- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2-6396-192/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03331-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- A. D. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovui A. Ž., atsakovei A. D. J. ir jos atstovui advokatui V. G., nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sutikimo, pagal A. Ž. ieškinį atsakovei A. D. J., trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo pripažinti, kad sandėliukas (12 kv.m), malkinė (14 kv.m) ir priestatėlis (8 kv.m) nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų ir įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos duoti sutikimą dėl sandėliuko, malkinės ir priestatėlio įteisinimo. Atsakovei nevykdant teismo sprendimo, vykdymo išreikalavimą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui bei priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė apskundė ieškovą valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kad ieškovas naudojasi savavališkai pastatytu sandėliuku ir malkine. 2011-06-27 valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos raštu Nr. REI-20-110627-00064 reikalavimu, prašė pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nugriauti sandėliuką ir malkinę. 2011-12-22 ieškovas pateikė prašymą raštu valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, dėl problemos sprendimo atidėjimo trims mėnesiams. 2011-12-29 valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos informavo ieškovą, kad pratęsia terminą trims mėnesiams problemai spręsti. Be to, statybos specialistai nenustatė kliūčių dėl ko ginčo pastatėliai negali būti tinkamai įforminti. Tam reikia tik vienos kaimynės sutikimo ir atsakovės sutikimo. Į atsakovę buvo kreiptasi raštu registruotu laišku 2011-06-13, o atsakovė į kreipimąsi atsakė iškeldama ieškovui baudžiamą bylą, kuri buvo atmesta. LR. Statybos įstatymas, jo 28 str. 4 d. numato, kad asmuo įstatymų nustatyta tvarka gali įteisinti savavališką statybą. Minėtas sandėliukas ( 12 kv. m), malkinė ( 14 kv. m) ir namuko priestatas (8 kv. m) yra būtinai reikalingi ieškovui, nes ieškovas gyvena bendrame su virtuve 16 kvadratinių metrų kambarėlyje su faktine žmona E. Š. ir dviem mažamečiais vaikais: A. Ž., gim. 2010-02-04, ir A. Ž., gimusiu 2005-06-06, bei tėvu L. Ž., gimusiu 1935-01-06, viso susispaudę gyvena 5 žmonės 16 kvadratinių metrų kambarėlyje kartu su virtuve. Pastatų įteisinimo procesui pradėti reikia tik atsakovės sutikimo dėl įteisinimo. Šiuo metu ieškovas toliau tvarko valstybinės žemės ant kurios stovi sandėliukas ir malkinė išpirkimo dokumentus, nes dalį valstybinės žemės ant kurios stovi priestatėlis yra nupirkusi dar ieškovo mama, iš kurios ieškovas paveldėjo kartu su 16 kvadratinių metrų gyvenamą plotą adresu Rugiagėlių g. 1, Kaunas. Pastebėtina, kad ieškovas tvarko valstybinės žemės išpirkimo dokumentus, yra padaryti geodeziniai matavimai, liko tik padaryti kadastrinius matavimus. Po dokumentų sutvarkymo ieškovas sieks nusistatyti naudojimosi tvarką žeme, gauti atskirą buto adresą ir numerį kas supaprastins turto valdymą ir ieškovo teisių įgyvendinimą. Atsakovė, nors dokumentų tvarkymas liečia ir ją, finansiškai neprisideda. Iš esmės nėra jokių kliūčių įteisinti tiek sandėliuką tiek malkinę, nes atsakovė jais nesinaudoja ir niekada nesinaudojo, be to atsakovė niekada negyveno adresu Rugiagėlių g. 1, Kaunas, nors čia turi 18 kvadratinių metrų kambarėlį. Sandėliuku ir malkine naudojosi tik buvę atsakovės kambario nuomininkai, kas rodo, kad kai atsakovei naudinga, ji pripažįsta, kad sandėliukas ir malkinė yra reikalingi, o kai nenaudinga, be jokio pagrindo kenkia namo bendraturčiui ieškovui. Atsakovė tyčia kenkia ieškovui, nes prašė, kad ieškovas jai parduotų savo turimą gyvenamą 16 kvadratinių metrų kambarėlį. Ieškovui atsisakius parduoti kambarėlį, atsakovė ėmė ieškovą psichologiškai terorizuoti: tapo nesugyvenamo charakterio, bando įgyvendinti savo piktus kėslus ir atimti iš ieškovo nuosavybę rašydama skundus į gyvūnų priežiūros tarnybą dėl ieškovo šuns, į statybos inspekciją dėl sandėliuko ir malkinės, nors nei malkinė nei sandėliukas nestovi ant atsakovės žemės ir visai atsakovei netrukdo. Atsakovė minėtu adresu Rugiagėlių g. 1, Kaunas negyvena ir savo nuosavybės neprižiūri. Atsakovė pagrasino, kad ieškovui nebus ramaus gyvenimo, kol jis neparduos savo kambario. Pažymėtina, kad esant mažamečiams vaikams, joks teismas neduos leidimo parduoti paskutinio šeimos būsto, kai nėra jokios kitos gyvenamosios patalpos. Be to, atsakovės nesukalbamumą ir piktybiškumą parodo tai, kad ji be teisinio ir faktinio pagrindo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu nuteisti ieškovą baudžiamojo proceso tvarka. Teismas A. Ž. kaltės ir tyčinių veiksmų nenustatė. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl jos sutikimo įteisinti ginčo ūkinius statinius malkinę, sandėliuką, priestatą, bet ji nereaguoja į prašymus ir taip trukdo ieškovui normaliai gyventi bei įgyvendinti savo civilines teises. Ieškovui yra būtinas atsakovės sutikimas dėl savavališkų statinių įteisinimo arba motyvuotas atsakymas kas trukdo atsakovei normaliai kaimyniškai bendrauti ir tinkamai rūpintis nuosavybe. Pažymėtina, kad savavališki statiniai stovi dar nuo 1986m.-sandėliukas, o malkinė stovi nuo 1970 metų. Iš esmės statiniai buvo paveldėti, o namo priestatėlis pastatytas kaip būtinas reikalingumas. Atsakovei niekada statiniai netrukdė ir toliau netrukdo, todėl ji neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo neduoti sutikimo įsiteisinti ūkinius pastatus. Dėl priestatėlio. Ieškovas šiuo metu namuko šiaurinėje pusėje, ties savo įėjimo durimis yra pristatęs priestatėlį, kuris įeinant į ieškovo kambarį tarnauja kaip šalčio barjeras ir šalčio bei vėjo sulaikytojas. Priestatėlis ieškovo šeimai gyvybiškai reikalingas. Šiuo metu ieškovo kaimynė, kuri taip pat turėjo duoti sutikimą dėl sandėliuko ir malkinės įteisinimo, jau davė sutikimą. Atsakovė akivaizdžiai kenkia ieškovui ir jo šeimai nereaguodama į ieškovo raginimus dėl pastatėlių įteisinimo, atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis visa apimtimi, juo labiau, kad sandėliukas ir malkinė nestovi ant jos žemės, o priestatėlis yra namo šiaurinėje dalyje ir saulės atsakovei neužstoja ir kitaip jai netrukdo.
Atsakovė A. D. J. ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nors ieškovui priklauso žymiai mažesnė gyvenamojo namo ir priklausinių dalis (7/24, o atsakovei - 2/3) tačiau jis elgiasi taip, lyg būtų vienintelis visos namų valdos savininkas: visiškai nesiskaito su kitų interesais, beveik visą naudojamą 1547 kv.m. namų valdos sklypą yra užėmęs įvairiais savavališkai pastatytais statiniais, statybiniu laužu, įvairiomis šiukšlėmis. Jis sąmoningai daro kliūtis netrukdomai patekti į namų valdos sklypą - užrakina vartelius. Nors atsakovė iki šiol moka valstybei už proporcingai naudotiną 0,1031 ha namų valdos plotą, tačiau dėl ieškovo elgesio jokia sklypo dalimi realiai negali naudotis. Mano, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su tokiu reikalavimu, piktnaudžiauja savo teise, tuo pačiu visiškai nevykdydamas savo pareigų. Toks reikalavimas, koks jis yra suformuluotas ieškinyje, negali būti patenkintas, nes sutikimas, kurio įpareigojimo prašo ieškovas, kaip vienasmenis sandoris (CK 1.63,1.64 str.) turi būti mano laisvos valios išraiška ir teismas negali sprendimu įpareigoti pakeisti valią, o tuo labiau įteisinant savavališkas statybas, kurios iš esmės pažeidžia atsakovės teises - tiek kaip pastatų didesnės dalies bendraturtės, tiek kaip namų valdos sklypo naudotojos. Kita vertus, atsakovės valią sutikti su ieškovo reikalavimais turi nulemti objektyvūs faktoriai, kurie patvirtintų, kad mano teisės šiuo atveju nepažeidžiamos ir ateityje nebus pažeistos, tačiau tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas teismui nepateikė statybos leidimus išduodančios institucijos rašytinio atsisakymo įteisinti savavališkai pastatytus pastatus būtent tik dėl to, kad aš nesutinku su tuo. 2011 06 27 ieškovui buvo surašyti 2 savavališkų statybų aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius juos nugriaunant. Galutinis terminas, jį pratęsus, jam buvo nustatytas iki 2012 03 27. Tačiau iki šiol ieškovas minėto reikalavimo neįvykdė ir netgi nesikreipė į atitinkamą instituciją dėl savavališkos statybos įteisinimo, neparengė jokio projekto, pagal kurį turėtų būti tai atlikta, todėl teismui netgi negali būti aišku, kurioje vietoje yra tie savavališki pastatai, t. y. teismas negalėtų priimti aiškaus ir tiksliai vykdytino sprendimo. Nors ieškovas nurodo, kad remiasi Statybos įstatymo 28 str. 4 d. nuostatomis, tačiau tikriausiai tendencingai nemini kitų šio straipsnio nuostatų, reglamentuojančių galimą savavališkos statybos įteisinimą; vienas iš svarbiausių reikalavimų - tai projekto parengimas, o šio pagrindinio dokumento ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis bent bandė atlikti šiame įstatymo straipsnyje nustatytus veiksmus. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad sandėliukas ir malkinė stovi atitinkamai nuo 1986 ir 1970 metų. Dar 1988 metais priešgaisrinės apsaugos tarnyba buvo surašiusi įspėjimą dėl šių pastatų nugriovimo ir jie buvo nugriauti. Ieškovas, atsikėlęs gyventi į šią namų valdą, šiuos pastatus pastatė savavališkai. Šiuo metu yra parengtas naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo projektas, tačiau tik dėl ieškovo nenoro, atitinkama sutartis nepasirašyta. Tai patvirtina ieškovo nenorą derinti abipusius interesus, laikantis sąžiningumo ir bendraturčių pagarbos principų. Nors, kaip teigia ieškovas, „priestatėlis" jo šeimai gyvybiškai reikalingas, tačiau, taip pavadindamas šį savavališką priestatą, jis bando suklaidinti teismą. Pirmiausiai jis išgriovė laiptelius, buvusius prie įėjimo į mano namo dalį ir stogelį virš jų, nes jie kliudė priestato statybai. Taigi, dabar atsakovei iš esmės yra apsunkintas patekimas į gyvenamąjį namą. Tokiais veiksmais ieškovas parodo, kad savo interesus jis laiko žymiai svarbesniais, negu atsakovės teisės ir neketina jų paisyti. Atsakovei pagal nuosavybės teise valdomą pastatų ir statinių dalį (2/3) priklauso naudotis 0,1031 ha namų valdos sklypo dalimi. Iki šiol naudojimosi tvarka yra nustatyta tik daliai namų valdos sklypo. Ieškovo pastatyti savavališki pastatai yra toje teritorijos dalyje, kurios naudojimosi tvarka nenustatyta. Visa sklypo žemė yra valstybinė, sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, nenustatyti sklypo užstatymo tankio parametrai, todėl ir dėl šių priežasčių joks savavališkos statybos įteisinimas sklype negalimas. Mano, kad tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas reikštų ne ką kitą, o savavališkos statybos įteisinimą teismo sprendimu išeliminuojant mane, kaip pastatų bendraturtę ir žemės sklypo naudotoją. Toks teismo sprendimas būtų akivaizdžiai neteisėtas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje inspekcijai nėra pareikšta jokių reikalavimų, teismo prašo bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai (b.l. 72, 83, 108).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gyvenamasis namas 1A1p, ūkinis pastatas 2I1p ir kiemo statiniai, esantys adresu Rugiagėlių g.1/ Jazminų g.12, Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui A. Ž. (7/24 dalys), L. Ž. (1/24 dalis) ir atsakovei A. D. J. (2/3 dalys). Prie minėtų statinių yra suformuotas 1547 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kurį šalys šiuo metu naudoja nuomos teisėmis, tačiau ketina ateityje išsipirkti (b.l. 33,34,35,64). Daliai naudojamo žemės sklypo (600 kv. m.), 1987-01-06 teismo sprendimu patvirtintu žemės sklypo padalinimo tarp bendrasavininkų naudojimosi projektu, yra nustatyta naudojimosi tvarka (b.l. 39, 89).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių nuomojamame valstybiniame žemės sklype (1547 kv.m.), suformuotame prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, yra pastatyti savavališki statiniai: sandėliukas, malkinė, bei namo priestatas-veranda. Sandėliukas ir malkinė pastatyti prie ūkinio pastato (pažymėto 2I1p), o priestatas prie gyvenamojo namo (pažymėto 1A1p) (b.l. 70, 41,104). Ieškovui 2011-06-27 surašyti Savavališkos statybos aktai Nr. SSA-20-110627-00063 ir Nr. SSA-20-110627-00064 ir Reikalavimai Nr. REI-110627-00063 ir Nr. REI-110627-00064 ne vėliau kaip iki 2011-12-27 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valdoje esančius statinius ir sutvarkyti statybvietę, šis terminas pratęstas iki 2012-03-27 (b.l.8, 40, 41). 2012-03-28 prašymu ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrių dėl savavališkos statybos įteisinimo (b.l.65). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2012-03-30 raštu ieškovu nurodė, kokius dokumentus jis privalo pateikti, tame tarpe ir bendrasavininkų sutikimą (b.l.65).
Pagal LR statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Ieškovas ieškinyje nurodo ketinantis pasinaudoti įstatymo suteikiama teise įteisinti savavališką statybą, todėl jam reikalingas atsakovės kaip bendraturtės sutikimas (LR Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.).
Teismui yra pateiktas L. Ž. sutikimas, kad A. Ž. įteisintų savavališkai pastatytus statinius (b.l. 68). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011-06-13 kreipėsi į A. D. J. prašydamas sutikimo dėl savavališkų statinių įteisinimo (b.l. 6). Atsakovės sutikimas negautas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą savavališkai pastatytą statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais atvejais ir leisti nustatytąja tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją (jei ji reikalinga) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (jei jis reikalingas). Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos (rekonstrukcijos) atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).
Savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos), įteisinimas negalimas. Šioje nagrinėjamoje byloje kompetentingos valstybės institucijos neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti ir pripažinti savavališkų statinių atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, kadangi atsakovė nedavė sutikimo ieškovui pradėti įteisinimo procedūrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl teismo leidimo ieškovui atlikti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturtės sutikimo išdavimo, teismas nesprendžia ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai. Statybą leidžiančius dokumentus išduodančios institucijos spręsdamos ar išduoti tokius dokumentus patikrina ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas šiuo atveju nagrinėja ar atsakovės atsisakymas nėra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise.
Atsakovė ir jos atstovas nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl tos priežasties, kad teismui nepateikti savavališkų statinių projektai. Šių argumentų patvirtinimui nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009. Teismas atkreipia dėmesį, kad cituojamoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Cituojamoje byloje buvo siekama įgyvendinti galimo statytojo teisę, kurią įgyvendinant būtina bendraturčiams atskleisti savo siekius tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas A. Ž. siekia įteisinti jau esamus, neteisėtai pastatytus statinius, kuriuos atsakovė yra ne kartą mačiusi, dėl kurių kreipėsi ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (b.l.41). Kitoje atsakovės atstovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2010 teismai taip pat sprendė bendraturčių sutikimo klausimą ne savavališkos statybos, o ateityje planuojamos statybos kontekste. Teismas laiko, kad ta aplinkybė jog ieškovas teismui nepateikia tinkamai parengtos projektinės dokumentacijos neturi esminės įtakos teismui sprendžiant ar savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeidžia atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai, o tai pat ir šalių paaiškinimai, patvirtina, kad šalių nuomojamame valstybiniame žemės sklype, suformuotame prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, yra pastatyti savavališki statiniai: sandėliukas, malkinė, bei namo priestatas, dėl kurių įteisinimo į atitinkamas institucijas ir ketina kreiptis ieškovas.
Atsižvelgdamas į tai, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio subjektu yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas, bei į tai, kad nei atsakovė nei kitas statinių esančių adresu Rugiagėlių g.1/ Jazminų g.12, Kaune, savininkas L. Ž. (b.l. 68) nereiškia teisių į ginčo statinius, teismas nepasisako dėl šalių argumentų kas yra tikrasis ginčo statinių statytojas.
Atsakovė ir jos atstovas nesutikimo motyvuose taip pat nurodo, kad ieškovas turi įrodyti, tačiau nepateikia įrodymų, kad atsakovės teisės šiuo atveju nepažeidžiamos ir ateityje nebus pažeistos. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Priešingai, vadovaujantis teismų suformuota praktika būtent sutikimo neduodančio bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad savavališka statyba pakeitė buvusias bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009.
Teismas laiko, jog atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl neteisėtos statybos padarinių yra esmingai pažeistos jos teisės. Atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės, jog ieškovas išgriovė laiptelius, buvusius prie įėjimo į jos namo dalį ir stogelį virš jų, todėl dėl ieškovo pastatyto priestato-verandos dabar atsakovei iš esmės yra apsunkinta galimybė patekti į gyvenamąjį namą, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, atsiliepime ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu tik nurodoma, kad įėjimas yra apsunkintas (b.l. 30, 112). Kaip jau buvo minėta, statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Byloje nurodomi atsakovės teisių pažeidimai, siejami su apsunkintu patekimu į gyvenamąjį namą, negali būti pripažinti kaip esminiai, kadangi duomenų, kad negalima patekti į namą atsakovė nepateikė, be to esamų nepatogumų pašalinimas gali būti sprendžiamas įteisinant rekonstrukcijos darbus atitinkamose valstybės institucijose, tikrinant ir įteisinant rekonstrukcijos darbų atitikimą normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams.
Teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškinys turi būti atmestas ir tuo faktiniu ir teisiniu pagrindu, jog malkinė ir sandėliukas pastatyti žemės sklypo teritorijos dalyje, kurios naudojimosi tvarka nenustatyta, o savavališki statiniai pažeidžia atsakovės teisę naudotis žemės sklypu. Byloje nustatyta, jog prie šalims priklausančių statinių yra priskirtas 1547 kv.m. ploto žemės sklypas, žemės sklypo daliai (947 kv. m.) naudojimosi tvarka nenustatyta ( b.l. 39). Tačiau iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad namo rekonstrukcijos darbai, t.y. pastatytas priestatas, atlikti tik prie ieškovo naudojamos gyvenamojo namo dalies ir ant ieškovo naudojamos žemės dalies (b.l.60, ...). Tuo tarpu malkinė ir sandėliukas pastatyti toje valstybinės žemės dalyje, kurioje naudojimosi tvarka nenustatyta, tačiau kaip bylos nagrinėjimo metu teigė ieškovas, ir neginčijo atsakovė, malkinė ir sandėliukas pastatyti prie ieškovo naudojamos ūkinio pastato dalies (b.l. 97). Be to, iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė negyvena namų valdoje, adresu Rugiagėlių g.1/ Jazminų g.12, Kaune, o žemę šioje namų valdoje jau ilgą laiką dirba ieškovas su šeima (b.l. 74). Todėl teismas laiko, kad atsakovės teiginys, jog ieškovo savavališka statyba pažeidė jos teisę naudotis žemės sklypu, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis byloje.
Teismas apibendrindamas aukščiau išdėstytą sprendžia, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pradėti savavališkų statinių įteisinimą yra neteisėtas, nepagrįstas galiojančiomis normomis, niekaip nepažeidžia atsakovės turtinių ar kitų įstatymo saugomų teisių ir interesų.
Teismas ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių paaiškinimus, bei jų pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad dėl atsisakymo duoti ieškovui sutikimą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, specialistų išvadų, ar kitų patikimų duomenų ir motyvuotai neįrodė, kad savavališka statyba pakeitė jos buvusias gyvenimo sąlygas ar kitaip pažeidė jos kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Teismo nuomone, atsakovės nurodyti nesutikimo motyvai, negali nuginčyti ieškovui įstatymo suteiktos teisės kreiptis į įgaliotas institucijas dėl savavališkos statybos įteisinimo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų bei bylą išnagrinėjus iš esmės, matyti, kad ieškovas siekia be bendraturtės A. D. J. sutikimo pradėti savavališkų statinių (priestato, malkinės, sandėliuko) įteisinimo procedūrą, todėl teismas sutikdamas su atsakovo argumentais, kad toks reikalavimas, koks suformuluotas ieškinyje, negali būti patenkintas, nes sutikimas, kurio įpareigojimo prašo ieškovas, kaip vienasmenis sandoris turi būti laisvos valios išraiška ir teismas negali sprendimu įpareigoti pakeisti valią, todėl tenkindamas ieškovo ieškinį teismas pripažįsta ieškovo teisę atlikti savavališkų statinių įteisinimo veiksmus be bendraturtės A. D. J. sutikimo.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinas žyminis mokestis - 100 litų (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 9p., 93 str., b.l. 5 ).
Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 14,56 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str.). Ieškinį patenkinus, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui, A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti savavališkų statinių - priestato-verandos prie gyvenamojo namo 1A1p, malkinės ir sandėliuko prie ūkinio pastato 2I1p, esančių adresu Rugiagėlių g.1/ Jazminų g.12, Kaune, įteisinimo veiksmus be bendraturtės A. D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovės A. D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimui, ieškovo, A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės A. D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,56 Lt (keturiolika litų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.