- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-05
- Bylos Nr.
- A-261-1497-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras, Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- S. T.
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjui K. B., atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras atstovei K. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams Valstybės įmonei registrų centras ir Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, trečiuoju suinteresuotu asmeniui byloje dalyvaujant S. T., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 242; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti valstybės įmonės Registrų centras 2007 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, registro Nr. 10/204641, įrašus Nr. 4.18, 4.16, 4.5; įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras įregistruoti nuosavybės teises A. T. vardu į ūkinį pastatą 2I1p, unikalusis Nr. 1096-1028-8025, nurodyti įregistravimo pagrindą – 1964 m. kovo 27 d. sutartį Nr. 1-3933.
Taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centras bei valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, kad jos pažeidė Nekilnojamojo turto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 39 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Pareiškėjas paaiškino, kad pagal buvusio Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 576 1978 m. sausio 18 d. neteisingai įregistruota nuosavybės teisė į 1/2 dalį ūkinio pastato 2I1p M. T. (M. T.) vardu. Pareiškėjo tvirtinimu, minėtame sprendime nenurodyta, kad M. T. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį ūkinio pastato 2Ilp, kokio nors susitarimo, ar M. T. prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo pastato taip pat nėra. Pareiškėjo teigimu, vėliau pagal 1980 m. kovo 5 d. sutartį Nr. 5-1475 M. T. vardu neteisingai įregistruotas visas ūkinis pastatas, nes paminėta sutartimi tik patikslintos gyvenamojo namo dalys ir nustatyta naudojimosi ūkiniu pastatu 2Ilp tvarka. 1980 m. kovo 5 d. sutartį sudaro penkių imperatyvių dokumentų neatskiriama visuma: 1980 m. kovo 5 d. sutartis Nr. 5-1475, Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1980 m. kovo 3 d. pažymėjimas Nr. 1396, Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1980 m. vasario 20 d. registracijos pažymėjimas Nr. 1395, Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1980 m. sasuio 8 d. raštas Nr. 1310 ir Vilniaus valstybinės notarinės kontoros 1964 m. balandžio 1 d. patvirtinta mainų sutartis, registro Nr. 1-4189. Pareiškėjo nuomone, nurodyti dokumentai nepatvirtina M. T. nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I1p. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo 2007 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 242 teiginiu ir įrašu Nekilnojamojo turto registre, kad ūkinis pastatas 2Il p pastatytas 1970 metais. Pareiškėjo tvirtinimu, 1964 m. kovo 27 d. turto pasidalijimo sutartis Nr. 1-3933, kurioje nurodyta, kad A. ir J. T. ūkinius pastatus pasiliko naudotis sau, įrodo, kad abu ūkiniai pastatai tuo metu jau buvo pastatyti ir eksploatuojami. Todėl prašo nuosavybės teisę į visą ūkio pastatą 2Il p (unikalusis Nr. 1096-1028-8025) registruoti A. T. vardu pagal 1964 m. kovo 27 d. sutartį. Taip pat pareiškėjas mano, kad naikintinas ir įrašas apie M. T. nuosavybės teises į 73/100 dalį ūkio pastato po perleidimo sandorio. Atsakovas padarydamas neteisingus įrašus dėl ginčo pastato pažeidė LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už Nekilnojamojo turto registre kaupiamų dokumentų teisingumą (b. l. 3-5).
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šiuo metu ūkinis pastatas 2Il p, statytas 1970 m., kurio unikalusis Nr. 1096-1028-8025, esantis Vilniaus m., Savanorių pr. 244, registruotas nuosavybes teise K. B. (27/100 dalys) ir M. T. (73/100 dalys) vardu. Įrašai apie nuosavybės teisių registravimą padaryti atitinkamai 1984 m. lapkričio 17 d. (M. T.) ir 2001 m. lapkričio 14 d. (K. B.) pagal pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši. Tai, kad K. B., o prieš tai A. T. priklauso 27/100 dalys ūkinio pastato ir kad kitas pastato bendrasavininkis yra M. T., pareiškėjui buvo žinoma nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Tai patvirtina 2001 m. birželio 1 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 6866, 2001 m. rugsėjo 1 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. 6867 ir 2001 m. lapkričio 14 d. pažymėjimas. Nurodė, kad K. B. perdavimo būdu įgijo į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvusi daikto savininkė A. T.. Pažymėjo, kad A. T. šiuos duomenis laikė teisingais ir pagrįstais, jų neginčijo, prašymų dėl registro duomenų taisymo neteikė.
Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai atitinka pateiktus dokumentus, todėl juos keisti nėra juridinio pagrindo, kadangi pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nurodė, kad centrinio registratoriaus 2007 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 242 padaryta techninė klaida - vietoje teritorinio registratoriaus priimto sprendimo datos (2007 m. gegužės 25 d.) nurodyta pareiškėjo prašymo, teikto Vilniaus filialui, data (2007 m. gegužės 16 d.) (b. l. 54-55).
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad buvusio Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 576 M. T. ir A. T. leista atlikti ūkinio pastato 2I1p teisinę registraciją. Vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintos Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 8 punkto h papunkčiu, šis sprendimas buvo tinkamas ir pakankamas pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2I1 p. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių į pagalbinį ūkinį pastatą 2I1p įregistravimas lygiomis dalimis atitiko bendraturčių nuosavybės teise valdomas pagrindinio pastato - gyvenamojo namo lA2p, esančio Savanorių pr. 244, Vilniuje, dalis.
Atsakovo tvirtinimu, 1980-03-05 sutarties, reg. Nr. 5-1475, pagrindu teisėtai ir pagrįstai įregistruotos M. T. nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2Ilp. Šia sutartimi išspręstas nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I1 p klausimas: sutarties 1 punkte nurodyta, kad M. T. nuosavybėn atitenka 66/100 dalys gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu 2I1p. 1980 m. kovo 5 d. sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, kad M. T. nuosavybės teisė įregistruota į 73/100 dalis ūkinio pastato 2Il p yra teisingi ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti. Pažymėjo, kad M. T. 27/100 dalis jam priklausiusio ūkinio pastato 2I1 p perleido A. T. ir šitoji dalis ūkinio pastato šiuo metu priklauso pareiškėjui.
Atsižvelgdamas į tai, jog duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, apie daiktinių teisių į ūkinį pastatą 2Ilp turėtojus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą 1964 m. kovo 27 d. sutarties pagrindu įregistruoti A. T. nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2I1 p. 1964-03-27 sutartis nepatvirtina A. T. nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 2I1 p atsiradimo: šia sutartimi jos šalys (A. T. ir J. T.) pasidalijo lygiomis dalimis gyvenamąjį namą; sutartyje nėra duomenų apie ūkinį pastatą 2Il p ir apie tai, kad A. T. nuosavybėn pereina šis ūkinis pastatas. Nurodė, kad ūkinio pastato statybos metai yra 1970 m., o statinį kaip pastatytą savavališkai leista teisiškai įregistruoti tik 1976 m. gruodžio 30 d.
Taip pat nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį Nekilnojamojo turto registro duomenys gali būti taisomi tik tuo atveju, jei neatitinka dokumentų, be to, klaidos taisomos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju taisyti šiuos duomenis nėra pagrindo. Duomenys galėtų būti keičiami įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti.
Pažymėjo, kad teismui išsprendus šį ginčą, priimamas teismo sprendimas, kuriuo skundas tenkinamas arba atmetamas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas priimti atskirąją nutartį dėl Nekilnojamojo turto įstatymo pažeidimų yra nepagrįstas, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas tokio pobūdžio nutarčių nenumato (b. l. 61-63).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo S. T. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamo turto registre įrašyti duomenys apie ūkinį pastatą 2I1 p visiškai atitinka esančius dokumentus. Pažymėjo, kad A. T., kurios vardu pareiškėjas siekia įregistruoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2Il p, niekada neginčijo M. T. teisių į šį pastatą. Šią aplinkybę, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, patvirtina NTR išrašas, kad A. T. 1987 m. rugsėjo 3 d. sutartimi Nr. 5-3271 nupirko 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1 p iš J. T., kuriai 27/100 dalys ūkinio pastato 2I1p buvo dovanotos M. T. 1984 m. lapkričio 2 d. sutartimi Nr. 3-3195. 1980 m. kovo 5 d. sutartis pakeitė tik šalims atitenkančias nuosavybės teise gyvenamojo namo dalis, bet nepakeitė ūkinio pastato savininko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai J. T. ir A. T. nutraukdami santuoką, 1964 m. kovo 27 d. sudarė turto, įgyto santuokos metu, pasidalijimo sutartį, pagal kurią A. T. atiteko 1/2 dviejų aukštų gyvenamojo mūrinio namo, esančio Raudonosios Armijos prospektas 244, Vilniuje, dalis, o kita 1/2 dviejų aukštų gyvenamojo mūrinio namo, esančio Raudonosios Armijos prospektas 244, Vilniuje, dalis, atiteko J. T.. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad įėjimu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu šalys naudosis bendrai (b. l. 32).
J. T. ir M. T. 1964 m. balandžio 1 d. sudarė mainų sutartį, reg. Nr.1- 4190, kuria J. T. 1/2 dalį dviejų aukštų gyvenamojo mūrinio namo, esančio Raudonosios Armijos pr. 244, Vilniuje, išmainė į 1/2 dalį vienaaukščio gyvenamojo namo, Juodšilių gyvenvietėje, Vilniaus rajone (NTR b. l. 92, t. 1).
M. T. ir A. T. vardu 1978 m. sausio 18 d. buvo registruotos nuosavybės teisės (po 1/2 dalį) į ūkinį pastatą 2I1p, esantį Savanorių pr. 244, Vilniuje, statytą 1970 metais. Įregistravimo pagrindas - Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto1976 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 576, kuriuo minėtiems asmenims leista atlikti teisinę registraciją savavališkai pastatytiems pastatams lIl m ir 2Il p (NTR b. l. 85-89, t. 1).
Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras 1980 m. kovo 16 d. atliko pastatų teisinę registraciją, pagal kurią M. T. atiteko 66/100 dalys gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas 2Il p, o A. T. nuosavybės teise atiteko 34/100 dalys gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas 1Ilp. Pastatų teisinė registracija atlikta vadovaujantis 1980 m. kovo 5 d. sutartimi, reg. Nr. 5-1475 (NTR b. l . 72, 74, 78, t. 1).
M. T. 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1p 1984 m. lapkričio 2 d. padovanojo E. T. (NTR b. l .48, t. 1).
E. T. perleido A. T. nuosavybės teises į 27/100 dalis ūkinio pastato 2Il p pagal 1987-09-03 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 5-3271 (NTR b. l. 43, t.1).
A. T. ir K. B. 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarė turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, kuria A. T. perleido pareiškėjui nuosavybėn 27/100 dalis pagalbinio ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1 p, unikalusis Nr. 10/961-0288-02-5, esančio Savanorių pr. 244, Vilniuje (NTR b. l. 13).
K. B. 2007 m. gegužės 16 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pakeisti klaidingus ūkinio pastato 2I1 p (unikalusis Nr. 1096-1028-8025) duomenis (b. l. 64).
Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu (raštas Nr. S(5.1.14.)-19019) netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, kad ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. 10/961-0288-02-5, esančio Savanorių pr. 244, Vilniuje, duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (b. l 65).
Žemesnės instancijos teismas
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi K. B. skundą, 2007 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 242 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą (b. l. 57-58).
Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalys). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Įstatymo 22 straipsnyje) turinį.
Pažymėjo, kad visi ginčijami įrašai Nekilnojamojo turto registre yra padaryti vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais dokumentais.
Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 576 buvo tinkamas ir pakankamas pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2I1 p. Šiuo sprendimu A. T. ir M. T. buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Nei M. T., nei A. T. neginčijo šio pastato registracijos.
Iš 1980 m. kovo 5 d. sutarties, reg. Nr. 5-1475, turinio teismas nustatė, kad M. T. ir A. T. susitarė dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalių bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir nuosavybės teisių į ūkinius pastatus 2Il p ir 1I1 p: sutarties 1 punkte nurodyta, kad M. T. nuosavybėn atitenka 66/100 dalys gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu 2I1 p. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šios sutarties pagrindu teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotos M. T. nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2Ilp.
Įvertinęs tai, kad M. T. 27/100 ginčo pastato dalis perleido E. T. ir ši faktinė aplinkybė buvo atspindėta atliekant pastato teisinę registraciją, nurodant, kad M. T. priklauso 73/100 dalys ginčo pastato, teismas padarė išvadą, akd nėra pagrindo teigti, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre (išrašo p. 4.5) yra neteisingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad A. T. pagal 1987 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 5-3271, nuosavybės teisę įgijo tik į 27/100 dalis ūkio pastato 2I1 p, kurias pareiškėjui perleido 2001 m. rugsėjo 1 d. sutartimi. Šios faktinės aplinkybės teismo nuomone rodo, kad A. T. nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2I1p pagal 1964 m. kovo 27 d. sutartį Nr. 1-3933 negali būti registruotos.
Kadangi byloje duomenų, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo padaryti įrašai Nekilnojamojo turto registre, įstatymo nustatyta tvarka yra nuginčyti, nėra ir pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė, teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai dėl ūkio pastato 2I1p, esančio Savanorių pr. 244, Vilniuje, atitinka pateiktus dokumentus ir juos taisyti nėra teisinio pagrindo.
Valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus 2007 m. liepos 3 d. sprendime neteisingai nurodytą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas priimto sprendimo datą, teismas vertino kaip rašymo apsirikimą, kuris negali būti besąlyginis pagrindas valstybės įmonės Registrų centras 2007 m. liepos 3 d. sprendimui panaikinti.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.
įpareigoti atsakovus valstybės įmonės Registrų centras 2007 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija dėl registro Nr. 10/204641 (toliau – ir išrašas) įraše p. 2.2. (b. 1. 16) panaikinti „1970“, kaip neatitinkantį ir prieštaraujantį 1962 m. vasario 17 d. žemės sklypo nuotraukai ir 1989 m. liepos 19 d. pažymai. 1989 m. liepos 19 d. pažyma (NTR b. 1. 34, t, 1) nekilnojamojo turto registratorius;
įpareigoti atsakovus išrašo įraše p. 4.8. (b. L 18) panaikinti 27/100 pastato Nr. 1096-1025-8028, aprašyto p. 2.2. kaip neatitinkantį ir prieštaraujantį Nekilnojamojo turto registratoriaus 1987 m. rugsėjo 9 d., 1988 m. kovo 23 d., 1989 m. rugpjūčio 29 d. išvadoms ir 1989 m. liepos 19 d. pažymai;
1980 m. kovo 5 d. sutarties (b. 1. 29) teksto devintoje eilutėje žodžius „ir ūkinis pastatas 2Nl/p“ laikyti klaidingais, niekiniais kaip prieštaraujančiais kitiems neatskiriamiems, imperatyviems sutarties dokumentams;
įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras panaikinti valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau-ir Komisija) 2007 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 269 (NTR b. 1. 2, t. 1) kaip suklastotą, šališką, neteisėtą, neteisingą ir žinomai melagingą. Ir atskiras sprendimo dalis, kuriose nurodyti, pareiškėjo manymu, klaidingos aplinkybės;
įpareigoti atsakovus panaikinti išrašo įrašą 4.18 (b. 1. 18), kuriame nurodyta, kad M. T. nuo 1978 m. sausio 18 d. nuosavybės teisė įregistruota į 1/2 ūkinio pastato pažymėto plane 2Ilp unikalus Nr. 1096-1028-8025.
įpareigoti atsakovus panaikinti išrašo įrašą 4.16, t.y. tai, kad M. T. nuo 1980 m. kovo 16 d. nuosavybės teisė įregistruota į visą ūkinį pastatą 2Ilp.
įpareigoti atsakovus panaikinti išrašo įrašą 4.5. (b. 1. 17).
įpareigoti atsakovus padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, patvirtinantį turėtą nuosavybės teisę A. T. a/k. (duomenys neskelbtini) vardu į visą ūkinį pastatą 211 p unikalus Nr. 1096-1028-8025, kaip nekilnojamąjį daiktą pradėjusiai valdyti nuo 1964 m. kovo 27 d.
įpareigoti atsakovus panaikinti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo neteisingą 2001 m. lapkričio 14 d. pažymėjimą.
įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centras sudaryti teisingą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija dėl registro Nr. 10/204641.
priimti atskirąją nutartį dėl to, kad atsakovai skunde nurodytais savo veiksmais ir neveikimu pažeidė eilę įstatymų ir taisyklių, elgėsi su pareiškėju biurokratiškai ir nesąžiningai, melagingai, ginčijamų įrašų neištaisė.
pranešti prokurorui arba iškelti baudžiamąją bylą dėl atsakovų įvykdytos oficialių dokumentų klastojimus.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ginčijo ne tik Komisijos 2007 m. liepos 3 d. sprendimą, bet ir 2007 m. gegužės 29 d. išrašo įrašus. Teismo sprendime nenagrinėtas ir nevertintas Komisijos šališkumas ir neteisėtumas nagrinėjant pareiškėjo ginčą.
3. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti Komisijos darbo reglamentą, tačiau šis dokumentas teismui pateiktas nebuvo.
4. pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai nustatė šiais bylos aplinkybes:
kad sprendimas Nr. 576 buvo tinkamas ir pakankamas pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą 21lp;
kad M. T. 27/100 dalis jam priklausiusio ūkinio pastato 2Ilp perleido A. T.;
kad 1964 m. kovo 27 d. sutartis nepatvirtina A. T. nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 2Ilp atsiradimo;
kad pareiškėjo reikalavimas priimti atskirąją nutartį dėl Nekilnojamojo turto įstatymo pažeidimų yra nepagrįstas, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas tokio pobūdžio nutarčių nenumato. Įstatymo 108 straipsnio 1 dalis numato, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutarti, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
kad M. T. vardu 1978 m. sausio 18 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, esantį Savanorių pr. 244, Vilniuje;
kad Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras 1980 m. kovo 16 d. atliko pastatų teisinę registraciją, pagal kurią M. T. atiteko 66/100 dalys gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas 21 lp.;
kad Valstybės įmonė Registrų centras 2007 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 242 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko galioti (b. 1. 57-58) ;
kad A. T. pagal 1987 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 5-3271, nuosavybės teisę įgijo tik į 27/100 dalis ūkio pastato 211 p, kurias pareiškėjui perleido 2001 m. rugsėjo 1 d. sutartimi;
kad A. T. neginčijo šio pastato registracijos, kadangi su pareiškėjo pagalba A. T. nuginčijo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo suklastotą 2001 m. rugpjūčio 8 d. pažymą (NTR b- 1, 21-23, t, 1) ir gavo Vilniaus filialo 2001 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 2018/09-12807 (NTR b. l. 20, t, I), tačiau silpnos sveikatos dėl šio rašto įgyvendinimo, nepajėgė tęsti ginčo ir dėl Vilniaus filialo suklastoto 2001 m. rugpjūčio 22 d. pažymėjimo (NTR b. 1. 16-18, t. 1).
5. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą prijungti prie bylos A. T. invalidumo pažymą apie jos sunkią sveikatos būklę.
6. Pareiškėjas apie atsakovų oficialių dokumentų suklastojimo faktą sužinojo iš 2007 m. gegužės 29 d. išrašo ir iš Vilniaus apskrities archyvo 2007 m. birželio 21 d. gavęs pilną 1980 m. kovo 5 d. sutarties dokumentus (b. 1. 21-26). Todėl neteisinga teismo išvada, kad pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai dėl ūkio pastato 2Ilp, esančio Savanorių pr. 244, Vilniuje, atitinka pateiktus dokumentus ir juos taisyti nėra teisinio pagrindo. Šią išvadą teismas grindžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu. Pareiškėjas mano, kad pagal Įstatymo 4, 22 straipsnius bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį. Nurodė, kad visi ginčijami įrašai Nekilnojamojo turto registre yra padaryti vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais dokumentais. Tačiau pareiškėjui neaišku kurių Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų atžvilgiu teismas padarė šią išvadą. Mano, kad teismas neteisingai pritaikė įstatymą. Paaiškino, kad išvada tai teiginys, išvestas iš kitų teiginių (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 1993 m. 259 psl.). Pažyma tai dokumentas, kurtame pateikiami ar patvirtinami kūne nors duomenys, žinios (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 1993 m. 533 psl.). Paminėtos išvados ir pažymos turi įstatyminę galią, yra neįrodytinas faktas, jose įvertinti visi kiti nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir dokumentai. Jų nei atsakovai, nei M. T., nei S. T. neginčijo, jas laikė teisingomis, tačiau teismas netaikė šio įstatymo ir teisingų išvadų nepadarė.
8. Advokatas A. M. administracinėje byloje Nr. 1-8004-3/2007 dalyvauja neteisėtai, jo teisės ir pareigos tinkamai neįformintos, jo įgaliojimai nepatvirtinti advokato orderiu arba su kliente S. T. pasirašyta sutartimi. Teismas nepatikrino advokato įgaliojimų ir tinkamumo dalyvauti administracinėje byloje Nr. 1-8004-3/2007.
9. Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. lapkričio 30 d. įgaliojimas Nr. 73 (b. 1. 87) išduotas ne valstybės įmonės Registrų centro darbuotojai. Be to, abu įgaliojimai (b. 1. 87 ir 88) nėra originalai, o tik nepatvirtintos kopijos. Teismas atidžiai nepatikrino atsakovų atstovės įgaliojimų.
10. Teismas pagal paskelbtą tvarkaraštį administracinės bylos Nr. 1-8004-3/2007 nagrinėjimui 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo paskyręs tik 30 minučių (nuo 13.00 val. iki 13.30 val.), nes tą dieną teisėjų kolegija nagrinėjo daug kitų bylų, todėl teismo posėdžio metu buvo labai skubama, buvo ribojama pareiškėjo pasisakymų trukmė, neleidžiama pateikti esminių įrodymų, argumentų ir samprotavimų, todėl pareiškėjas stengėsi esmines bylos aplinkybes pateikti raštu. Byla buvo nagrinėta greitai, bet išspręsta neteisingai – pažeistos materialinės teisės normos, netinkamai jos išaiškintos ir pritaikytos, neišnagrinėti ir neįvertinti svarbus dokumentai ir aplinkybės.
11. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir išaiškino, neišnagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, pareikštų 2007 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu, nenurodė argumentų, dėl kurių atmeta pareiškėjo pateiktus įrodymus, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareiškėjų skundų tyrimo LR Teisingumo ministerijoje pareiškėjo skundų bylą ir iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos skundų tyrimo LR Seimo kontrolierių įstaigoje bylą Nr. 4D- 2008/2-185, kurioje yra dokumentai įrodantys įstatymų pažeidimus, kuriuos įvykdė atsakovai.
Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-3135-561/2008 ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos byla Nr. 4D-2008/2-185.
Paaiškino, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimu ir pareiškėjo manymu neteisingu 2007 m. spalio 5 d. sprendimu, siekdamas gauti informaciją ir atsakymus į klausimus susijusius su valdoma ir paveldėtina nuosavybe, esančią Savanorių pr. 244, Vilniaus mieste, pareiškėjas neteismine tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, ir į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Tačiau į pareiškėjo pateiktus konkrečius klausimus šios institucijos neatsakė, paskelbė naujus tikrovės neatitinkančius faktus, šiurkščiai pažeidė administracinę procedūrą. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (2008 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 4D-2008/2-185/3D-1539) ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. 1-3135-561/2008). Prašyme nurodė, kad tik išnagrinėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. 1-3135-561/2008 bus nustatytos esminės aplinkybės, pateikta informacija ir atsakyta į klausimus liečiančius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1497-08, atsiras galimybė ją greitai ir teisingai išnagrinėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-1497-08 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-3135-561/2008 yra vienarūšės bylos dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių, tačiau jose yra skirtingi įrodymai ir motyvai, skirtingi, nors tarpusavyje susiję reikalavimai. Mano, kad turi būti įvertintini įrodymai, faktai ir aplinkybės nustatyti LR Seimo kontrolierių įstaigos byloje Nr. 4D-2008/2-185, bei pareiškėjo skundų tyrimo Teisingumo ministerijoje byloje.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas S. T. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes bei galiojančių teisės aktų nuostatas ir nėra pagrindo jį panaikinti. Paaiškino, kad advokatas A. M. byloje atstovavo ją ir teisinę pagalbą teikė pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. S-(1.7.)-1218-1054-07. Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591) 18 straipsnio 5 dalį sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas.
A. V. įmonės registrų centro Vilniaus filialas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko poziciją dėl pareiškėjo skundo, išdėstytą pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog atsakovai savo sprendimais atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl duomenų apie nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 211 p, kurio registro įrašo Nr. 10/204641, esantį Savanorių pr. 244, Vilniuje, turėtojus, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą ištaisymo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato tokių sprendimų apskundimo tvarką. Taigi, būtent šių atsakovų sprendimų teisėtumo įvertinimas yra pagrindinis šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kiti pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyti įpareigojančio pobūdžio reikalavimai atsakovų atžvilgiu yra išvestiniai. Mano, kad tai, jog pareiškėjas nurodydamas, jog teismas neišnagrinėjo jo prašymų įpareigoti atsakovus panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre kaip neatitinkančius Nekilnojamojo turto registratoriaus išvadoms, iš esmės išeina iš savo paties skundo dalyko ribų, kadangi tokie reikalavimai patikslintame skunde nebuvo pareikšti. Be to, tokie prašymai negalėtų būti nagrinėjami kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, ir tik tokiu atveju, jei duomenys neatitinka dokumentų, jie gali būti taisomi, tikslinami, jei toks ištaisymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Atsakovai savo sprendimais nustatė, jog duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, apie esamus ir buvusius nuosavybės teisių į minėtą ūkinį pastatą turėtojus atitinka dokumentus, patvirtinančius šių teisių atsiradimą, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, todėl nėra juridinio pagrindo tuos duomenis taisyti.
A. V. įmonė registrų centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skudną nurodė, kad visi faktiniai ir teisiniai argumentai dėl registro įrašų yra išdėstyti 2007 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 242 ir 2007 m. liepos 31 d. atsiliepime pateiktame teismui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovo atstovė pršaė netenkinti apeliacinio skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje keliamas ginčas dėl duomenų apie nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 211 p, kurio registro įrašo Nr. 10/204641, esantį Savanorių pr. 244, Vilniuje, turėtojus, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą ištaisymo.
Pareiškėjas naujų dokumentų, kurių pagrindų turėtų būti ištaisytas įrašas atsakovams nepateikė bei neginčija šioje byloje pateiktų dokumentų turinio ir prašo iš naujo įvertinti dokumentų turinį, kuriais buvo atliktas įrašas registre.
Toks reikalavimas yra vertintinas kaip klaidos ištaisymas registre. Klaidos ištaisymo tvarka yra nustatyta Įstatymo 33 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Tretysis suinteresuotas asmuo S. T. nesutinka dėl įrašo ištaisymo ir įrodinėja savo teisę į ginčo statinį. Tokiu būdu byloje yra kilęs ginčas dėl teisės į nuosavybę ir jis negali būti sprendžiamas administracinėmis procedūromis. Atsakovai turėjo pagrindą atsisakyti ištaisyti įrašą dėl to, kad tai pakeistų trečiųjų asmenų nuosavybės teises. Ginčas dėl nuosavybės teises į ginčo statinį gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme pagal suinteresuotos šalies ieškinį.
Pareiškėjo prašymas stabdyti šią bylą iki bus išspręsta Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla Nr.I-3135-561/2008 netenkintinas, kadangi nėra ABTĮ 98 straipsnyje numatytų bylos sustabdymo pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.