Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Saitema“ (toliau – UAB ,,Saitema“) vadovu ir žinodamas UAB ,,Saitema“ finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 24 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams ir vykdė su jais atsiskaitymus: 2018-12-14 V. N. išmokėta 2500,00 Eur, 2018-12-28 V. N. pervesta 2800,00 Eur, 2018-12-27 V. M. pervesta 40000,00 Eur, 2019-01-21 V. M. pervesta 90000,00 Eur, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. teismo posėdyje kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir paaiškino, kad neginčija fakto, jog išmokėjo pinigus kreditoriams ir nemokėjo nustatytais terminais mokestinės nepriemokos mokesčių inspekcijai. Kaltinime nurodytu laikotarpiu jis dirbo UAB ,,Saitema“ direktoriumi ir apie įsiskolinimus žinojo. Galimybės padengti visą įsiskolinimą bendrovė neturėjo, sau jis išmokėjo įmonei paskolintas lėšas. Prašė, jeigu teismas spręstų, jog nusižengimas buvo padarytas, padarytą pažeidimą vertinti kaip formalų ir skirti jam švelnesnę nuobaudą.

Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog palaiko pareiškime išdėstytus reikalavimus.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir kartu su juo pateiktu finansinių dokumentų matyti, kad UAB ,,Saitema“, kodas 301886666, Juridinių asmenų, registre įregistruota 2008 m. rugsėjo 25 d. Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 24 d. buvo V. N.. UAB ,,Saitema“ yra VMI skolininkė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. birželio 11 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 226834,04 EUR, iš jų pelno mokestis 1002,00 Eur, pridėtinės vertės mokestis 206068,65 Eur, vykdomieji dokumentai-užsienio investicijų -14318,65 Eur, delspinigiai - 5444,74 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. UAB ,,Saitema“ mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau deklaracijose apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, VMI nagrinėdama UAB ,,Saitema“ prašymą dėl pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio nepriemokos išdėstymo atliko bendrovės finansinės būklės patikrinimą ir 2019-03-04 pateikė išvadą Nr. (23.31-08)-326-1195 netenkinti UAB ,,Saitema“ prašymo bei neišdėstyti 214751,21 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriais metu turėjo mokestinę nepriemoką, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, prioritetą mokėti skyrė kitiems asmenims.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

V. N. teigia, kad jis kaip bendrovės vadovas, susigrąžino bendrovei pagal 2016-07-19 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą paskolą pervesdamas 2800 Eur ir 2500 Eur. Taip pat nurodė, jog 2018-12-27 paskolos sutartimi UAB ,,Saitema“ bendrovės akcininkei V. M. suteikė 130000 Eur paskolą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Saitema“ vadovas V. N. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Per tikrinamąjį laikotarpį bendrovė suteikė paskolą iki 2021-12-31 130000 EUR sumai, atsiskaitė su kitu kreditoriumi pagal paskolos sutartį, nors visą laikotarpį turėjo mokestinę nepriemoką, kuri nebuvo mažinama.

Vertinant teismo posėdyje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. N., būdamas UAB ,,Saitema“ vadovu ir atsakingu asmeniu, pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skirdamas V. N. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad jis pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, teismo posėdyje jas paaiškino, todėl teismas tai laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgiama į V. N. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Įvertinus V. N. asmenybę apibūdinančius duomenis, nusižengimo pavojingumą, teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskirus minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. N., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.