Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms Č. B., J. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. grasino nužudyti žmogų bei tyčia nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmą jam, o būtent jis:

1) 2017 m. balandžio 15 d. apie 11.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kambaryje tyčia, griebęs rankomis už kaklo smaugė Č. B., nuo pastarosios jį nustumti bandžiusią J. B. parvertė ant lovos, rankomis griebęs už kaklo ją smaugė, Č. B. išbėgus į kiemą pasivijo ją, spyrė vieną kartą Č. B. į kairę koją, dėl ko pastaroji griuvo ir jis jai, gulinčiai ant žemės, spyrė ne mažiau 3 kartų į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Č. B. padarė kaklo, kairio žasto, dešinės šlaunies poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai J. B. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

2) 2017 m. balandžio 15 d. apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) naudodamas smurtą prieš Č. B., grasino ją nužudyti sakydamas „aš jus vis tiek nužudysiu“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 17.00 val., matant S. G. (G), užėjo, nešdamas rankose kirvį, į namą, kuriame prieš tai smurtavo prieš Č. B. ir išsakė grasinimus nužudyti, tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. D. kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nemušė nukentėjusiųjų ir negrasino, kad jas nužudys. Č. B. jam skolinga nemažai pinigų. Todėl nuvažiavo jos ieškoti į kaimą. Buvo išgėręs. Jis su Č. B. susipyko, kad pastaroji vis žada atiduoti pinigus, bet neatiduoda. Jos tikrai nesmaugė ir nespardė. Kieme buvo ir pastarosios dukra. Tačiau jai taip pat nieko nedarė. S. G. jį nustūmė nuo savęs ir dar su pagaliu per ranką du kartus sudavė (b. l. 130-131). Apklausus nukentėjusiąsias, kaltinamasis teisme nurodė, kad prisipažįsta padaręs visas jam inkriminuotas veikas (b. l. 134).

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiosios Č. B. protokolu-pareiškimu policijai (b. l. 2-3), pareiškimu (b. l. 4), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40, 44, 48) ir teisme, kad kaltinamasis kelios dienos iki įvyko jai skambino, prašėsi į svečius per Velykas. Ji atsakė jam, kad nevažiuotų. Tada jis nurodė, kad atvažiuos iš karto po švenčių. Jie anksčiau kartu gyveno, jis norėjo ją įkalbėti jo nepalikti. Anksčiau ne kartą skambino ir grasino, kad nužudys. 2017 m. balandžio 15 d. atėjo ryte pas jas į namus. Dukra jam duris atidarė ir parodė, kur ji yra. Tada jis pradėjo klausti, už ką ji taip su juo elgiasi, sakė, kad nori būti su ja kartu, tada apsižvalgė ar ko nėra ir puolė ją smaugti. Kadangi ji sėdėjo, jis visu svoriu užgriuvo ant jos. Dukra pirma nesuprato, kas vyksta, po to atitraukė kaltinamąjį nuo jos. Tuomet kaltinamasis stvėrė dukrai už kaklo. Ji pradėjo kviesti kaltinamąjį, kad tik jis nuo dukters atstotų. Name buvo ir sesers mažametis vaikas. Ji labai išsigando. Išbėgo į kiemą. Kaltinamasis – paskui. Kieme jis jai spyrė vieną kartą į koją. Nuo spyrio ji parkrito ant nugaros. Tada jis pradėjo ją spardyti gulinčią. Pataikė į pilvą, per kojas. Tada atėjo jos sūnėnas A. G. ir atitraukė kaltinamąjį nuo jos. Pabėgdamas jis pasakė: ,,aš jus vis tiek nužudysiu“. Dukra iškvietė policiją. Po kurio laiko jis grįžo ir nešėsi kirvį. Policijos pareigūnai jau buvo išvažiavę. Kaltinamąjį pamatė vyro brolis ir atėmė iš jo kirvį. Antrą kartą iškvietė policiją. Labai išsigando pamačiusi jį su kirviu. Iki šiol gydosi pas gydytojus (b. l. 131-132);

-nukentėjusiosios J. B. pareiškimu policijai (b. l. 5), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52) ir teisme, kad įvykio dieną ji buvo kartu su mama ir mažamečiais pusbroliais dėdės namuose. Atvažiavo ryte kaltinamasis. Ji jo neįleido, jis pats užėjo į namus. Ji parodė, kur mama. Mama žiūrėjo kambaryje televizorių, o ji pasiliko virtuvėje. Išgirdo lyg ir mamos riksmą, atbėgusi pamatė, kad kaltinamasis užgulęs mamą smaugia. Mama gulėjo ant lovos. Ji bandė kaltinamąjį atitraukti, net nagą nusilaužė iki kraujo. Tada jis pradėjo ją smaugti. Ji spyrė jam į pilvą, ir kaltinamasis nukrito. Mama pradėjo kaltinamąjį vilioti į kiemą, o ji tuo metu norėjo iškviesti policiją. Paėmė telefoną, dėl šoko negalėjo greitai surinkti numerio, o kai išėjo į lauką, tai pamatė, kad kaltinamasis spardo ant žemės gulinčią mamą. Ji pakvietė pusbrolį. Šis atėjęs apramino kaltinamąjį ir jis išėjo iš jų kiemo. Prieš išeidamas dar pagrasino, kad nužudys visus. Atvažiavo policija. Jie parašė pareiškimus. Vėliau kaltinamasis grįžo. Ji gulėjo kambaryje. Kaltinamasis buvo atsinešęs kirvį, tačiau dėdė jį prie laiptų į antrą aukštą sustabdė. Buvo antrą kartą policija iškviesta. Nusileidusi į apačią matė atimtą iš kaltinamojo kirvį. Jis dar buvo grįžęs ir trečią kartą, tačiau ji duris suspėjo užakinti. Tada taip pat sakė, kad nužudys visus. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį ir išvežė (b. l. 133-134);

-liudytojo A. G. (A. G.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60) ir teisme, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo atėjęs pas juos į namus. Matė, kad jis spardė tetą Č. B.. Teta tuo metu gulėjo ant žemės. Jis pribėgęs atitraukė kaltinamąjį nuo tetos, jis dar supyko, priekaištavo jam. Antrą kartą atėjęs tą pačią dieną, tik vėliau, atsinešė su savimi kirvį. Jo tėvas, S. G., parvertė jį ant žemės ir atėmė kirvį (b. l. 141-142);

-liudytojo S. G. (S. G.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58) ir teisme, kad įvykio dieną pirma buvo išvažiavęs. Po to, kai grįžo namo, kaltinamasis pas jį į namus atėjo nešinas kirviu. Jis atėmė iš jo kirvį ir išvarė iš namų. Buvo iškviesta policija. Jis kartu su policijos pareigūnais važinėjo, ieškojo kaltinamo apylinkėse. Po to jam paskambino ir pasakė, kad jis vėl prie namų. Tuo metu policijos pareigūnai jį ir sulaikė. Č. B. ir jos dukra papasakojo, kad kaltinamasis jas smaugė ir mušė (b. l. 142-143);

-2017-04-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-oji būrio vyriaus. patrulio R. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 15 d. vykdė tarnybą kartu su kolega E. G.. Iš VPK gavo pranešimą, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) vyriškis grasina kirviu ir padegti namą. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko J. B., kuri paaiškino, jog jiems grasino mamos draugas A. D., kuris iki jų atvykimo pasišalino. Taip pat ji paaiškino, kad minėtas asmuo tą dieną grasino jau ne pirmą kartą. A. D. buvo sulaikytas šalia esančiame miškelyje, kirvio su savimi neturėjo, nes kirvį buvo atėmęs kaimynas. A. D. buvo pristatytas į 2 PK (b. l. 16);

-2017-04-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriaus. patrulio T. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 11.39 val. tarnybos metu gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją namuose puolė smaugti vyras. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja Č. B., ir jos dukra J. B., kurios paaiškino, kad į namus užėjo A. D. ir užpuolė Č. B., griebė ją už kaklo ir smaugė. Tuo metu dukra išgirdusi riksmus atėjo į pagalbą. Tada vyras puolė dukrą ir pradėjo ją smaugti. Č. B. išbėgo į kiemą. A. D. nubėgo paskui ją. Č. B. lauke parkrito ant žemės, tuomet A. D. pradėjo spardyti ją kojomis. Pamatęs, kad J. B. kviečia policiją, pasišalino. Jiems atvykus, A. D. jau nebuvo, moterys buvo susijaudinusios, akivaizdžių sumušimo žymių nebuvo. Jos aiškino, kad minėtas vyras jau ne pirmą kartą puldinėja, neduoda joms ramybės, grasina (b. l. 17);

-įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas Vilniaus r(duomenys neskelbtini) kuriame rastas ir paimtas kirvis (b. l. 18-21, 22-23);

-daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriais užfiksuota, kad nukentėjusioji Č. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną su kaltinamojo siųstomis SMS žinutėmis (b. l. 26-30);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1216/2017(01), kurioje nurodyta, kad Č. B. nustatytos kaklo, kairio žasto, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-15). Apie sužalojimų lokalizaciją, padarymo mechanizmą ir laiką pasisakyta šios išvados 1-ame punkte. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą ar įrankį, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43);

-akistatų protokolais, kuriais užfiksuota, kad nukentėjusioji Č. B. ir liudytojas A. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad kaltinamasis mušė Č. B.: spardė ir smaugė ją, taip pat grasino nužudyti (b. l. 47, 63-64);

-bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacija, kuri patvirtina, kad 2017 m. balandžio 15 d. dėl įvykių Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) buvo registruoti trys skambučiai (b. l. 67-71);

-policijos registruojamų įvykių registro apie pristatytus asmenis duomenimis, kurie patvirtina, kad 2017 m. balandžio 15 d. 18.32 val. A. D. nustatytas 2,63 girtumas (b. l. 77).

Dėl veikos kvalifikavimo

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, jų visuma pripažintina įrodyta, kad būdamas neblaivus kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją Č. B.: smaugė ją, po to pasivijęs kieme spardė, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat smaugdamas sukėlė fizinį skausmą pastarosios dukrai, J. B., atbėgusiai motinai į pagalbą, bei išsakė grasinamojo pobūdžio žodžius ,,aš jus vis tiek nužudysiu“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš tai pavartojęs smurtą prieš abi nukentėjusias, vėl grįžo prie jų namų, nešinas kirviu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios labai išsigando, kaltinamojo, kuris buvo neblaivus, veiksmus suvokė kaip realų grasinimą ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali būti įvykdytas, nes pastarasis ir praeityje grasino nukentėjusiajai Č. B.. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotas veikas, vėliau, apklausus nukentėjusiąsias, savo kaltę pripažino. Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų analogiškais parodymais, kuriuos patvirtina rašytiniai įrodymai (nukentėjusių protokolai-pareiškimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada). Jų parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių duomenų kad nukentėjusioji, jos dukra ar liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Todėl kaltinamojo neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertintinas tik kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės, ir jo nusikalstama veika pagal 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nors kaltinamasis pripažino savo kaltę, teismas pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, t. y. kad atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąsias ir kad joms grasino nužudymu bei buvo atsinešęs kirvį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis neišreiškė gailėjimosi dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų, nenurodė, kad išgyvena dėl to, ką padarė nukentėjusiosioms, net ir prisipažinęs tik po to, kai teisme buvo apklaustos nukentėjusios, vis vien dėl visko kaltino pastarąsias, neatsiprašė jų. Šios aplinkybės rodo, jog jis, nors ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nuoširdžiai nesigaili ir kritiškai nevertina tokio savo poelgio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą - tyčią ir kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka (b. l. 100-102), neteistas, tačiau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytais pagrindais, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sukinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl įvertinus aplinkybių visumą ir vadovaujantis BK 54, 59, 61 straipsniais, jam skirtinos sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos mažesnės nei vidutinės bausmės – laisvės apribojimas, kurios, esant idealiai sutapčiai (atsižvelgiant į tai, kad grasinimas prasidėjo apie 11 val. smurto panaudojimo metu ir vėliau tęsėsi kaltinamajam grįžus po 17 val.), bendrintinos apėmimo būdu.

Daiktinis įrodymas – kirvis (b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. D. visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. D. visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (dvi paras) nuo 2017 m. balandžio 15 d. 18.20 val. iki 2017 m. balandžio m. 17 d. 11.21 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinį įrodymą – kirvį nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.