Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-280-795/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
AN2-280-795/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00998-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Kristina Kakurinė (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-280-795/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00998-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. atstovės advokatės E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 242 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 670 Eur dydžio bauda. G. G. nubaustas už tai, kad 2020 m. kovo 2 d. AB „K.“ iš eksploatuojamo oro taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) – 2x10 MW medienos drožlių džiovyklų prakuros šlapio valymo elektrostatinio nusodintuvo (duomenys neskelbtini) (toliau taršos šaltinis Nr. (duomenys neskelbtini)) filtro elektrodų praplovimo metu į aplinką buvo išmesta 0,13082 g/s formaldehido, viršijant AB „K.“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. pakeisto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 28 d. Aplinkos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintų specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygų 2 lentelėje nurodytą leidžiamą taršą 0,00480 g/s (maksimalų vienkartinį dydį). Pažeidimas nustatytas AB „K.“ neplaninio patikrinimo metu (2020-03-25 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) paimtus išmetamų teršalų mėginius iš AB „K.“ taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. spalio 8 d. AB „K.“ (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Medienos drožlių plokščių gamybos vadovo pareiginius nuostatus, atsakingas asmuo yra AB „K.“ medienos drožlių plokščių (duomenys neskelbtini) G. G. Taigi G. G. pažeidė LR aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi Institucijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir G. G. skundas atmestas. Nutartis motyvuojama tuo, kad teršalų mėginiai 2020 m. kovo 2 d. iš AB „K.“ eksploatuojamo taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) paimti tinkamai, imdami mėginius specialistai vadovavosi Metodinių rekomendacijų nuostatomis ir jų nepažeidė. Teršalų mėginius paėmė ir tyrimus atliko kompetentingos, akredituotos institucijos, įsteigtos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, laboratorija, todėl abejoti ir netikėti atliktais tyrimais ir jų metodais bei oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolu) nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. atstovė advokatė E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Taršalų mėginiai 2020 m. kovo 2 d. iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) paimti netinkamai ir nesilaikant Metodinių rekomendacijų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) T. G. parodė, kad 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. birželio 3 d. formaldehido mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė skirtingais būdais ir nesilaikydamas Metodinių rekomendacijų visa apimtimi. 2020 m. kovo 2 d. imant mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užtikrintas tolygus procesas, kaip numatyta Metodinėse rekomendacijose, o mėginys paimtas taip, kaip buvo prašoma inspektorių: ne įprastinėmis sąlygomis, bet praplovimo metu (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 00.13.05–00.14.45). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesirėmė liudytojo T. G. parodymais, bet nepagrįstai vadovavosi kaip liudytoja apklaustos Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) A. G. parodymais, nors ši (duomenys neskelbtini) nedalyvavo paimant mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2 Liudytoja A. G. paaiškino, kad mėginiai negalėjo būti paimti užtikrinant jų izokinetiškumą, nes šis metodas taikomas tiriant kietąsias daleles ir fiziškai jo neįmanoma panaudoti matuojant teršalus iš specifinio taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini). Šie jos parodymai prieštarauja Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. birželio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytai oficialiai institucijos pozicijai, kad Agentūros (duomenys neskelbtini) departamento specialistai atlikdami iš įmonės taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) išmetamų teršalų kontrolinius matavimus, vadovavosi Metodinių rekomendacijų 10 punktu, izokinetiškumo užtikrinimui buvo naudojama kietųjų dalelių ėmimo įranga „(duomenys neskelbtini)“. Formaldehido mėginių ėmimo metu drėgmės surinkimui buvo naudojama „(duomenys neskelbtini)“ dujų paruošimo įranga (šaldymo dėžė „(duomenys neskelbtini)“ su termometru „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1000 ml talpos kondensato surinkimo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini)). Drėgmė buvo įvertinta pagal standartą (duomenys neskelbtini). Tyrimai atlikti pagal 2018 m. birželio 1 d. išduotą leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus

3.3 Institucija 2020 m. birželio 3 d. paimtų formaldehido mėginių (mėginių, kurie imti naudojant specialią dujų paruošimo įrangą ir užtikrinant izokinetiškumą) laboratorinių tyrimo pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukė kitą AB „K.“ atsakingą asmenį.

3.4 (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) instituto (duomenys neskelbtini), atsakydami į AB „K.“ 2020 m. spalio 6 d. paklausimą dėl formaldehido mėginių ėmimo iš elektrostatinio filtro, nurodė, kad tuo atveju, kai sraute daug sočių vandens garų, pagal (duomenys neskelbtini) rekomendacijas [5] izokinetiškumas imant mėginį privalo būti užtikrintas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šią mokslininkų nuomonę neatsižvelgė.

3.5 Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenagrinėjo ir nevertino, ar tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas formaldehido kiekis (0,13082 g/s) galėjo būti lyginamas su taršos leidime nustatytu formaldehido dydžiu. 2020 m. kovo 2 d. paimant formaldehido mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užtikrintas izokinetiškumas, nebuvo eliminuota drėgmė ir nebuvo naudojama speciali dujų paruošimo įranga. Tuo tarpu nustatant taršos leidimo sąlygas, t. y. leistiną išmesti iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) formaldehido kiekį, formaldehido mėginiai buvo imti naudojant specialią dujų paruošimo įrangą ir formaldehido koncentracija nustatyta sausose dujose, eliminavus kondensatą (drėgmę). Tam, kad būtų galima konstatuoti taršos leidimo sąlygos pažeidimą, būtina taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ėminius paimti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo imami mėginiai išduodant taršos leidimą ir nustatant maksimalų leidžiamo išmesti į aplinką formaldehido kiekį. Aplinkos apsaugos agentūrai 2020 m. kovo 2 d. pritaikius kitokį formaldehido mėginių ėmimo metodą, nei naudotas nustatant taršos leidimo sąlygas, advokatės nuomone, buvo gauti netikslūs duomenys ir klaidingai konstatuotas šios medžiagos normos viršijimas taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.6 Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltinamas konkrečios AB „K.“ taršos leidimo sąlygos pažeidimu. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) T. G., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 00.08.28–00.09.20), paaiškino, jog jis, 2020 m. kovo 2 d. imdamas formaldehido mėginius AB „K.“ taršos šaltinyje, nežinojo, kokios yra bendrovės taršos leidimo sąlygos. Šios aplinkybės, anot advokatės, kelia abejonių mėginių paėmimo ir ištyrimo metodais.

3.7 Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad formaldehido mėginius tyrusi Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus laboratorija yra akredituota ir atestuota atlikti formaldehido mėginių stacionariame taršos šaltinyje ėmimą ir laboratorinį tyrimą. Valstybinė laboratorija turi Aplinkos apsaugos agentūros (t. y. savo pačios) išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Tačiau tokį patį leidimą turi ir UAB „V.“, kuri ėmė formaldehido mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė formaldehido dydžius, kurių pagrindu nustatyta konkreti taršos leidimo sąlyga. Laboratorijos specialistai patys suabejojo mėginių ėmimo būdais, naudotais tyrimų metodais ir jų rezultatais, todėl 2020 m. birželio 3 d. pakartotinai paėmė mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šio aspekto visiškai nevertino ir be jokių motyvų (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus naudotą mėginių ėmimo metodą (nenaudojant dujų paruošimo įrangos ir neužtikrinant izokinetiškumo) pripažino neabejotinai teisingu, dėl to UAB „V.“ mėginių ėmimo metodas, naudotas nustatant taršos leidimo sąlygas, t. y naudojant specialią dujų paruošimo įrangą ir užtikrinant izokinetiškumą, tapo nebeteisingas.

3.8 Aplinkos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1 -238 buvo patvirtintos naujos redakcijos Metodinės rekomendacijos. Ir nors nauja Metodinių rekomendacijų redakcija įsigaliojo po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau jose padarytas itin svarbus pakeitimas – Atmosferos užterštumo kontrolės vadovo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metodas) išbraukimas iš pagal Metodines rekomendacijas formaldehido matavimams ir tyrimams rekomenduojamų metodų sąrašo. Pastarasis metodas nurodytas tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Metodinių rekomendacijų pakeitimas ir (duomenys neskelbtini) metodo išbraukimas iš jų, atsižvelgiant į visas kitas bylos aplinkybes, advokatės manymu, sustiprina skunde nurodytas abejones dėl Institucijos pasirinkto formaldehido mėginių ėmimo tyrimų atlikimo būdo teisingumo.

3.9 Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Priimant Institucijos nutarimą skundžiamą nutartį, nebuvo išsklaidytos abejonės dėl formaldehido mėginių ėmimo taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis suformuota teismų praktika, jos turėjo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Žemesnės instancijos teismas

3.10 Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė būtinas administracinės atsakomybės sąlygas, nenustatė administracinio nusižengimo sudėties, išvadas grindė abejotinomis prielaidomis, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1 Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, teigdama, jog specialistai mėginius paėmė nesilaikydami Metodinių rekomendacijų nustatytos tvarkos, neteisingai interpretuoja bylos duomenis. Institucijos specialistai 2020 m. kovo 2 d. iš AB „K.“ priklausančio taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) mėginius paėmė tinkamai, tiksliai vadovaudamiesi Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 (Metodinės rekomendacijos), 10 punktu. Institucijos (duomenys neskelbtini) T. G., dalyvavęs mėginių paėmime, teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo paimti trys mėginiai 30 minučių laikotarpiu formaldehido koncentracijai nustatyti, pasirinktas minimalus mėginio ėmimo laikas, 30 minučių, į kurias patenka ir 10 minučių filtro praplovimo laikas, tiksliausiai apibūdinantis šaltinio taršą filtro praplovimo metu. Šioje procedūroje nebūtina žinoti, kokios yra AB „K.“ taršos leidimo sąlygos, ši aplinkybė svarbi atliekant mėginių tyrimą. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. G. nedalyvavo mėginio paėmime, tačiau kaip skyriaus (duomenys neskelbtini) mėginio paėmimo ir tyrimų rezultatus įvertino pasirašydama 2020 m. kovo 9 d. tyrimo rezultatų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ji patvirtino (duomenys neskelbtini) T. G. parodymus ir pažymėjo, jog taikytas mėginių paėmimo metodas yra pats tiksliausias. Formaldehidas yra labai tirpus vandenyje ir mėginiuose eliminavus drėgmę, didelė formaldehido tarša būtų neaptikta. Pagal Metodinių rekomendacijų nuostatas formaldehido mėginiams izokinetiškumas nėra taikomas, tačiau izokinetiškumas turi būti užtikrinamas kietųjų dalelių mėginiams. Šie Institucijos darbuotojų paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs, patvirtinti kitais bylos duomenimis.

4.2 UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) J. B., paruošęs AB „K.“ inventorizacijos ataskaitą, teismo posėdyje apibūdino AB „K.“ taršos šaltinį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nestandartinį, kuriam tinkamos metodikos mėginiui paimti nėra, tačiau tvirtino, jog formaldehido mėginiui turi būti užtikrinamas izokinetiškumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismui pateikė ir (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) instituto (duomenys neskelbtini) nuomonę, jog pagal (duomenys neskelbtini) rekomendacijas izokinetiškumas imant mėginį privalo būti užtikrintas tuo atveju, kai sraute daug sočiųjų vandens garų. Institucijos įsitikinimu, tiek liudytojas J. B., tiek ir (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) instituto (duomenys neskelbtini) pareiškė savo teorinę nuomonę dėl formaldehido mėginių ėmimų būdų, o Aplinkos apsaugos agentūros specialistai vadovavosi patvirtintomis Metodinėmis rekomendacijomis.

4.3 Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė AB „K.“ parengtai inventorizacijos ataskaitai ir išdavė taršos leidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė skunde tvirtina, kad taršos leidime formaldehido kiekis nurodytas vertinant mėginius, kurie buvo paimti užtikrinant jų izokinetiškumą, todėl 2020 m. kovo 2 d. formaldehido mėginiai turėjo būti imami tuo pačiu būdu, koks buvo naudotas nustatant Taršos leidimo sąlygas. Su tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentu Institucija nesutinka. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai savo darbe vertina teisės aktų atitiktį, laikosi normatyvinių dokumentų reikalavimų, tačiau neturi pareigos derintis prie Inventorizacijos ataskaitoje minimos laboratorijos darbo metodų. Be to, kaip liudytojas apklaustas J. B. nepatvirtino aplinkybės, kad rengiant inventorizacijos ataskaitą ir imant formaldehido mėginius iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užtikrintas jų izokinetiškumas. Atstovė nenurodo nė vieno teisės akto, kuo vadovaujantis Institucijos specialistai privalėjo formaldehido mėginius imti tik tokiu būdu, koks buvo naudotas nustatant taršos leidimo sąlygą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog ištyrus tiek 2020 m. kovo 2 d., tiek ir 2020 m. birželio 3 d. iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus mėginius, nustatyta, jog formaldehido kiekiai viršijo taršos normatyvus, nurodytus taršos leidime.

4.4 2020 m. kovo 2 d. atliekant mėginio paėmimą iš AB „K.“ priklausančio taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotas tyrimo metodas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. D1-68 patvirtintų stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų 19 punkte nustatytas matavimo metodų pasirinkimas ir taikymas: „19.1. mėginių paėmimas ir matavimų atlikimas stacionariuose taršos šaltiniuose turi būti atliekamas pagal Lietuvos standarto (duomenys neskelbtini) „Oro kokybė. Stacionariųjų šaltinių išmetamųjų teršalų matavimas. (duomenys neskelbtini) taikymas atliekant periodinius matavimus“ reikalavimus, o konkretūs parametrai nustatomi vadovaujantis šių metodinių rekomendacijų 1 priede išdėstytais metodais. Jei Lietuvos standarte nėra apibrėžto konkrečiam teršalui nustatyti tinkamo tyrimo metodo, naudojamas Europos standartas (EN) ar tarptautinis standartas (ISO), o nesant minėtų standartų, naudojami metodai, atitinkantys standarto (duomenys neskelbtini) metodams keliamus reikalavimus“; Teršalų koncentracijai ir dujų srauto parametrams nustatyti stacionariuose taršos šaltiniuose metodinių rekomendacijų 1 priede pateikti rekomenduojami metodai, vienas iš jų – (duomenys neskelbtini) „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dujų srauto ir tūrio debito ortakyje matavimas“.

4.5 Atsiliepime pažymima, kad (duomenys neskelbtini) metodas yra Lietuvos Respublikoje pripažintas ir turi Lietuvos standarto statusą. Todėl AAA institucijos pasirinktas metodas, leidžiantis kiekybiškai nustatyti formaldehido koncentracijas bei atlikti kokybinę analizę, yra efektyvus ir tikslus. Daugeliu atvejų teršalo koncentracijos nustatymui taikomi skirtingo principo metodai, pasirinktinai nuo to teršalo koncentracijos dydžio išmetamosiose dujose ir trukdančių priemaišų poveikio. Institucija taiko tokius metodus, kuriems taikyti turi leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-711 (Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi mėginius paėmė ir tyrimą atliko asmenys, kurie pagal kompetenciją įgyvendina priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos. Aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę, siekdami apsaugoti visuomenės interesus, 2020 metais ne kartą nustatė, kad AB „K.“ teršia orą formaldehidais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. atstovės advokatės E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar Institucijos pareigūnai tinkamai atliko mėginių paėmimą iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, atliko tyrimą, kurio metu nustatė teršalų išmetimo į aplinkos orą viršijant leidime numatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar G. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 242 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl G. G. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo patikrinęs bylos duomenis ir įvertinęs skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės išsprendė visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 242 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už teršalų išmetimą į aplinkos orą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygas arba teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas.

11. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neplaninis AB „K.“ oro taršos šaltinių eksploatacijos ir teršalų išmetimo į aplinkos orą sąlygų laikymąsi. (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. P. ir T. G. 2020 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 10.20 val. iki 10.50 val. bendrovės eksploatuojamame taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini), šlapio valymo nusodintuve „(duomenys neskelbtini)“ (medienos drožlių džiovykloje) paėmė išmetamų teršalų mėginius. (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. kovo 9 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad mėginiai paimti vadovaujantis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėmis rekomendacijomis (duomenys neskelbtini) (Žin. 2004, Nr. 39-1281) (b. l. 1–16). Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas specialistas T. G. patvirtino, kad mėginius iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) jis paėmė tinkamai, vadovaudamasis Metodinių rekomendacijų nuostatomis. Metodinių rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad formaldehidui nustatyti naudojamas mėginių ėmimas į sugeriamąjį filtrą įsiurbiant nustatytu greičiu lygiomis pertraukomis per 30 minučių 3 mėginius. Izokinetiškumas taikomas imant kietųjų taršos dalelių mėginius, o imant formaldehido mėginius nėra taikomas. T. G. tris mėginius paėmė kas dešimt minučių iki filtro praplovimo, praplovimo metu ir pasibaigus praplovimui, kaip tai numatyta Metodinėse rekomendacijose. Metodinėse rekomendacijose nustatytas konkretus formaldehido mėginio įsiurbimo greitis, kurio T. G. laikėsi mėginių paėmimo proceso metu. Kadangi taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) didelė garų koncentracija, liudytojas vienu siurbliu ėmė mėginį per sugeriamąjį tirpalą, o kitu prietaisu rinko kondensatą (b. l. 122–123).

12. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. birželio 12 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. kovo 2 d. paimant formaldehido mėginį iš AB „K.“ priklausančio taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas tyrimo metodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 įsakymu Nr. D1-68 patvirtintų Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų 19 punkte (Matavimo metodų pasirinkimas ir taikymas) nustatyta, kad mėginių paėmimas ir matavimai stacionariuose taršos šaltiniuose turi būti atliekami pagal Lietuvos standarto (duomenys neskelbtini) „Oro kokybė. Stacionariųjų šaltinių išmetamųjų teršalų matavimas. (duomenys neskelbtini) taikymas atliekant periodinius matavimus“ reikalavimus, o konkretūs parametrai nustatomi vadovaujantis šių metodinių rekomendacijų 1 priede išdėstytais metodais. Jei Lietuvos standarte nėra apibrėžto konkrečiam teršalui nustatyti tinkamo tyrimo metodo, naudojamas Europos standartas (EN) ar tarptautinis standartas (ISO), o nesant minėtų standartų, naudojami metodai, atitinkantys standarto (duomenys neskelbtini) metodams keliamus reikalavimus“. Teršalų koncentracijai ir dujų srauto parametrams nustatyti stacionariuose taršos šaltiniuose metodinių rekomendacijų 1 priede pateikti rekomenduojami metodai, vienas iš jų – (duomenys neskelbtini) „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dujų srauto ir tūrio debito ortakyje matavimas“. Apygardos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu ir Institucijos atsiliepimo argumentu, kad tyrimo metodas (duomenys neskelbtini) yra Lietuvoje pripažintas ir turi Lietuvos standarto statusą, todėl šiuo metodu paimtas formaldehido mėginys yra tikslus ir leidžia kiekybiškai nustatyti formaldehido taršos koncentraciją ir atlikti kokybinę analizę.

13. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyrius turi leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-711 (Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad formaldehido mėginius paėmė ir tyrimus atliko kompetentinga institucija Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyrius. (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) instituto 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Z. R. G. pateikė mokslines rekomendacijas dėl formaldehido mėginių paėmimo iš elektrostatinio filtro būdų, esant vienokioms ar kitokioms sąlygoms (dujų srauto greičiui, mėginio paėmimo srauto greičiui ir pan.). Rašte nurodyta, kad rekomendacijos teikiamos pagal užsakovės AB „K.“ suformuluotus klausimus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokie klausimai buvo suformuluoti ir kokios reikšmingos aplinkybės nurodytos (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) institutui. Šios teorinio pobūdžio rekomendacijos nepatvirtina ir nepaneigia Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus laboratorijos atlikto tyrimo rezultatų.

14. G. G. atstovė skunde nurodo, kad pati Institucija suabejojo savo specialistų naudotais tyrimų metodais ir jų rezultatais, todėl 2020 m. birželio 3 d. pakartotinai, naudojant specialią dujų paruošimo įrangą ir užtikrinant izokinetiškumą, paėmė mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Byloje yra Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. birželio 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad agentūra 2020 m. birželio 3 d. pakartotinai atliko iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) išmetamų teršalų kontrolinius matavimus, atsižvelgdama į AB „K.“ pateiktą prašymą. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento specialistai, atlikdami kontrolinius teršalų matavimus, vadovavosi Metodinių rekomendacijų 10 punktu, izokinetiškumo užtikrinimui buvo naudojama kietųjų dalelių ėmimo įranga „(duomenys neskelbtini)“. Formaldehido mėginių ėmimo metu drėgmės surinkimui buvo naudojama „(duomenys neskelbtini)“ dujų paruošimo įranga. Drėgmė buvo įvertinta pagal standartą (duomenys neskelbtini) (Stacionarių šaltinių išmetamieji teršalai. Vandens garų nustatymas dujotiekiuose). Formaldehido koncentracijos nustatymas iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas išmetamosiose sausose dujose, eliminavus vandens garuose ištirpusį formaldehidą (b. l. 20–21). Nepaisant to, kad pakartotinis kontrolinis matavimas buvo atliktas tokiu pat (analogišku) būdu, kaip ir pačios bendrovės aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje bei monitoringo matavimuose, nustatyta, kad į aplinką buvo išmesta 0,00663 g/s formaldehido, viršijant AB „K.“ Taršos leidimo specialiosios dalies sąlygų 2 lentelėje nurodytą leidžiamą taršą 0,00480 g/s (maksimalų vienkartinį dydį) (b. l. 22). Ta aplinkybė, kad už pastarąjį pažeidimą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kitas AB „K.“ atsakingas darbuotojas, neturi reikšmės sprendžiant G. G. kaltės klausimą.

15. Skunde nurodoma, kad UAB „V.“ ėmė formaldehido mėginius taršos šaltinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrė formaldehido kiekį. AB „K.“ taršos leidime nustatyta konkreti sąlyga atsižvelgiant būtent į UAB „V.“ atlikto tyrimo rezultatus, todėl ir Institucijos specialistai formaldehido mėginius privalėjo paimti ir tyrimus atlikti tais pačiais metodais, kaip ir privati laboratorija. Kaip jau minėta anksčiau, Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento specialistai, atlikdami taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) išmetamų teršalų kontrolinius matavimus, vadovavosi Metodinių rekomendacijų 10 punktu, buvo paimti trys mėginiai 30 min. laikotarpiu formaldehido koncentracijai nustatyti. Pasirinktas minimalus mėginio ėmimo laikas tiksliausiai apibūdina šio taršos šaltinio taršą filtro praplovimo metu (b.l. 25–26). AB „K.“ matavimai, atlikti vykdant inventorizaciją ir ūkio subjekto taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringą pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą, taip pat atlikti 30 min. laikotarpiu. AB „K.“ inventorizacijos ataskaitoje ir taršos leidime įvertintas tik formaldehido kiekis, išmetamas į orą su sausomis dujomis, tačiau neįvertinta, kiek formaldehido į aplinką patenka su drėgnomis dujomis. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus laboratorijoje atliekant 2020 m. birželio 3 d. iš taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) paimto formaldehido mėginio tyrimą, dujų kondensate buvo rasta nemažai ištirpusio formaldehido (b. l. 20). Kadangi formaldehido tyrimas vien tik sausose dujose neparodo realios situacijos, siekiant įvertinti taršos šaltinio Nr. (duomenys neskelbtini) išmetamų nuodingų dalelių ir junginių realią grėsmę aplinkai, Institucija siekė nustatyti, kiek formaldehido išmetama į aplinkos orą ir su drėgnomis dujomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai deklaratyvus yra teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl buvo šališkas. Pažymėtina, jog apylinkės teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu apklausė liudytoją J. B., kitus liudytojus, teismo posėdžio metu ištyrė ir skundžiamoje nutartyje įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teikiamus duomenis. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, G. G. atstovės advokatės skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas neišsamiai ir šališkai, atmestinas. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas.

17. 15. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. atstovės advokatės E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė