Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko, rašy­ti­nio proceso tvarka iš­na­grinėjusi nuteistojo P. J. skundą dėl Alytaus rajono apy­lin­kės teis­mo 2015 m. gruo­džio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos (toliau – Komi­sija) 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pa­taisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d., paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., paskirtas laivės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo 2 metų bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi patikslinta 2012 m. balandžio 6 d. nutartis ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str., paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 29 d., pabaiga – 2016 m. spalio 29 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2013 m. lapkričio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 mėnesių 27 dienos skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 2 d.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įver­ti­nusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės rea­bi­litacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos P. J.. Teis­mas konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra žymi, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo asmenybė tiek progresavo, kad jo pavojingumas visuomenei žymiai sumažėjo. Šiuo metu nuteistąjį P. J. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgy­ven­dinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lyg­ti­nio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. J. priklauso žemos rizikos grupei (40 balų), tačiau smurtinio elgesio rizika nustatyta net vidutinė (PCL:SV – 7 balai; HCR – 20 – 12 balų), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką vieną kartą buvo skatintas, aukštesniojo teis­mo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. J. elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas, agresyvumas, yra praradęs savitvardą. Savo gyve­ni­me ar elgesyje problemų visiškai neįžvelgia. Mąstymas gan konkretus, kategoriškas, turi savus įsi­ti­ki­nimus, kurių laikosi, nepriima ir nesistengia suprasti kito asmens nuomonės ar požiūrio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo P. J. kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (smurtiniai nusikaltimai, pradėti daryti gan jauname amžiuje, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas), mąstymas ir elgesys (nuteistasis nepripažįsta, jog elgiasi agresyviai, impulsyviai ir padarė nusikaltimą, savo elgesyje jokių problemų neįžvelgia, todėl jų ir nesprendžia), ryšiai (kon­flik­tuoja su netoliese apsistojusiu broliu, gyventi grįžta į tą pačią vietą, kur įvyko konfliktas). Pa­žy­mė­tina ir tai, kad P. J. eilę kartų teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau atlikdamas baus­mę nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios mažintų smurtinių nusikaltimų pakar­to­tinumo riziką. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažan­gos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį palei­di­mą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apy­linkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. J. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.