- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-400-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00906-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimu A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. nubaustas dviejų šimtų litų bauda už tai, kad 2013-01-22, 17.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje spardė 8-ojo buto duris, o O. K. atidarius buto duris, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais.
Šalies argumentai
A. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančias įstatymo normas, todėl negali būti pripažintas teisėtu. Nutarime nurodyta, kad vieninteliai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi konstatuodamas kaltę, yra rašytiniai įrodymai – Ž. M. ir O. K. paaiškinimai. Šiais vieninteliais įrodymais teismas rėmėsi atmesdamas apelianto atstovo pateiktus argumentus dėl aukščiau nurodytų suinteresuotų asmenų prieštaravimų rašytiniuose paaiškinimuose ir ATP protokole bei Ž. M. 2013-01-23 pareiškime. Iš nutarimo neaišku, kodėl nebuvo imtasi priemonių patikrinti minėtų įrodymų patikimumą. 2013-02-11 teismo posėdyje nuspręsta kviesti ir apklausti liudytojas Ž. M. ir O. K., tačiau 2013-02-25 teismo posėdyje pranešta, jog teismui to padaryti nepavyko, todėl teismas apsiribojo šių asmenų paaiškinimų pagarsinimu. Neaišku kodėl teismas konstatavo, jog pažeidimą jis įvykdė 17.30 val. (taip Ž. M. nurodė savo 2013-01-23 pareiškime), nors minėtuose dviejuose paaiškinimuose nurodomas kitas laikas – 16.30 val. Teismas nutarime taip pat konstatavo, kad duris jis spardė, nors minėtuose paaiškinimuose jo veiksmai apibūdinti švelniau – kaip durų trankymas. Taip pat teismas nesiėmė priemonių, kad byloje būtų apklausta galimai nešališka liudytoja I. Ą., nors 2013-02-11 posėdyje teismas pats buvo priėmęs sprendimą šią liudytoją iškviesti ir apklausti. Teismas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos imtis visu galimų priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti. Protokolą surašęs policijos pareigūnas byloje taip pat nebuvo apklaustas. Pažymėtina, kad visi byloje esantys neaiškumai nesant galimybės juos pašalinti, vadovaujantis teismų suformuota praktika, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Todėl, objektyviai įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, ši byla turi būti nutraukta nesant ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Kauno apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad A. D. pripažįstamas kaltu pagal ATPK 174 str., t. y. padaręs nedidelį chuliganizmą, remiantis tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Ž. M. ir O. K. paaiškinimais (b. l. 8, 9).
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą dėl A. D. kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojos Ž. M. ir O. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė įvykio aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustos nebuvo, o bylos aplinkybių išaiškinimui yra labai svarbūs tiesiogiai įvykį stebėjusių liudininkų parodymai. Taip pat teismas nesiėmė priemonių, kad byloje būtų apklausta liudytoja I. Ą., nors 2013-02-11 posėdyje teismas pats buvo priėmęs sprendimą šią liudytoją iškviesti ir apklausti. Šioje byloje taip pat nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. surašęs policijos pareigūnas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
ATPK 276 str. 2 d. numatyta, kad bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, teismas gali priimti nutartį jį atvesdinti į posėdį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad liudytojai dalyvautų teismo posėdyje, kas šiuo atveju įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta netinkamai, pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Šioje nutartyje paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Kauno apylinkės nutarimas yra naikinamas ir A. D. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimą panaikinti.
A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.