Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui (duomenys neskelbtini), ieškovo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovas transporto priemone naudojosi tik vieną dieną ir suprato, kad ji ja per didelė, nes netelpa į garažą, todėl atvyko pas atsakovą ir susitarė sutartį nutraukti. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis viešame registre dar nebuvo įregistruota atsakovas sutiko su ieškovo pasiūlymu nutraukti sutartį. Ieškovas perdavė transporto priemonę atsakovui, atsakovas sutiko transporto priemonę priimti ir grąžinti už ją gautus 600,00 Eur, tačiau sumokėti pinigai ieškovui nebuvo grąžinti.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

5. Papildomai atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nėra nuneigta, jog sutarties kaina buvo 800,00 Eur, atsakovas patyrė nuostolius dėl to, kad parduodamas transporto priemonę ieškovui prarado tuo metu turėtą kitą jos pirkėją, ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis neįregistravo sutarties VĮ Regitra. Dėl šių aplinkybių atsakovas sutinka grąžinti ieškovui 200,00 Eur, o likusius 400,00 Eur atsakovas laiko patirtais nuostoliais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

6. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, lemiančio tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

7. Pagal įstatyme nurodomą pirkimo pardavimo sutarties sampratą, viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį sutartyje nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovo, šalių atstovų, liudytojos (duomenys neskelbtini) teiktais paaiškinimais, Kauno apskrities VPK Kauno miesto santakos PK veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 20 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas (atsakovas) pardavė, o pirkėjas (ieškovas) pirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. lenkiški. Rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nei ieškovas, nei atsakovas neišsaugojo. Sutarties sudarymo dieną transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo perduota pirkėjui – ieškovui, o pardavėjui – atsakovui, ieškovas sumokėjo 600,00 Eur grynais. Tarp šalių dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nekilo. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. sausio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė rašytinę, bet neišlikusią, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovas ją nupirko. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad atsakovui už transporto priemonę sutarties sudarymo metu buvo sumokėta 600,00 Eur. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė kilnojamojo daikto pirkimo pardavimo santykiai, reglamentuojami CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta šalims tinkamai susitarus dėl daikto perdavimo iš vienos šalies (pardavėjo) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Įgyjant daiktą pagal sandorį, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenumato automobilio įregistravimo transporto registre fakto kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; kt.), pagal kurią transporto priemonių registre yra registruojama transporto priemonė, o ne jos įsigijimo pagrindas (ne pirkimo–pardavimo sutartis), todėl atsakovo argumentai, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovo nebuvo įregistruota transporto priemonių registre, atmetami kaip nepagrįsti.

8. Sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (6.156 straipsnis) bei suteikia šalims teisę bendru sutarimu nutraukti sudarytą sutartį. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnis). Sutarties šalys gali ir turi teisę nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu visada, išskyrus atvejus kuomet šalys sutartyje nustato sąlygas, kurioms esant sutartis gali būti nutraukiama tik teismo keliu. Sutarties nutraukimas tarpusavio susitarimu negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms viešajai tvarkai ir gerai moralei. Byloje esantys duomenys – ieškovo, šalių atstovų, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais nutraukė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį – ieškovas grąžino atsakovui transporto priemonę, raktelius, dokumentus, o atsakovas ją priėmė. Ieškovui grąžinus transporto priemonę (duomenys neskelbtini), šalys tą pačią dieną sudarė naują sutartį, kuria atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Atsakovui grąžinus sutarties dalyką – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti pagal sutartį sumokėti pinigai (CK 6.222 straipsnio l dalis). Byloje ginčo, kad ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 600,00 Eur nėra, todėl atsakovo nesutikimo grąžinti šią sumą grindžiami argumentai dėl šalių sulygtos didesnės, nei faktiškai sumokėta, sutarties kainos, jos nepilno sumokėjimo ginčo sutarties sudarymo metu, atmetami kaip neturintys teisinės reikšmės sprendžiant ieškovui pagal sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo klausimą (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, CPK 183, 185 straipsniai).

9. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovas, sutikdamas ieškovui grąžinti 200,00 Eur, likusius 400,00 Eur laiko tiesiog patirtais nuostoliais, o baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė nurodė, kad tai sankcija ieškovui už nesąžiningą elgesį. Įrodyti patirtų nuostolių faktą procesinę pareigą turi atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas nurodė, jog jo nuostolius sudaro negautos pajamos, kadangi ginčo transporto priemonę parduodamas ieškovui, atsakovas prarado šią transporto priemonę įsigyti turėjusį potencialų klientą, o vėliau jos iš viso nepardavė ir dėl to negavo 800,00 Eur pajamų. Tačiau atsakovas jokių įrodymų patirtiems nuostoliams pagrįsti nepateikė. Teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovas pagal skelbimą buvo radęs ginčo transporto priemonei potencialų pirkėją, kuris avanso nebuvo sumokėjęs, kliento vardo ir pavardės liudytoja nurodyti negalėjo. Byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovui grąžinta transporto priemonė buvo nugabenta į Jonavą, kur stovėjo kaip reklama, ir liudytojos paaiškinimu, šiuo metu yra utilizuota, nepatvirtina atsakovo siekio šią transporto priemonę parduoti ir tokiu būdu gauti pajamų. Atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus nuostolius nepateikė, tokių duomenų byloje nenustatė ir teismas, todėl konstatuoti atsakovo negautų pajamų faktą byloje nėra pagrindo (CPK 183, 185 straipsniai).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 19,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas byloje patyrė 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Viso ieškovas patyrė 269,00 Eur išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straispsnis).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš šalių valstybei nepriteisiamas, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (600,00 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 269,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.