Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės,

pareiškėjams L. S., A. M., R. M. ir A. M., jų atstovei advokato padėjėjai Eglei Sabaliauskienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch.,

trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., L. S., A. M., R. M. ir A. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, V. S. ir Z. M. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas, ginčo sprendimas), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės piliečiui V. S., grąžinant natūra 0,1144 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau – ginčo sklypas, ginčo teritorija);tuo atveju, jei teismas nuspręstų visiškai netenkinti reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, prašo panaikinti Sprendimo dalį, kurioje nustatoma, kad žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir dalį, kuria nustatytas 0,0227 ha sklypo daliai, plane pažymėtai indeksu „S201“, kelio servitutas ir pakeisti šias Sprendimo dalis, nustatant neatlygintiną ne mažiau kaip 6,5 m pločio kelio, gyvatvorės ir griovio servitutą įvažiavimui į kaimyninius sklypus, bei nustatant, sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdą – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinį „Teritorija, skirta bendram viešam naudojimui“.

Pareiškėjas A. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta.

Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja E. Sabaliauskienė palaiko pareiškėjų skundą ir prašo jį patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai tinkamai pranešta. Z.M. nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nei atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius) 2008-11-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo trečiojo suinteresuoto asmens V. S. įgaliotą atstovą V. Š. apie tai, jog iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos yra gauta informacija (kartografinė medžiaga) apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini). į vakarus nuo Panevėžio spec. ATĮ, ir žemę, esančią į pietus nuo (duomenys neskelbtini) sankirtos, kuri pagal įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinama natūra, bei pasiūlė apsispręsti ir raštu informuoti, ar V. S. pageidauja, kad žemė būtų grąžinta natūra (I t., b. l. 66). V. Š., atstovaudamas V. S. 2008-12-02 informavo Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrių, kad V. S. pageidauja susigrąžinti žemę natūra (I t., b. l. 69). 2009-12-28 buvo parengta išvada „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Panevėžio mieste turėtą žemę piliečiui „ V. S. grąžinti natūra 0,1144 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, parengtas ir suderintas žemės sklypo planas (I t., b. l. 72-73). Atsižvelgdamas į šiuos dokumentus Panevėžio apskrities viršininkas 2009-12-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises piliečiui V. S., grąžinant natūra 0,1144 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, nurodant, jog pagrindinė žemės paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų statyba, sprendimu nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 0,0227 ha sklypo daliai, plane pažymėtai indeksu „S201“ (t. I, b. l. 14-15). Ginčo žemės sklypas 2010-05-05 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 16-17). V. S. užsakymu buvo parengtas ginčo sklypo detalusis planas, apie jį pranešta gretimų sklypų savininkams, t. y. pareiškėjams, jiems taip pat pasiūlyta pateikti savo pastabas ir pasiūlymus detaliojo plano rengėjams (I t., b. l. 18-19, 36-42). Tuomet pareiškėjai gavo informaciją ir apie priimtą Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S.. 2011-06-28 pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas parduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. M. (I t., b. l.75-80). Nesutikdami su tokiu 2009-12-30 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, pareiškėjai ginčija jį teisme.

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas nustato 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas, nurodoma ginčui aktuali įstatymo redakcija), kurio nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka, nurodoma ginčui aktuali nutarimo redakcija).

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti konkretūs atvejai, kai žemė yra valstybės išperkama, jei įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti detalieji planai, t. y. žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, V. S. pageidavo nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje, Panevėžio miesto bendrajame plane ginčo teritorija priskirta prie gyvenamųjų teritorijų, todėl šis sklypas galėjo būti projektuojamas kaip grąžintinas natūra.

Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-10-22 įsakymu Nr. A-1041 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ patvirtino grąžinamų natūra žemės sklypų planus ir duomenis, kur, be kita ko, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į grąžinamų žemės sklypų sąrašus, taip pat patvirtintas šio žemės sklypo planas ir duomenys, nurodant žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; taip pat nurodant specialiąsias sąlygas – saugotini želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje; nustatant kelio servitutą (I t., b. l. 63-65). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2009-10-28 lydraštyje Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui Nr. 13 ginčo sklypą nurodė prie grąžinamų natūra žemės sklypų (b. l. 61-62).

Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas, žemėtvarkos skyriui pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Vykdydama šio punkto nuostatas, Panevėžio miesto savivaldybės administracija minėtą informaciją Panevėžio apskrities viršininko administracijai pateikė laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei schemoje. Šioje kartografinėje medžiagoje žemės plotas, esantis į vakarus nuo (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodomas kaip laisva neužstatyta žemė (I t., b. l. 68).

Tvarkos 106 punkte numatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Šiame punkte, be kita ko, taip pat nurodyta, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norit plėtoti veiklą šiame žemės sklype, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka būtina parengti detalųjį planą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ buvo patvirtintas Panevėžio miesto bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas, Panevėžio miesto bendrasis planas). Bendrojo plano sprendiniuose ginčo teritorija numatyta mažaaukščių statinių gyvenamoji teritorija (G1) (I t., b. l. 101, II t., b. l. 125), o Bendrojo plano brėžinio „Gamtinis karkasas ir bendrojo naudojimo bei rekreacijos teritorijų plėtra“ ginčo teritorija pažymėta kaip priklausomasis želdynas daugiaaukščių gyvenamųjų kvartalų viduje (I t., b. l. 100). Atsižvelgiant į Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ patvirtintas siūlomas grąžinti natūra žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) su sąlyga, kad plėtojant veiklą šiame žemės sklype, privaloma rengti detalųjį planą. Ši nuostata taip pat perkelta ir į Panevėžio apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S.. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kuris buvo grąžintas V. S., pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą yra būtent teritorijoje, kuri numatyta, kaip mažaaukščių (vienbučių, dvibučių) statinių gyvenamoji teritorija, tą patį patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-22 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyto žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (pobūdis) – kita paskirtis, gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), t. y. žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis nustatyti pagal Bendrojo plano sprendinius, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl ginčo Sprendimo prieštaravimo Panevėžio miesto bendrajam planui.

Pareiškėjai ir jų atstovai taip pat teigia, kad ginčo sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. S. į ginčo teritoriją, kuri yra apsodinta medžiais ir kuri pagal miesto bendrąjį planą numatyta kaip priklausomasis želdynas, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, nes minėtą želdyną sodino aplinkiniai gyventojai, ginčo teritorijoje auga saugotini medžiai, kurių perkelti į kitą vietą nebus galimybės, o leidus gyvenamojo namo statybą, šis želdynas neabejotinai bus sunaikintas.

Minėta, kad pagal Panevėžio miesto bendrojo plano brėžinį „Gamtinis karkasas ir bendrojo naudojimo bei rekreacijos teritorijų plėtra“, ginčo teritorija pažymėta kaip priklausomasis želdynas daugiaaukščių gyvenamųjų kvartalų viduje (I t., b. l. 100). 2007-06-28 Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 straipsnio 14 dalis priklausomąjį želdyną apibrėžia kaip želdyną, esantį kito objekto žemės sklype. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 2009-10-30 iš Panevėžio miesto savivaldybės gavo nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ patvirtintus žemės sklypo planus ir duomenis. Šiuo įsakymu patvirtintuose duomenyse nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos bei specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas. Patvirtintuose duomenyse įrašyta sąlyga, kad plėtojant veiklą šiame žemės sklype, rengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodoma, kad žemės sklypo dalis (0,0600 ha) apskaitoma kaip želdinių plotas bei nustatytas vienas iš sklypo apribojimų – saugotini želdiniai, augantys ne miško paskirties žemėje. Ginčo sprendime taip pat nustatytos specialiosios sąlygos, be kita ko, saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Iš šių duomenų daroma išvada, kad Panevėžio apskrities viršininkas, ginčo sprendime įtraukdamas ir nustatydamas specialiąsias sąlygas dėl saugotinų želdynų, nepažeidė Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinių, o pareiškėjų argumentai dėl jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų atmestini kaip nepagrįsti, juolab, kad Panevėžio miesto teritorijos bendrajame plane (Plano III dalies 5 skyrius) pažymėta, jog šiame plane analizuojami ir sprendiniai suformuoti tik atskiriesiems želdynams, tuo tarpu priklausomųjų želdynų plotų normų ir tvarkymo priemonių nustatymas yra detaliųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų darbo objektas (II t., b. l. 4-5), t. y. būtent ginčo teritorijos detaliajame plane bus įtvirtinti reikalavimai ir sąlygos dėl želdinių priežiūros ir saugojimo.

Pareiškėjai ir jų atstovai Sprendimą ginčija taip pat ir tuo aspektu, jog neteisėtai, pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatytas kelio servitutas, be to, pats servitutas nustatytas netinkamai.

Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktorius atlieka šiuos darbus: suformuoja natūra grąžintinus žemės sklypus, organizuoja jų kadastrinius matavimus, patvirtina parengtus žemės sklypų planus, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias sąlygas, nustato žemės sklypų pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, inter alia pateikia pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įgyvendindamas šią Tvarkos nuostatą, kelio servitutą ginčo sklype numatė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-10-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“, kuriuo patvirtino ginčo žemės sklypo planą ir duomenis. Šis Panevėžio miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl Panevėžio apskrities viršininko administracija, rengdama Sprendimą dėl nuosavybės teisių grąžinimo V. S., privalėjo atsižvelgti į jau suprojektuoto žemės sklypo planą bei duomenis, juolab, kad teisiniu reglamentavimu apskrities viršininkui įtvirtinta pareiga sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra, priimti pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atsižvelgdamas į tai, Panevėžio apskrities viršininkas 2009-12-30 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 0,0227 ha V. S. grąžinamo natūra sklypo daliai, plane pažymėtai indeksu „ S201“ kelio servitutą (tarnaujantįjį daiktą). Šiame sprendime nenustatytas kelio plotis. Byloje ginčo ar abejonių dėl to, ar reikalingas kelio servitutas, nekyla, kadangi pareiškėjų pozicija (valia) dėl kelio servituto yra aiški, t. y. kelio servitutas būtinas patekimui į jų nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtą planą, ginčo žemės sklype kelio servitutui nustatytas plotis – 3,5 m pločio kelias. Pareiškėjai reikalauja, kad pagal esamą situaciją būtų suformuotas mažiausiai 6,5 m pločio servitutas – 3 metrų lietaus nuotekų grioviui su gyvatvore ir 3,5 m įvažiavimo keliui į kaimyninius sklypus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.119 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Iš šių kodekso nuostatų akivaizdu, jog pareiškėjai nepagrįstai reikalauja 6,5 m pločio kelio servituto.

CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka numatyti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Žemės įstatymo (nurodoma ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi įstatymo redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Be to, šio straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtina, jog tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punktas taip pat įtvirtina pareigą teritorijų planavimo dokumento rengėjui, suprojektavusiam servitutą, raštu informuoti viešpataujančiu tampančio daikto savininką ir siūlo jam pareikšti apskrities viršininkui valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios, nurodydamas konkrečią datą. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, jog raštu pranešti viešpataujančiojo daikto savininkui apie suprojektuotą servitutą įpareigojamas teritorijų planavimo dokumento rengėjas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo žemės sklypo planą ir jo duomenis rengė bei tvirtino ne Panevėžio apskrities viršininkas, o Panevėžio miesto savivaldybės administracija, būtent pastarajai ir taikomi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimai. Be to, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (Tvarkos 106 p.), grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą. Ši sąlyga išpildyta ginčo Sprendime, kuriuo V. S. grąžinta žemė natūra. Iš to daroma išvada, kad Panevėžio administracijos direktoriaus parengtas ir patvirtintas planas nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu, kaip tai apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje, ir nagrinėjamu atveju netaikytinos taisyklių nuostatos. Pažymėtina, jog Tvarkos nuostatos, nustatančios sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, apie tokio sprendimo priėmimą įpareigoja pranešti asmeniui, kurio atžvilgiu priimamas toks sprendimas, tuo tarpu šiose nuostatose visiškai nekalbama apie tai, jog būtų privalu pranešti kitiems asmenims. Todėl nėra pagrindo teigti, jog apie šio sprendimo priėmimą buvo būtina informuoti pareiškėjus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, daroma išvada, jog Panevėžio apskrities viršininkas, priimdamas Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., pagrįstai ir teisėtai ginčo žemės sklype nustatė kelio servitutą, o klausimai dėl kelio servituto vietos ir dydžio, taip pat kiti su servitutu susiję klausimai turėtų būti sprendžiami rengiant ginčo teritorijos detalųjį planą.

Iš aukščiau nurodyto konstatuotina, kad ginčo žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatyti pagal miesto bendrojo plano sprendinių pagrindinį brėžinį, kuriame ši teritorija pažymėta (G1) mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija. Kiti brėžiniai (tame tarpe ir bendrojo plano brėžinys „Gamtinis karkasas ir bendrojo naudojimo bei rekreacijos teritorijų plėtra“) papildo bendrojo plano pagrindinį brėžinį ir nurodo, jog vėliau rengiant teritorijos specialųjį ar detalųjį planą, reikia įvertinti teritorijoje esančius želdynus ir numatyti jų tvarkymo bei naudojimo priemones. Šios faktinės aplinkybės rodo, jog ginčo Sprendimu grąžinamam natūra žemės sklypui nurodant pagrindinę žemės paskirtį – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, žemės naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų statyba, nustatant kelio servitutą bei specialiosiose žemės naudojimo sąlygose nurodant saugotinus želdynus, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje ir įpareigojant rengti žemės sklypo detalųjį planą tuo atveju, jei bus plėtojama veikla šiame žemės sklype, buvo atsižvelgta į miesto bendrojo plano sprendinius, juos atitinka ir jiems neprieštarauja, o želdinių išsaugojimo ar pareiškėjų keliami kelio servitutui klausimai turi būti sprendžiami rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-30 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V.S. „ yra teisėtas, o pareiškėjų reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo ar pakeitimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų A. K., L. S., A. M., R. M. ir A. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, V. S. ir Z. M. dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.