 pakelių „Fest“, 2 pakelius „Kent“ ir V. J. nuo 19.38 val. iki 20.35 val., vykdamas automobiliu „F. S.”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 389 pakelius cigarečių „Fest“, 945 pakelius „Viceroy”, 401 pakelį „Minsk capital”, 352 pakelius „Minsk city”, 6 pakelius „Queen“, 50 pakelių „Kent“ su baltarusiškomis banderolėmis. Tokiu būdu R. P., pažeisdamas 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste pareigybės aprašymo V skyriaus „Posto inspektoriaus pareigos“ 9.1, 9.3, 9.4, 9.5 punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovaujantis teisės aktais; 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus; 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; 4) nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, - šių pareigų nevykdė. Tokiu būdu R. P. savo neteisėtais veiksmais, padėdamas T. Š., V. L., T. B., V. R. ir V. J. padaryti administracinės teisės pažeidimus, t.y., neteisėtai gabenti kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė kiekvieno vežėjo atskirai neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Taip V. J. savo neteisėtais veiksmais sumenkino valstybės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės - prestižą, tuo valstybei padarydamas didelę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio l dalį, ir jį išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.
Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir teigia, kad nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Apeliantas neigia nusikaltęs ir teigia, kad jis be pagrindo yra siejamas su kitais asmenimis. Jis T. B., T. Š., V. L. ir V. R. nepažinojo, su jais nebendravo nei tiesiogiai, nei ryšio priemonėmis. Apie jokius minėtų asmenų ketinimus galimai daryti neleistinas veikas jis nežinojo ir negalėjo žinoti. Jis yra bendravęs su V. J., kadangi šis yra jo žmonos giminaitis. Tačiau V. J. niekada su juo nesitarė ir nederino kokių nors savo neleistinų veikų. V. J. neprašė padėti jam gabenti per Lietuvos Respublikos sieną cigaretes, kitas akcizais apmokestinamas prekes ar bet kuriuos kitus daiktus. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad 2011 m. kovo mėnesį jis (apeliantas) susitarė su V. J. padėti pastarajam padaryti kontrabandą. Jokių jo (apelianto) telefoninių pokalbių su nuosprendyje nurodytais asmenimis nėra ir nebuvo. Jam yra priskiriamas telefonas, kuriuo jis nesinaudojo, o tik rado. Teismas, darydamas išvadą, kad jis naudojosi jam nepriklausančiu telefonu, rėmėsi tik vieno liudytojo parodymais, kurie yra nekonkretūs ir nesutampa su kitų liudytojų parodymais. Byloje jokių duomenų apie cigaretes ar kitus neleistinus jo veiksmus nėra. Apelianto teigimu, bylos dokumentai, kuriuose užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis žinojo, ar galėjo žinoti apie tai, jog kiti asmenys vykdo ar ketina vykdyti neteisėtą prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, todėl jis negalėjo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su kontrabandos sulaikymu. Bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis buvo paskirtas į kitą darbą, todėl neturėjo ne tik prievolės, bet ir teisės atlikti lengvųjų automobilių patikrą. Tai patvirtina ir muitinės poste darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad jis nebuvo priėjęs prie nuosprendyje paminėtų lengvųjų automobilių. Ikiteisminis tyrimas ir pirmos instancijos teismas netenkino jo prašymo liudytojais apklausti muitinės pareigūnus, kurie realiai atliko nuosprendyje paminėtų lengvųjų automobilių patikrą. Tuo buvo apribotos jo galimybės rinkti teisinančio pobūdžio įrodymus. Apelianto teigimu, 2011-03-28 (duomenys neskelbtini) poste dirbę ir lengvųjų automobilių patikrą atlikę muitinės pareigūnai galėjo paliudyti apie jo (apelianto) atliktus/neatlikus veiksmus, tikrinant transporto priemones.
Apeliantas mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino aplinkybes, kad T. B., T. Š., V. L. ir V. R. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neįrodžius, kad jie bendrininkavo gabenant cigaretes; taip pat kad byloje nenustatyta, kad V. J. bendrininkavo su minėtais asmenimis ir veikė tiesiogine tyčia, nukreipta į visų minėtų asmenų gabentą cigarečių kiekį, bei kad jis (apeliantas) išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.
Apelianto manymu, skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis padarė didelę žalą ne tik muitinės, bet ir valstybės interesams. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl žymios žalos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-98/2014). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas neapsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, išvardijimu, bet nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Skundžiamame teismo nuosprendyje tokie argumentai nenurodyti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu R. P. yra nuteistas už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas nuteistasis R. P. skunde teigia, kad nusikaltimo nepadarė, jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties, nes nenustatyta didelė žala valstybei. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.
Apelianto prašymas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
R. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo atiduotas teismui ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažino įrodyta, kad R. P., būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini) inspektorius, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2011 metų kovo mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje susitarė su V. J., kad jis (R. P.) padės padaryti kontrabandą, duodamas patarimus, teikdamas informaciją šalins kliūtis neteisėtų veiksmų padarymui, tai yra telefonu informuos V. J. apie tinkamą laiką, t. y. galimybę vykti transporto priemonėmis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), su jose gabenamomis paslėptomis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtomis prekėmis bus neteisėtai disponuojama Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Vėliau, 2011 m. kovo 28 d. nuo 16.53 val. iki 19.41 val. R. P., veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal susitarimą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste, esančiame (duomenys neskelbtini) periodiškai informavo kaltinamąjį V. J. mobiliojo ryšio telefonu SMS žinutėmis apie padėtį poste - atvykusius kitų tarnybų pareigūnus, nurodė tinkamą vykimo per postą laiką ir eiliškumą. Po to, V. J. gavus šią informaciją ir ja pasidalinus su savo pažįstamais, 2011 m. kovo 28 d. T. Š., T. B., V. R. ir V. L. ir V. J., kiekvienas veikdamas atskira tyčia, nukreipta į jo gabenamą cigarečių kiekį, savo vairuojamuose automobiliuose įvairiose vietose paslėpę, tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - baltarusiškas cigaretes be lietuviškų banderolių, už kurių gabenimą numatoma administracinė atsakomybė, t. y. T. Š., 18.38 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 445 pakelius cigarečių „Fest“ ir 459 pakelius cigarečių „Viceroy”. V. L., vykdamas 19.38 val. automobiliu „VW Passat”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 496 pakelius cigarečių „Viceroy”, 63 pakelius „Fest“. T. B., 19.39 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 856 pakelius cigarečių „Fest“. V. R., vykdamas 19.39 val. automobiliu „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 500 pakelių cigarečių „Winston”, 220 pakelių „Fest“, 2 pakelius „Kent“ ir kaltinamasis V. J. 19.38 val., vykdamas automobiliu „F. S.”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 389 pakelius cigarečių „Fest“, 945 pakelius „Viceroy”, 401 pakelį „Minsk capital”, 352 pakelius „Minsk city”, 6 pakelius „Queen“, 50 pakelių „Kent“ su baltarusiškomis banderolėmis. Po to, T. Š., V. L., T. B., V. R. ir V. J., pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nuo Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto, toliau neteisėtai jas laikė ir gabeno minėtose savo transporto priemonėse iki jų sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini): T. Š. nuo 18.38 val. iki 20.15 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 445 pakelius cigarečių „Fest“ ir 459 pakelius cigarečių „Viceroy”, V. L. nuo 19.38 val., vykdamas automobiliu „VW Passat”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 496 pakelius cigarečių „Viceroy”, 63 pakelius „Fest“, T. B., nuo 19.39 val. iki 20.40 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 856 pakelius cigarečių „Fest“, V. R. iki savo sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 19.39 val. iki 21.30 val., vykdamas automobiliu „Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 500 pakelių cigarečių „Winston”, 220 pakelių „Fest“, 2 pakelius „Kent“ ir V. J. nuo 19.38 val. iki 20.35 val., vykdamas automobiliu „F. S.”, v/n (duomenys neskelbtini) gabeno 389 pakelius cigarečių „Fest“, 945 pakelius „Viceroy”, 401 pakelį „Minsk capital”, 352 pakelius „Minsk city”, 6 pakelius „Queen“, 50 pakelių „Kent“ su baltarusiškomis banderolėmis. Tokiu būdu R. P., pažeisdamas 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste pareigybės aprašymo V skyriaus „Posto inspektoriaus pareigos“ 9.1, 9.3, 9.4, 9.5 punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovaujantis teisės aktais; 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus; 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; 4) nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, - šių pareigų nevykdė. Tokiu būdu R. P. savo neteisėtais veiksmais, padėdamas T. Š., V. L., T. B., V. R. ir V. J. padaryti administracinės teisės pažeidimus, t.y., neteisėtai gabenti kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė kiekvieno vežėjo atskirai neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Taip R. P. (nuosprendyje klaidingai nurodyta - V. J.) savo neteisėtais veiksmais sumenkino valstybės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės - prestižą, tuo valstybei padarydamas didelę žalą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo R. P. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl R. P. kaltumo padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą, turi būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Nuteistasis R. P. kaltės pagal pareikštą kaltinimą dėl piktnaudžiavimo nepripažino. Jis paaiškino, kad 2011 m. kovo 28 d. 20 val. dirbo (duomenys neskelbtini) poste ir tikrino įvažiuojančius, prekes vežančius krovininius automobilius, kurių svoris viršija 3,5 t., lengvuosius automobilius tikrinti nebuvo paskirtas; su savo pusseserės vyru V. J. nesitarė iš Baltarusijos vežti akcizais apmokestinamas prekes ir apie tai, kad V. J. ir jo pažįstami asmenys veža cigaretes kontrabandos būdu, nežinojo; apie padėtį muitinėje V. J. nepranešė ir kitų muitininkų neprašė, kad V. J. su savo pažįstamais asmenimis būtų praleisti nepatikrinti; kratos metu pas jį paimtas telefonas buvo rastas atsitiktinai muitinės teritorijoje; V. J. yra domėjęsis apie muitinėje buvusias eiles.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. P. parodymus apie tai, kad jis V. J. nepranešė apie atvykusius į muitinę pareigūnus ir nenurodė laiko, kada būtų saugiausia važiuoti ir išvengti muitinio patikrinimo, apie telefono neva atsitiktinį suradimą ir nežinojimą apie V. J. vežamas kontrabandines cigaretes, paneigia byloje surinkti ir teismo nuosprendyje aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys: byloje esančios SMS išklotinės patvirtino, kad R. P. ir V. J. dar iki įvykio ne kartą yra bendravę valstybės sienos kirtimo tema, buvo keičiami telefonų numeriai (T.3, b. l. 2-55). Iš pokalbių turinio matyti, kad buvo kalbama ne tik apie muitinėje susidariusias eiles, tačiau ir apie tai, kuriuo metu yra galimybė išvengti automobilių patikrinimo. Šios aplinkybės rodo, kad R. P. puikiai žinojo ir suprato, kad V. J. neteisėtai gabena cigaretes per Lietuvos valstybės sieną. R. P. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. 1. 2-3); 2011-06-07 Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-417 patvirtino, kad SIM kortelės (duomenys neskelbtini), reg. E. L. ūkio vardu. Iki įvykio fiksuotose suvestinėse esantis pokalbių turinys, išsireiškimai, kalbant apie tuos pačius dalykus, yra praktiškai tapatūs su tais, kurie vyko 2011 m. kovo 28 d., t.y., įvykio dieną telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pas R. P. ir V. J. kratos metu rastais telefonais, pastarieji naudojosi iki pat valstybinės sienos kirtimo momento. Nors kaltinamasis R. P. tvirtino, kad jis naudojosi tik vienu iš dviejų pas jį rastų telefonų, t.y., Nr. (duomenys neskelbtini), o Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojo, nes šis telefonas buvo ne jo, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia SMS žinučių suvestinė (T.2, b.l. 166-170), liudytojo D. F. parodymai, kad R. P. kratos metu nenurodė, jog telefonas ar kiti pas jį surasti daiktai jam nepriklauso, stengėsi juos nuslėpti, pakeliui, nepastebint pareigūnams, norėdamas išmesti (T.7, b. l. 98). Esant šių faktinių duomenų visetui, teismas R. P. parodymus, kad jis su V. J. nebendravo ir jam inkriminuotų veiksmų neatliko, pagrįstai vertino kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Pagal BK 228 straipsnį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013).
Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) (2007 m. birželio 28 d. redakcija) požymis, skiriantis šį nusikaltimą ir nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012). Nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą, kad nuteistasis R. P. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – prestižą , tuo padarydamas valstybei didelę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada nėra teisinga.
Pagal pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, R. P. veiksmai – periodiškai informuojant išteisintąjį V. J. mobiliojo ryšio telefonu SMS žinutėmis apie padėtį muitinės poste, atvykusių kitų tarnybų pareigūnus, nurodant tinkamą vykimui per postą laiką ir eiliškumą tiesiogiai nesusiję su jo, kaip pareigūno, atlikusio pavestas pareigas, įgaliojimais, kuriuos jis privalėjo vykdyti įvykio dieną – 2011 m. kovo 28 d. Byloje nustatyta, kad R. P. įvykio dieną (pamainą) muitinės poste, per kurį I. Š., T. B., V. R. ir V. L. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – baltarusiškas cigaretes be lietuviškų banderolių, už kurių gabenimą numatoma administracinė atsakomybė, dirbo, tačiau jam nebuvo pavesta tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais, kaip nustatyta byloje, buvo neteisėtai gabenti privalomi pateikti muitinei daiktai – cigaretes, todėl nuosprendyje be pagrindo nurodyta, jog R. P. privalėjo vykdyti 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste pareigybės aprašymo V skyriaus „Posto inspektoriaus pareigos“ 9.1, 9.3, 9.5 punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovaujantis teisės aktais; 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus; 3) nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, tačiau šių pareigų tyčia nevykdė. R. P. įvykio dieną buvo pavesta tikrinti krovininius įvažiuojančius į muitinės postą automobilius. Tačiau sutiktina su nuosprendyje padaryta išvada, kad R. P., būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto inspektoriumi, privalėjo vykdyti minėto V pareigybės aprašymo skyriaus „Posto inspektoriaus pareigos“ 9.4 punkto reikalavimus (vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją), tačiau ne tik, kad nevykdė šio reikalavimo, tačiau ir, teikdamas tam tikrą informaciją savo pusseserės vyrui V. J., padėjo pastarojo pažįstamiems asmenims padaryti administracinės teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo einamas pareigas, padarytų veiksmų pobūdį, konstatuotina, kad R. P. pažeidė valstybės tarnybos principus, tačiau ne bet koks teisės aktų neatitinkantis valstybės tarnautojo elgesys turi būti pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Vertinant R. P. neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala valstybei. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) nuteistojo veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje; 4) nuteistojo veiksmais kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik į vienkartinį atvejį, kurio metu su juo nesusiję asmenys padarė administracinės teisės pažeidimus, 6) dėl nuteistojo veiksmų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Todėl konstatuotina, jog teismo padaryta išvada, kad dėl R. P. veiksmų didėlės žalos patyrė valstybė, nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.
Kasacinėje teismų praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija, ne viena kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012).
Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys išvadas, kad nuteistojo veiksmais padarytos žalos valstybės interesams dydis pagrindžia būtinybę šiam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę. Konkrečiai byloje nustatytais faktais neargumentuoti teiginiai, kad buvo sumenkintas valstybės įstaigos autoritetas bei valstybės tarnautojo vardas, nes buvo pažeistos Konstitucijos, įstatymų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos principus (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs ir kt.) ir valstybės tarnautojų pareigas (vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, vadovautis visuomenės interesais, naudoti patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą tik visuomenės gerovei, einant pareigas nesiekti naudos sau, savo draugams, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba ir pan.), nėra pakankami konstatuoti, kad valstybės interesams buvo padaryta didelė neturtinė žala.
Nesant pagrindo konstatuoti, jog apkaltinamajame nuosprendyje aprašomais veiksmais R. P. padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, kad R.P. veikoje nėra BK 228 straipsnyje nurodytų nusikaltimo požymių, todėl R. P. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:
R. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies ir 72 straipsnio 2 dalies pritaikymą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.