Alytaus apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja D. B. teismo posėdyje patvirtino, kad kaimynystėje gyveno Palubinskai, jų sodyba sudegė, vėliau buvo pastatytas kitas namas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Ir teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę, t. y. saugomoje teritorijoje atstatyti buvusios sodybos pastatus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 448 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) 1952–1954 metų, 1967–1970 metų, 1971–1972 metų ir 1983–1985 metų, 1986­1990 metų ūkinėse knygose nurodyta, kad 1952–1953–1954 ir vėlesniais metais P. J. (šeimos galva), gimusio 1892 metais, ir P. T., gimusios 1905 metais, šeima, susidedanti iš 7 šeimos narių, gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, statytame 1935 metais, naudojosi 1940 metų statybos tvartu, augino paukščius ir gyvulius, naudojosi 0,60 ha žemės sklypu, kuriame buvo sodas, daržas. Taip pat nurodyta, kad pastatai 1986 metais sudegė, 1988 m. kovo 2 d. žeme nesinaudojo ir P. P. išvyko gyventi nuolatinai į Vilnių. O. P. 2004 m. balandžio 29 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. S-33-29956 atkurtos nuosavybės teisės į 2,14 ha (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 2,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre O. P. vardu 2004 m. gegužės 28 d. Pastaroji minėtą žemės sklypą 2004 m. birželio 15 d. padovanojo R. B.. R. B. prašymu 2005 metais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į du sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metais padalintas dar į tris sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. 2007 m. sausio 22 d. Alytaus rajono savivaldybės architekto tarnyba išdavė statybos leidimą Nr. 07/4-2-GN-NS individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. A. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš R. B. įsigijo 2007 m. liepos 11 d. Minėtame žemės sklype 2007 metais registruotas nebaigtas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtas statyti ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 metais pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teniso kortas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Pareiškėjas nurodo, kad prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu bei vadovaujasi įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Pareiškėjas nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas vadovaujasi negaliojančia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcija. Galiojančio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugpjūčio 16 d. išraše nurodyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Taigi minėtas sklypas nepatenka į gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijas, todėl jam netaikomos gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatos. Žemės sklypui taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnyje nurodyti ribojimai. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, jog galimai atsižvelgiant į esamus sodybos buvimo patvirtinimo dokumentus, statybos leidimas buvo išduotas, jo pagrindu pastatyti statiniai, kurie žemės sklype yra įregistruoti, o nuosavybės teise priklausantis sklypas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties. Todėl darytina išvada, kad prašomas nustatyti juridinis sodybos buvimo faktas tikslu įgyvendinti statybos teisę ir įregistruoti statinius, visiškai netikslingas, nes statybos teisė jau įgyvendinta, statiniai įregistruoti. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, kad būtent jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo O. P. priklausiusi sodyba, pareiškėjui nesukels teisinių padarinių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustatyti prašomą juridinį faktą nėra pagrindo, todėl pareiškimas netenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. J. pareiškimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.