Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-2001-590/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
2A-2001-590/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius (pran.)
Atsakovas
M. Š.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2001-590/2011Procesinio sprendimo kategorija: 63.1; 21.4.2.7; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. Š. dėl 39 200 Lt skolos priteisimo ir pagal atsakovo M. Š. priešieškinį ieškovui J. S. dėl paskolos sutarties, kuri buvo pasirašyta dėl smurto ir realiai grasinant pripažinimo negaliojančia.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 39 200 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-07-30 d. paskolino atsakovui 39 200 Lt. Atsakovas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2007-12-31 d., tačiau iki nustatyto termino pinigų ieškovui negrąžino. Paaiškino, kad su M. Š. yra seni pažįstami, jų tarpusavio santykiai visada buvo geri. Situacija pasikeitė 2008 metų sausio mėnesį. Nurodė, kad sutartį dėl paskolos surašė jo duktė kompiuteriu, o prieš tai paskolos sutartis buvo parašyta ranka. Pinigus atsakovui perdavė savo namuose, ištraukęs juos iš seifo. Paaiškino, kad pinigus skolino atsakovui todėl, kad juo pasitikėjo ir žinojo, kad atiduos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2004 m. liepos mėn. pas jį atvažiavo jo pažįstamas J. S.. Pastarasis paprašė, kad atsakovas leistų jam pasinaudoti garažu, esančiu prie jo namo adresu Kilimų g. 26, Lentvario m. Pasakė, kad nori garaže sukrauti prekes. Atsakovas sutiko. Kokios tai prekės, ieškovas nesakė, tik matė, kad buvo atvežtos cigaretės ir sukrautos į jo garažą, raktą nuo garažo atidavė J. S.. Cigaretės garaže buvo gana ilgai – iki 2007 m. vasario mėnesio. Atsakovas nurodė, kad tų pačių metų vasario mėnesį išvažiavo poilsiauti savaitei į Egiptą, o grįžęs namo, rado išlaužtą garažo durų spyną, cigarečių taip pat viduje nebebuvo, tačiau apie tai J. S. nepranešė. Po savaitės atvažiavo J. S. paimti cigarečių, tačiau radęs išlaužtas garažo duris, išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžo vėl pas jį, tačiau atvažiavo ne vienas, o su Barševskiu ir Blaževičiumi. Atvykęs J. S. pareikalavo, kad jis parašytų skolos raštelį 39 200 Lt sumai, t. y. tokiai sumai, už kiek dingo cigarečių, nes ieškovas kaip tik ir skaičiavo sumą, atsižvelgdamas į cigarečių kainą ir kiekį. J. S., reikalaudamas, kad būtų parašytas raštelis, sakė, kad jis bus išmestas. Tekstą diktavo J. S., abu raštelius pasirašė savo namuose, tačiau jokių pinigų negavo. Taip pat nurodė, kad dėl pinigų reikalavimo iš jo jis 2008-05-29 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą ir pagal jo pareiškimą 2008-06-05 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašė ieškinį atmesti, nes jokių pinigų iš J. S. nesiskolino ir jų negavo.

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2007-07-30 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl smurto ir realaus grasinimo. Nurodė, kad pinigų sumos, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, iš ieškovo niekada ir jokiomis aplinkybėmis nesiskolino ir nėra gavęs. Atsakovo nuomone, tai akivaizdžiai matyti iš prie priešieškinio pridedamo Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-210/2010, kurioje teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad atsakovas M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje, iš anksto susitaręs su asmeniu – ieškovu šioje civilinėje byloje, t. y. J. S., šiam iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijus akcizais apmokestinamas prekes – 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių vertė – 39 200 Lt, laikotarpiu nuo 2005-07-01 d. iki 2007 m. vasario mėn. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė jas savo garaže, esančiame Kilimų g. 26, Lentvario m., Trakų r. sav. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, taip pat nustatė, jog nurodomų 39 200 Lt M. Š. nėra gavęs, be to, šioje baudžiamojoje byloje esančiuose garso įrašuose užfiksuoti M. Š. pokalbiai su J. S., kuriuose minimos cigaretės, vedamos derybos, kaip atsakovas turėtų kompensuoti ieškovui už cigarečių praradimą. Atsakovo nuomone, minėtu Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu jau nustatyta, kad jis faktiškai nesiskolino iš ieškovo J. S. 39 200 Lt, o šis tik siekia iš atsakovo neteisėtai išreikalauti dėl 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių vertė – 39 200 Lt, praradimo ieškovo įsivaizduojamą žalą, todėl šių aplinkybių, vadovaujantis CPK 182 str., atsakovui įrodinėti nereikia. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš minėtų baudžiamųjų bylų medžiagos, jose esančių garso įrašų akivaizdu, jog tokio turinio paskolos sutartį jį privertė pasirašyti ieškovas.

Atsiliepimas

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 39 200 Lt sumos iš ieškovo nesiskolino ir nėra gavęs, neva ieškovas buvo davęs sandėliavimui kontrabandines cigaretes, o kadangi atsakovas jas prarado, privertė jį pasirašyti paskolos sutartį kaip kompensacijos už prarastas cigaretes garantą, yra absurdiškos ir įrodo, kad atsakovas nežino, ko griebtis, kad tik atsikratytų pareigos grąžinti ieškovui skolą. Taip pat nurodė, kad atsakovo teiginys, kad, prieš pasirašant 2007-07-30 d. paskolos sutartį, jam buvo grasinama fiziniu smurtu, sudeginti jo automobilį ir namą, yra nepagrįstas. Ieškovas nurodė, kad niekada atsakovui negrasino. Atsakovas nutyli aplinkybę, kad su ieškovu yra geri pažįstami, kad ieškovas atsakovui ir ankščiau yra skolinęs pinigus. Taip pat nurodė, kad atsakovas, pasirašęs paskolos raštelį 2007-07-30 d., į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi tik 2010-11-21 d., kas vertintina kaip būdas išvengti civilinės atsakomybės. Atsakovas iš pradžių paskolos raštelį dėl 39 200 Lt sumos surašė savo ranka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskolos suma yra pakankamai didelė, šalys priėmė sprendimą sutarties tekstą atspausdinti ir dar kartą pasirašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo M. Š. ieškovo J. S. naudai 39 200 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2008-03-31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 176 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad baudžiamuoju įsakymu jau yra nustatyta, kad jis faktiškai nesiskolino iš ieškovo 39 200 Lt, o šis tiek siekia iš atsakovo neteisėtai išreikalauti dėl 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, priklausiusių ieškovui, kurių vertė – 39 200 Lt, praradimo ieškovo įsivaizduojamą žalą bei kad atsakovas buvo priverstas pasirašyti 2007-07-30 d. paskolos sutartį dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo, kadangi jie yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu nenustatė tokių ieškovo J. S. nusikalstamų veiksmų pasekmių, t. y. nenustatė, kad jis atsakovo atžvilgiu naudojo smurtą ir realiai grasino, dėl ko atsakovas buvo privestas pasirašyti ginčo objektu esančią paskolos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo priešieškinį. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad nėra pagrindo 2007-07-30 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp šalių, pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais, todėl priešieškinį atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog paskolos davėjas (ieškovas) neperdavė paskolos gavėjui (atsakovui) paskolos dalyko (39 200 Lt), todėl pripažintino, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovas neįrodė, kad 2007-07-30 d. paskolos sutartis yra sudaryta neteisėtai, ji yra galiojanti, todėl paskolos sutartis jam yra privaloma, jis privalo vykdyti ją tinkamai ir sąžiningai. Atsakovas sutartyje nustatytu laiku, t. y. 2007-12-31 d., ieškovui 39 200 Lt paskolos sumos negrąžino, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 39 200 Lt skolos priteisimo iš atsakovo tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-23 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad tuo atveju, kada pinigų – 39 200 Lt faktinis perdavimas paskolos gavėjui skolos dokumente nėra užfiksuotas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui – šiuo atveju būtent ieškovui J. S.. Ieškovas apie faktinio pinigų – 39200 Lt perdavimo nei konkretų laiką, nei vietą neužsimena nei savo ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas pernelyg gilindamasis į teorinius paskolos sutarties aspektus bendrąja prasme, šį svarbiausią momentą – paskolos davėjo realų pinigų perdavimo įrodytumo momentą ir įrodymus apie tai, savo sprendime ignoravo. Tokiu būdu, teismas netinkamai pritaikė CK 6.870 str. 2 d., taip pat 6.871 str. 3 d., tuo pažeidė ir galiojančio CPK 330 str. Pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas turėjo galimybę padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog J. S. realiai pinigų sumos, kuri beje sutampa su kontrabandinių cigarečių rinkos kaina, M. Š. neskolino, ir kad tokiu būdu ieškovas J. S. tik siekia iš atsakovo M. Š. neteisėtai išreikalauti dėl 28000 pakelių cigarečių „Saint George“, priklausiusių J. S., kurių vertė 39 200 Lt, praradimo, ieškovo įsivaizduojamą žalą. Tokie veiksmai yra neteisėti, todėl teismo neturi būti ginami. Taip pat nurodo, kad dėl smurto ar realaus grasinimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovo teismui pateikta 2007-07-30 d. paskolos sutartis, kuri buvo pasirašyta dėl smurto ir realaus grasinimo atsakovui M. Š. teismo turėjo būti pripažinta neteisėta ir negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo M. Š. apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visus įrodymus, visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat nustatė, todėl ieškinys buvo pagrįstai patenkintas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad paskolos sutartis atitinka paskolos sutarties formai ir turiniui keliamiems reikalavimams bei pabrėžė, kad pareiga įrodyti paskolos dalyko (pinigų) neperdavimo faktą tenka būtent atsakovui (paskolos gavėjui), o ne davėjui. Atsakovas šio pinigų neperdavimo fakto neįrodė. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo. Taip pat nurodo, kad paskolos sutarties sudarymo momentu jokios prievartos, smurto ar grasinimų prieš jį nebuvo naudota. Paskolos sutartis buvo sudaryta teisėtai, ji yra galiojanti ir turi įstatymo galią. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu paskolos sutartis būtų pripažinta negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2007-07-30 d. sudarė paskolos sutartį (b.l. 4, 30), kuria atsakovas M. Š. įsipareigojo iki 2007-12-31 d. grąžinti skolą, tačiau savo prievolės neįvykdė, todėl ieškovas J. S. prašė priteisti iš atsakovo 39 200 Lt negrąžintos skolos. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti paskolos sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl smurto ir realaus grasinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, kai pinigų faktinis perdavimas paskolos gavėjui skolos dokumente nėra užfiksuotas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui - šiuo atveju būtent ieškovui J. S.. Ieškovas pinigų perdavimo fakto neįrodė, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka.

Pažymėtina, kad viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).

Nagrinėjamu atveju ginčijamoje paskolos sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momento. Sutarties teksto formuluotė ,,Aš Š. M. <...> skolinu iš J. S. <...> 39 200 Lt. Skolą atiduosiu 2007-12-31.“ neginčijamai rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimą perduoti sutarties dalyką, tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Jau minėta, kad paskolos sutartis yra realinė sutarčių rūšis ir jos sudarymui patvirtinti būtinas sutarties dalyko perdavimas. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio ,,skolinu“ pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nes skolos dokumente, kuriuo ieškovas grindė savo reikalavimą, pinigų perdavimas nebuvo užfiksuotas, todėl pinigų perdavimo faktą turėjo įrodyti būtent ieškovas J. S., o ne atsakovas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo atsakovui M. Š. faktą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju paskolos dalyko (šiuo atveju – 39 200 Lt) neperdavimo faktą pareiga įrodyti tenka paskolos gavėjui (atsakovui), ir konstatavęs, kad atsakovas šio fakto neįrodė, priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje, kuria ieškovo reikalavimą dėl 39 200 Lt skolos priteisimo iš atsakovo tenkino.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 d. baudžiamuoju įsakymu jau yra nustatyta, kad atsakovas buvo priverstas pasirašyti 2007-07-30 d. paskolos sutartį dėl ieškovo smurto ir realaus grasinimo. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą ir padarė teisingą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu nenustatė, kad ieškovas J. S. atsakovo M. Š. atžvilgiu naudojo smurtą ar realiai grasino, dėl ko atsakovas buvo priverstas pasirašyti ginčo objektu esančią paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo priešieškinį, t. y. neįrodė, kad 2007-07-30 d. sudarant paskolos sutartį, pasireiškė jo valios trūkumas, kad sandoris buvo sudarytas dėl ieškovo smurto ar realaus grasinimo, todėl pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovo ieškinys patenkintas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 dalies 2 p.). Kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., kolegija

nusprendė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovo J. S. ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo J. S. ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius