Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-24 · Byla Nr. ATP-400-327/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
ATP-400-327/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00906-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Byla Nr. ATP-400-327/2013
Proceso Nr. 4-69-3-00906-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.1.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimu A. D. pagal Lietuvos Respublikos ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. nubaustas dviejų šimtų litų bau­da už tai, kad 2013-01-22, 17.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje spardė 8-ojo bu­to duris, o O. K. atidarius buto duris, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais.

Šalies argumentai

A. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Skun­de nurodo, jog nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant adminis­tra­cinių teisės pažei­di­mų teiseną re­gla­mentuojančias įstatymo normas, todėl negali būti pripa­žin­tas teisėtu. Nutarime nurodyta, kad vie­nin­teliai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi kons­tatuodamas kaltę, yra rašytiniai įrodymai – Ž. M. ir O. K. paaiškinimai. Šiais vieninteliais įrodymais teismas rė­mėsi atmesdamas ape­lianto atstovo pateiktus argumentus dėl aukš­čiau nurodytų suinteresuotų as­me­nų prieštaravimų ra­šytiniuose paaiškinimuose ir ATP pro­tokole bei Ž. M. 2013-01-23 pareiškime. Iš nuta­ri­mo neaišku, kodėl nebuvo imtasi prie­monių patikrinti minėtų įrodymų pa­tikimumą. 2013-02-11 teis­mo posėdyje nuspręsta kviesti ir apklausti liudytojas Ž. M. ir O. K., tačiau 2013-02-25 teismo posėdyje pra­nešta, jog teismui to padaryti nepavyko, todėl teismas apsiribojo šių asmenų paaiškinimų pa­gar­sinimu. Neaišku kodėl teismas konstatavo, jog pažeidimą jis įvykdė 17.30 val. (taip Ž. M. nurodė savo 2013-01-23 pareiškime), nors minėtuose dviejuose paaiš­ki­nimuose nuro­do­mas kitas laikas – 16.30 val. Teismas nutarime taip pat konstatavo, kad duris jis spardė, nors mi­nėtuose paaiškinimuose jo veiksmai apibūdinti švelniau – kaip durų trankymas. Taip pat teis­mas nesiėmė priemonių, kad byloje būtų apklausta galimai nešališka liu­dytoja I. Ą., nors 2013-02-11 posėdyje teismas pats buvo priėmęs sprendimą šią liudytoją iš­kvies­ti ir apklausti. Teismas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir neįvykdė įstatymo nus­ta­ty­tos pareigos imtis visu galimų priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti. Protokolą surašęs policijos pareigūnas byloje taip pat nebuvo apklaustas. Pa­žy­mėtina, kad visi byloje esantys neaiš­ku­mai nesant galimybės juos pašalinti, vadovaujantis teis­mų suformuota praktika, turi būti trak­tuo­jami ad­ministracinėn atsakomybėn trauktino asmens nau­dai. Todėl, objektyviai įvertinus by­lo­je su­rin­k­tų įrodymų visetą, ši byla turi būti nutraukta nesant ATPK 174 str. nu­ma­tyto admi­nis­tra­cinio tei­sės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Kauno apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad A. D. pripažįstamas kaltu pagal ATPK 174 str., t. y. padaręs nedidelį chuliganizmą, remiantis tik byloje esančiais rašytiniais įro­dymais – Ž. M. ir O. K. paaiškinimais (b. l. 8, 9).

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą dėl A. D. kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojos Ž. M. ir O. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė įvykio aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustos nebuvo, o bylos aplinkybių išaiškinimui yra labai svarbūs tiesiogiai įvykį stebė­ju­sių liudininkų parodymai. Taip pat teismas nesiėmė priemonių, kad byloje būtų apklausta liudytoja I. Ą., nors 2013-02-11 posėdyje teismas pats buvo priėmęs sprendimą šią liudytoją iš­kvies­ti ir apklausti. Šioje byloje taip pat nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo pro­to­kolą A. D. surašęs policijos pareigūnas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pa­žeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz. Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik ra­šy­ti­niai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. By­los nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagri­nė­damas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liu­dy­to­jų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis by­loje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvai­rių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones ga­lima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

ATPK 276 str. 2 d. numatyta, kad bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, teismas gali priimti nutartį jį atvesdinti į posėdį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad liudytojai dalyvautų teismo posėdyje, kas šiuo atveju įtakojo nevi­sa­pu­sišką bylos aplinkybių įvertinimą. Taigi, admi­nis­tracinio teisės pažeidimo byla buvo išna­grinėta netinkamai, pažeidžiant ir admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­ty­viai išaiš­kin­ti by­los aplinkybes, išspręs­ti bylą tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuos­ta­tas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplin­ky­bes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir pa­nai­kintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvir­tin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Šioje nu­tar­tyje pa­mi­nėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės ins­tan­cijos teisme ištaisyti nega­lima, todėl skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­rimas yra nai­kinamas ir A. D. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui na­gri­nė­ti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p. teisėjas

nutarė:

A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimą panaikinti.

A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas