Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-14 · Administracinė byla Nr. eI-3763-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
eI-3763-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02335-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
Atsakovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai
Administracinė byla Nr. eI-3763-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02335-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovėms S. K., J. L., atsakovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui Tomui Ragauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl pažymos ir sprendimo dalies panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – VTLK) 2013-12-31 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 „Apie Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninį patikrinimą“ (toliau – ir Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475) 11.1, 11.5.1 punktus, VTLK direktoriaus 2014-03-14 sprendimo Nr. 4BR-19 „Dėl Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4BR-19) 4–12 punktus ir priteisti patirtas teismo išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

VTLK nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjos išrašytų ir po to iš kitų gydymo įstaigų tą pačią dieną atvežtų pacientų hospitalizacijai antras ir pirmas atvejai negali būti vertinami kaip du atskiri atvejai, o du atskirus gydymus vertina kaip „vieną aktyvaus gydymo atvejį“. Pacientams gydymo Ligoninėje eigoje yra užtikrinamas kitų specialistų konsultacijų teikimas, tačiau pacientą iš Ligoninės išrašius jo psichikos būklei pagerėjus, jis gali būti siunčiamas kitų specialistų konsultacijai ir (arba) gydymui. VTLK nepaneigė ir neįrodė, kad pareiškėja pacientams jų gydymosi Ligoninėje metu neteikė kitų specialistų konsultacijų ir nepaneigė, kad pareiškėjos gydytojų sprendimai išrašius pacientus dėl pagerėjusios psichikos sveikatos būklės yra pagrįsti ir teisingi. VTLK nenurodo jokių motyvų, kodėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. V-76 patvirtintos Hospitalizacijos rodiklių skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punktas. Išrašydama pacientą, Ligoninė teisėtai ir pagrįstai išdavė asmeniui siuntimus kreiptis į kitas gydymo įstaigas. Siuntimas galioja 30 dienų, todėl asmens teisė pasirinkti dieną, kada vykti į kitą gydymo įstaigą, neribojama. VTLK nepagrįstai Ligoninės veiksmus išrašius pacientą dėl pagerėjusios psichikos sveikatos būklės vertina kaip planingą paciento vienos dienos gydymą kitose gydymo įstaigose, nors tolimesnis gydymas kitose įstaigose ir paciento psichinės sveikatos būklės kaita nepriklausė nuo Ligoninės. Pagal Metodikos 2 punkto 2 dalį stacionarinė vienos dienos paslauga kitose gydymo įstaigose turi būti suplanuota iš anksto, o planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniškai. Todėl VTLK ginčijamuose sprendimuose privalėjo įrodyti, kad Ligoninė, teikdama antrinio ir tretinio lygio psichiatrijos paslaugas, priimdama pacientą gydymui, iš anksto buvo suplanavusi psichine liga sergančio paciento perkėlimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ir ASPĮ) vienai dienai dėl kitų, ne dėl psichinių ligų, gydymo. VTLK neįvertino aplinkybės, kad pacientas išrašomas būklei pagerėjus, suteikus būtinąją pagalbą, ir pareiškėja negali užtikrinti, kad išrašytam pacientui dėl jam susidariusių nepalankių aplinkos, bendravimo ir kitų veiksnių, neprireiks būtinosios pagalbos dėl psichinės sveikatos būklės paūmėjimo. VTLK ginčijamuose sprendimuose nenurodė, kad yra pažeistas bent vienas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 Patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų apraše (toliau – Aprašas) įtvirtintas principas. Pasak pareiškėjos, VTLK ginčijami sprendimai neteisėti ir todėl, kad VTLK taikinimo komisijos (toliau – Taikinimo komisija) 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr.23TK-2 3 punkte nuspręsta siūlyti VTLK direktoriui pateikti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai ir VLK dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo.

Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje iš esmės remdamosi skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VTLK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Sistemiškai vertinant VLK direktoriaus 2006-03-24 įsakymu Nr. 1K-41 (2013-01-23 redakcija galiojusi iki 2014-01-22) patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas) 14, 31 punktų nuostatas, akivaizdu, kad patikrinimo pažymoje ir ekspertizės pažymoje neatitikčių vertinimas ir jų teisinis pagrindimas gali skirtis, nes teisės aktas nustato dvi atskiras kontrolės procedūros dalis, ekspertizės komisija vertintina kaip labiau patyrusi kompetentingesnė ir galinti vertinti tiek patikrinimo pažymos teiginius, tiek kontroliuojamo subjekto paaiškinimus, tiek neatitikčių vertinimo teisinį pagrindimą. Pareiškėjos skundžiamuose atsakovės sprendimuose yra nurodyti būtent tie atvejai, kai tiek patikrinimą atlikusių specialistų, tiek ekspertizę dariusių specialistų, tiek Taikinimo komisijos narių nuomone, pacientai buvo siųsti juos konsultuoti į kitas gydymo įstaigas jų gydymo Ligoninėje metu ir negalėjo būti išrašyti iš jos, o vėliau tą pačią dieną vėl paguldyti į Ligoninę. Tokias išvadas leidžia daryti šie faktai: konkretūs pacientai Ligoninės gydytojų nusiųsti į gydytojų specialistų konsultacijas (tai įrodo gydytojų įrašai pirmosios ligos istorijos paskutiniame įraše) ir po konsultacijų kitose gydymo įstaigose tą pačią dieną buvo grąžinti į Ligoninę (tai įrodo gydytojų įrašai antrosios ligos istorijos pirmajame įraše); Ligoninė neturėjo galimybės tokių konsultacijų suteikti savo gydymo įstaigoje, nes neturi tokių gydytojų specialistų ir pan. VTLK nesistengė paneigti ar įrodyti, kad pareiškėja pacientams neteikė kitų specialistų konsultacijų, o kaip tik teigia, kad kitų specialistų konsultacijos kitose gydymo įstaigose buvo teikiamos pacientų gydymo Ligoninėje metu ir būtent dėl šios priežasties jie negalėjo būti išrašomi iš Ligoninės tą pačią dieną, kai kuriais atvejais net po kelių valandų, vėl hospitalizuojami Ligoninėje. Iš Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 patvirtintų Psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų (5 priedas), Psichiatrijos tretinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų (7 priedas) taip pat iš Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-13 įsakymu Nr. V-488 patvirtinto Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų taikymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad jei reikia taikyti diagnostikos technologijas, kurių ASPĮ nėra įdiegusi, ir bendrieji paslaugų teikimo reikalavimai nenumato, kad įstaiga gali jų taikymą užtikrinti pagal sutartis, tai įstaiga turi organizuoti paciento perkėlimą ir užtikrinti jo pervežimą į kitą ASPĮ, kurioje reikiamos diagnostikos technologijos yra įdiegtos, išskyrus atvejus, kai teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje nėra kito šios paslaugos teikėjo. Todėl akivaizdu, kad jei gydymo įstaiga neturi reikiamų specialistų, ji turi siųsti pacientus konsultuotis į kitas gydymo įstaigas, o neišrašyti juos. Lygiai taip pat, jei dėl psichinės ligos hospitalizuotas pacientas turi kitų patologijų, jis turi būti siunčiamas jį konsultuoti į kitas gydymo įstaigas, tačiau dėl to neturėtų nutrūkti jo gydymas pagrindinėje įstaigoje. Ginčijamu atveju pacientai buvo tik konsultuoti dėl įtariamų ūmių patologijų, kurios daugeliu atvejų nepasitvirtino, jų gydymas nebuvo būtinas kitame stacionare ir jie buvo grąžinti atgal tęsti Ligoninėje pradėto gydymo, todėl negalėjo būti dviejų atskirų hospitalizavimų toje pačioje įstaigoje. Nei patikrinimą atlikę specialistai, nei ekspertizės komisijos nariai, nei Taikinimo komisija niekur neteigė, kad tikrinti pacientai buvo siunčiami į kitą gydymo įstaigą dėl stacionarinės vienos dienos paslaugos, taigi ir įrodinėti to nereikėjo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai iš esmės remdamiesi atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytais motyvais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktų ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Byloje, remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta:

VTLK direktoriaus 2013-08-30 įsakymu Nr. 1V-505 „Dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninio tikrinimo“ (įsakymas pakeistas VTLK direktoriaus 2013-10-30 įsakymu Nr. 1V-607), VTLK specialistams buvo pavesta patikrinti 2012-2013 metais Ligoninės suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, tinkamumą ir jų išlaidų apmokėjimo pagrįstumą pagal VLK atrinktų stacionare gydytų asmenų statistinių kortelių sąrašą. Patikrinimo laikotarpiu tarp VTLK ir Ligoninės buvo sudarytos asmens sveikatos paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo sutartys (2012-03-27 sutartis Nr. ST-10-12 „Dėl asmens sveikatos paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“, 2013-03-20 sutartis Nr. ST-10-13 „Dėl asmens sveikatos paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ (toliau – Sutartis Nr. ST-10-13)).

Atlikusi neplaninį Ligoninės patikrinimą VTLK 2013-11-08 surašė patikrinimo pažymą Nr. 1VP-411/V (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurioje, be kita ko, nustatė, kad: Ligoninė, siųsdama šioje pažymoje nurodytus pacientus gydytojo specialisto konsultacijai į kitą gydymo įstaigą, juos išrašydavo, o po konsultacijos hospitalizuodavo iš naujo; tokiems pacientams būdavo užvedamos naujos ligos istorijos ir statistinės kortelės; kadangi pacientai po konsultacijos grąžinti tolimesniam gydymui, už pacientų gydymą VTLK turėjo būti pateikta apmokėjimui kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis, o ne 2 (du) ar 3 (trys) atskiri aktyviojo gydymo atvejai (žr. 11.2, 11.3, 11.4 punktai, lentelės Nr. 1 ir Nr. 2). Patikrinimo pažymos 11.2 punkte VTLK konstatavo, kad Ligoninė pažeidė Sutarties Nr. ST-10-13 10.1 punktą, pagal kurį ji buvo įsipareigojusi teikti sutartyje numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais šių paslaugų teikimo reikalavimais ir jų teikimo metodikomis, užtikrinti teikiamų paslaugų saugą, efektyvumą, prieinamumą, tinkamumą ir kokybę, pildyti medicininę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka, Metodikos 2 punkto nuostatas. VTLK 2013-11-12 raštu Nr. 3S-9461 Ligoninei išsiuntė Patikrinimo pažymą ir pasiūlė dėl šioje pažymoje nurodytų faktų pateikti VTLK direktoriui pastabas, patikslinimus, paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus; taip pat informavo apie tai, kad Patikrinimo pažyma 2013-12-09 bus svarstoma ekspertizės posėdyje. Ligoninė 2013-11-25 raštu Nr. K2-1303 dėl Patikrinimo pažymos pateikė VTLK direktoriui pastabas, patikslinimus, paaiškinimus dėl kiekvieno Patikrinimo pažymoje nurodyto paciento, nurodydama, kad kelios atskirų Patikrinimo pažymoje nurodytų pacientų hospitalizacijos negali būti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis ir nurodė, kad visi pacientai iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretūs šiame rašte nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės; rašte Ligoninė pateikė detalius tokią jos poziciją pagrindžiančius medicininius argumentus.

VTLK 2013-12-31 surašė Ekspertizės pažymą Nr. 1EP-475 (Ligoninei ši pažyma išsiųsta VTLK 2013-12-31 raštu Nr. 3S-11446), kurioje buvo vertinama Patikrinimo pažyma ir Ligoninės 2013-11-25 raštas Nr. K2-1303. Šioje pažymoje, be kita ko, nuspręsta: kad Ligoninė PSDF biudžetui padarė iš viso 15 429,17 Lt žalą, kuri susidarė dėl to, kad šios pažymos 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4, 9.2.7 punktuose nurodyti pacientai po konsultacijos grąžinti tolimesniam gydymui, nors, VTLK nuomone, už šių pacientų gydymą turėjo būti pateikta apmokėjimui kaip už vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį (11.1 punktas); nurodyti Ligoninei iki 2014-01-31 grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą (11.2 punktas); Ligoninei iki 2014-01-31 negrąžinus šios žalos, ją išieškoti įstatymų nustatyta tvarka (11.3 punktas); apie patikrinimo rezultatus informuoti Ligoninės steigėją (11.4 punktas); Ligoninės administraciją įpareigoti iki 2014-01-10 koreguoti šios pažymos 9.2.1–9.2.5, 9.2.7, 9.3.1, 9.3.2, 9.3.4–9.3.7. punktuose nurodytų pacientų statistines korteles pagal nurodytus pažeidimus (11.5.1 punktas). Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 VTLK, inter alia, konstatavo, kad Ligoninė pacientų V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.6 punktas), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12) (žr. Ekspertizės pažymos 9.2.2 punktas), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16) (žr. Ekspertizės pažymos 9.2.3 punktas), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.1 punktas), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.2 punktas), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.4 punktas), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.5 punktas), gydymo atvejus turėjo pateikti apmokėti kaip po vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, nes:

– V. M. 2013-01-24–2013-02-08, J. Č. 2012-10-18–2012-11-12, B. Ž. 2012-10-31– 2012-11-16, N. V. 2013-01-14–2013-02-18, L. T. 2013-02-25–2013-04-19, V. Š. 2013-03-11– 2013-03-21, L. T. 2013-02-12–2013-03-12 buvo teikiamos vienos rūšies gydymo paslaugos, o pagal Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ (Įsakymo redakcija galiojusi nuo 2013-11-01 iki 2014-06-19) 2.1 punktu patvirtintų Formos Nr. 066/a-LK „Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 5 punktą gydymo etapu vadinamas paciento gydymo laikotarpis, kuriuo teikiamos vienos rūšies gydymo paslaugos;

– Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo (Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo)“ (Įsakymo redakcija galiojusi nuo 2008-05-14 iki 2014-07-01) 5 priedo „Psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimai“ 2 punkte numatytas reikalavimas ASPĮ teikiant psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas užtikrinti trūkstamų specialistų konsultacijas pagal sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, todėl atitinkamai: V. M. laikotarpiu 2013-01-24–2013-02-08 turėjo užtikrinti angiochirurgo konsultaciją, J. Č. laikotarpiu 2012-10-18–2012-11-12 turėjo užtikrinti dermatovenerologo konsultaciją, B. Ž. laikotarpiu 2012-10-31–2012-11-16 turėjo užtikrinti traumatologo konsultaciją, N. V. laikotarpiu 2013-01-14–2013-02-18 turėjo užtikrinti ortopedo traumatologo konsultaciją, L. T. laikotarpiu 2013-02-25–2013-04-19 turėjo užtikrinti gydytojo ginekologo konsultaciją, V. Š. laikotarpiu 2013-03-11–2013-03-21 turėjo užtikrinti traumatologo konsultaciją, L. T. laikotarpiu 2013-02-12–2013-03-12 turėjo užtikrinti chirurgo konsultaciją.

Ligoninė 2014-01-29 raštu Nr. K2-201 dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 pateikė skundą Taikinimo komisijai dėl kiekvieno šioje pažymoje nurodyto paciento (inter alia, dėl V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.), nurodydama, kad kelios atskirų Patikrinimo pažymoje nurodytų pacientų hospitalizacijos negali būti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis. Šiame rašte Ligoninė nurodė, kad visi pacientai (inter alia, V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretūs šiame rašte nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės. Šiame rašte Ligoninė taip pat nurodė, kad: visiems Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 minimiems pacientams (inter alia, dėl V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) baigus gydymą psichiatrijos stacionare, esant medicininėms indikacijoms, buvo išduotas tinkamai įformintas siuntimas reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijai ir gydymui; visi šie pacientai, visais atvejais buvo išrašyti iš psichiatrijos stacionaro baigus gydymą, todėl Ligoninė Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakyme Nr. 256 nustatytų reikalavimų nepažeidė. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Ligoninė pateikė detalius tokią jos poziciją pagrindžiančius medicininius argumentus.

VTLK Taikinimo komisija 2014-02-28 išnagrinėjo Ligoninės 2014-01-29 raštą Nr. K2-201 dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 ir posėdžio protokole Nr. 23TK-2, be kita ko, nutarė: pacientų J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12), V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08) gydymo atvejus vertinti kaip po vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Pasiūlė VTLK direktoriui perskaičiuoti 2012 metais Ligoninės padarytą PSDF biudžetui žalą, įvertinti 2013 metais padarytą PSDF biudžetui žalą. Iš Taikinimo komisijos 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr. 23TK-2 turinio matyti, kad ši komisija iš esmės niekaip nevertino Ligoninės 2014-01-29 rašte Nr. K2-201 dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 nurodytų argumentų, kad visi pacientai (inter alia, V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretūs šiame rašte nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės. Iš Taikinimo komisijos 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr. 23TK-2 matyti ir tai, kad ši komisija konstatavo, jog nėra teisinio reglamentavimo dėl reikalavimų siunčiant į konsultacijas, kai pacientai guli stacionare, todėl pasiūlė VTLK direktoriui pateikti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai ir VLK dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo.

VTLK direktorius 2014-03-14 priėmė sprendimą Nr. 4BR-19, kuriuo iš dalies pakeitė Vilniaus TLK 2013-12-31 ekspertizės pažymą Nr. 1EP-475 pagal Taikinimo komisijos pateiktus siūlymus. Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktuose nustatyta:

„4. Paciento V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gydymą stacionare nuo 2013-01-15 iki 2013-01-24 vertinti kaip atskirą aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir jį apmokėti, o gydymą nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08 vertinti ir apmokėti kaip vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPĮ [Ligoninei] pateiktų apmokėti dviejų V. M. aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainą balais (3504,62 + 3999,74) ir abu atvejus sugrupavus į vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 3999,74, kurią ASPĮ [Ligoninei] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 3504,62. Įvertinus ASPĮ [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. vasario mėnesio balo vertę (1,038437), apskaičiuota žala PSDF biudžetui 3639,32 Lt.

5. Pritarti paciento J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo ASPĮ [Ligoninėje] nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12 apmokėjimui kaip už vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir apskaičiuotai žalai PSDF biudžetui – 4 735,34 Lt, kaip tai nurodyta Vilniaus TLK 2013-12-31 Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 9.2.2. punkte.

6. Pritarti paciento B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16 apmokėjimui kaip už vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir apskaičiuotai žalai PSDF biudžetui – 3562,00 Lt, kaip tai nurodyta Vilniaus TLK 2013-12-31 Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 9.2.3 punkte.

7. Pacientės N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), gydymo atvejus vertinti kaip vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPĮ [Ligoninės] pateiktų apmokėti trijų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainą balais (3999,74 + 3999,74 + 3999,74) ir visus atvejus sugrupavus į vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 3999,74, kurią ASPĮ [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 7999,48, Įvertinus ASPĮ [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. vasario mėnesio balo vertę (1,038437), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 8306,95 Lt.

8. Pacientės L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19 atvejus vertinti kaip vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPĮ [Ligoninės] pateiktų apmokėti dviejų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainą balais (5326,53 + 5326,53) ir abu atvejus sugrupavus į vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 5326,53, kurią ASPĮ [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 5326,53. Įvertinus ASPĮ [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. balandžio mėnesio balo vertę (1,111432), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 5920,07 Lt.

9. Paciento V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21 atvejus vertinti kaip vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPĮ [Ligoninės] pateiktų apmokėti dviejų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainą balais (384,12 + 14488,93) ir abu atvejus sugrupavus į vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 14488,93, kurią ASPĮ [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 384,12. Įvertinus ASPĮ [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. kovo mėnesio balo vertę (1,212319), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 465,67 Lt.

10. Pacientės L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12 atvejus vertinti kaip vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPĮ [Ligoninės] pateiktų apmokėti dviejų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainą balais (384,12 + 4767,97) ir abu atvejus sugrupavus į vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 4767,97 kurią ASPĮ [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 384.12. Įvertinus ASPĮ [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. kovo mėnesio balo vertę (1,212319), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 465,67 Lt.

11. Žala PSDF biudžetui iš viso 27095,02 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai devyniasdešimt penki Lt 2 ct).

12. ASPĮ iki 2014 m. balandžio 14 d. turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą iš viso pervesdama 27095,02 (dvidešimt septynis tūkstančius devyniasdešimt penkis Lt 2 ct) Lt į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“. Banko kodas 73000, gavėjas –Vilniaus TLK, įmonės kodas 188783796. Mokėjimo pavedime nurodyti šios ekspertizės pažymos numerį ir datą.“

3. Iš ginčijamų Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktų ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktų turinio analizės, juos vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad, pareiškėjos nuomone, Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktai ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktai yra neteisėti ir nepagrįsti tiek, kiek jais VTLK, atlikusi neplaninį Ligoninės patikrinimą, pacientų V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12), gydymo atvejus įvertino kaip po vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir dėl to priskaičiavo Ligoninei 27 095,02 Lt žalą PSDF biudžetui. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad VTLK galėjo atlikti neplaninį Ligoninės patikrinimą ir jį atliko nepažeisdama teisės aktuose nustatytų procedūrų ir tvarkos, taip pat pareiškėja neginčija Sprendime Nr. 4BR-19 ir Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 atliktų žalos PSDF biudžetui skaičiavimų.

Vadinasi, šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar teisėtai ir pagrįstai VTLK, atlikusi neplaninį Ligoninės patikrinimą, pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. gydymo atvejus įvertino kaip po vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir dėl to Ligoninei priskaičiavo ir nurodė atlyginti žalą PSDF biudžetui.

4. Hospitalizacijos rodikliai ir jų skaičiavimo tvarka sureguliuoti Sveikatos apsaugos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. V-76 patvirtintoje Metodikoje. Metodikos 2 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad hospitalizacija – paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančią ASPĮ; hospitalizacijos atveju nelaikoma paciento perkėlimas į kitą skyrių toje pačioje ASPĮ, stacionarinė vienos dienos paslauga, sveikų naujagimių buvimas ASPĮ po gimimo, vaikus slaugančių asmenų buvimas ASPĮ. Metodikos 2 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad stacionarinė vienos dienos paslauga – planuotas paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančią ASPĮ vienai dienai. Siekiant įvertinti, ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka bendruosius ir specialiuosius teikimo reikalavimus, inter alia, jas teikiant ir apmokant iš PSDF biudžeto, yra taikomas Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-13 įsakymu Nr. V-488 patvirtintas Tvarkos aprašas, kurio 3 punkte nustatyta, kad teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas: turi būti taikoma tiek diagnostikos technologijų, kiek jų reikia paciento ligai nustatyti, pagrįsti bei gydyti, o jei reikia taikyti diagnostikos technologijas, kurių ASPĮ nėra įdiegusi, ir bendrieji paslaugų teikimo reikalavimai nenumato, kad įstaiga gali jų taikymą užtikrinti pagal sutartis, tai įstaiga turi organizuoti paciento perkėlimą ir užtikrinti jo pervežimą į kitą ASPĮ, kurioje reikiamos diagnostikos technologijos yra įdiegtos, išskyrus atvejus, kai TLK veiklos zonoje nėra kito šios paslaugos teikėjo (3.1 punktas); turi būti taikomi visi pacientui gydyti reikalingi gydymo metodai, o jei pacientui būtina taikyti gydymo metodą, kuris toje įstaigoje neįdiegtas, tai ji privalo organizuoti paciento perkėlimą ir užtikrinti jo pervežimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje šis gydymo metodas yra įdiegtas (3.2 punktas); turi būti užtikrinamas bendruosiuose paslaugų teikimo reikalavimuose nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojų paslaugų teikimas ir pacientų priežiūra bei, esant reikalui, užtikrinamos įstaigos nustatyta tvarka specialiuosiuose paslaugų teikimo reikalavimuose nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojų konsultacijos (3.3 punktas).

Nurodytą Metodikoje ir Tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą vertinant sistemiškai, nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos šios išvados:

– pacientus V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. hospitalizavus, t. y. paguldžius į Ligoninę, turėjo būti taikoma tiek diagnostikos technologijų, kiek jų reikia šių pacientų ligai nustatyti, pagrįsti bei gydyti, o jei reikėjo taikyti diagnostikos technologijas, kurių Ligoninė nėra įdiegusi, ir bendrieji paslaugų teikimo reikalavimai nenumato, kad Ligoninė gali jų taikymą užtikrinti pagal sutartis, tai Ligoninė turėjo organizuoti šių pacientų perkėlimą ir užtikrinti jo pervežimą į kitas ASPĮ, kuriose reikiamos diagnostikos technologijos yra įdiegtos. Ligoninė nurodytiems pacientams teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turėjo užtikrinti profesinių kvalifikacijų gydytojų konsultacijas;

– šis teisinis reguliavimas taikomas tik tais atvejais, jeigu diagnostikos ar profesinių kvalifikacijų gydytojų konsultacijų prireikia teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl jis savaime nepaneigia Ligoninės, kurioje nurodyti pacientai buvo hospitalizuoti teisės ir pareigos baigus gydymą tokius ligonius iš jos išrašyti.

5. Šioje byloje nustatyta, kad VTLK galėjo atlikti neplaninį Ligoninės patikrinimą ir nustačiusi, kad Ligoninė PSDF biudžetui yra padariusi žalą, galėjo ir gali reikalauti ją atlyginti. Ši VTLK teisė ir pareiga įtvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį valstybinė ir teritorinė ligonių kasos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje, pagal kurį teritorinių ligonių kasos kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę (6 punktas), tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitos (7 punktas), vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (9 punktas).

Sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiūriu) bei tuo susijusios šių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kurią vykdo TLK, tikslus, būdus, rūšis, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedūrą ir jos rezultatų įforminimą, reglamentavo VLK direktoriaus 2006-03-24 įsakymu Nr. 1K-41 (2013-01-23 redakcija galiojusi iki 2014-01-22) patvirtintas Kontrolės tvarkos aprašas. Pagal Kontrolės tvarkos aprašą: viena iš TLK kontroliuojamosiose įstaigose atliekamų kontrolės rūšių – neplaninė kontrolė (9.2 punktas); kontrolės procedūra atliekama dviem etapais, t. y. pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė (14 punktas); patikrinimui atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamos kompetencijos efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvykdyti kontrolės užduotis ir pasiekti jos tikslus (15 punktas); kontroliuojančiosios įstaigos vadovas, suėjus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę (30 punktas). Pagal Kontrolės tvarkos aprašo 31 punktą ekspertizei atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamą kompetenciją efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvertinti patikrinimo pažymoje nurodytus duomenis ir išvadas, kontroliuojamosios įstaigos pateiktus patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimus bei kitus papildomai gautus duomenis ir galintys nuspręsti, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, bei pateikti siūlymus dėl neatitikčių šalinimo ir prevencijos; didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją kontroliuojamoje srityje turintis darbuotojas skiriamas vyresniuoju ekspertu, kuris pagal Kontrolės tvarkos aprašo 32.3 punktą turi teisę ir pareigą reikalauti iš kontroliuojamosios įstaigos papildomos medžiagos ir duomenų. Jeigu ekspertizės pagal kompetenciją negali atlikti kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, jos vadovas kreipiasi į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos (34 punktas). Pagal Kontrolės tvarkos aprašo 53 punktą ikiteisminės stadijos metu TLK ir kontroliuojamosios įstaigos ginčus sprendžia TLK taikinimo komisija, o TLK direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas (analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas nuo 2014-01-22 galiojančiame VLK direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62 punkte).

Nurodytą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Sveikatos draudimo įstatyme, Kontrolės tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą vertinant sistemiškai, nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos šios išvados:

– VTLK galėjo atlikti Ligoninės neplaninę kontrolės procedūrą. Ji turėjo būti atliekama dviem etapais, t. y. pirmiausia atliekamas patikrinimas (po jo surašoma patikrinimo pažyma), po to – ekspertizė (po jos surašoma ekspertizės pažyma);

– tiek patikrinimui, tiek ekspertizei atlikti VTLK turėjo skirti reikiamą kompetenciją turinčius darbuotojus, o tais atvejais, jeigu ekspertizės pagal kompetenciją negalėjo atlikti VTLK darbuotojai, jos vadovas turėjo kreiptis į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos;

– ginčijama Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 galėjo būti pakeista TLK direktoriaus motyvuotu sprendimu.

6. Ginčijami Sprendimas Nr. 4BR-19 ir Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 yra administraciniai sprendimai, o juos priėmusi VTLK, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Taigi pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį tiek Sprendimas Nr. 4BR-19, tiek Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

7. Šioje byloje nustatyta, kad Ligoninė 2013-11-25 raštu Nr. K2-1303 dėl Patikrinimo pažymos Nr. 1VP-411/V pateikė VTLK direktoriui detalius medicininius argumentus, pagrindžiančius tai, kad visi Patikrinimo pažymoje nurodyti pacientai (inter alia, V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretūs šiame rašte nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės. Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303, be kita ko, nurodyta:

– Dėl V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydymo nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2013.01.24–2013.01.31 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): pacientą hospitalizuoti Ukmergės ligoninėje buvo atsakyta, motyvuojant tuo, kad jis neramus, grasina nusižudyti, kelia grėsmę sau ir aplinkiniams; Ligoninėje hospitalizuotas pakartotinai, nes dėl sunkios somatinės būkles – pneumonija, pragulos, ryški astenija, kuriai gilėjant provokuojasi sumišimo epizodai, pacientui reikalinga būtinoji med. pagalba; pirmomis dienomis stebėti sumišimo epizodai, o likusį gydymo laiką buvo ramus, pasyvus, mažai bendraujantis, dementiškas, be ūmios psichozės reiškinių, maitinamas, slaugomas, prižiūrimas med. personalo. 2013-01-31 dėl giliųjų kairės kojos venų trombozės perkeltas į VMKL angiochirurginiam gydymui; rekomenduota gydymą dėl psichikos būklės tęsti Ukmergės PSC, dėl terapinių susirgimų – pas šeimos gydytoją pagal gyvenamąją vietą; VMKL priėmimo skyriuje apžiūrėtas angiochirurgo, diagnozuota deš. kojos giliųjų venų trombozė, bet hospitalizuoti pacientą atsakyta, rekomenduotas konservatyvus gydymas. Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2013.01.31–2013.02.05 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini): pacientas grąžintas iš VMKL; lydėjusios žmonos teigimu pacientas labai pavargo VMKL priėmimo skyriuje, kur teko ilgai laukti, tapo piktas, sujaudintas, keikėsi, mušėsi, priešinosi apžiūrimas; dėl tokios nuovargio ir įtampos išprovokuotos būsenos, žmona vėl atvežė pacientą į Ligoninę, kur hospitalizuotas dėl būtinosios med. pagalbos indikacijų – F05.1. F02.8; stacionare stebėta ryški astenija, nuvargsta nuo menkiausių pastangų, pradeda snausti; epizodiškai tampa brazdus, šūkauja, stebima dezorientacija, greit išsenkantis dėmesys, ryškūs atminties sutrikimai; būsenai pagerėjus, pacientas išrašytas į namus, rekomenduojant tęsti ambulatorinį gydymą dėl psichikos sutrikimų Ukmergės PSC, dėl somatinių ligų pas šeimos gydytoją pagal gyvenamąją vietą. Pareiškėjos rašte dėl paciento V. M., be kita ko, paaiškinta, kad esant sunkiems organinio tipo psichikos sutrikimams bet kokia stresinė situacija lengvai provokuoja psichinės būsenos pablogėjimą, todėl ir pakartotinos hospitalizacijos Ligoninėje buvo pagrįstos;

– dėl J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.10.18–2012.10.30 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės su delyru: lydinčios ligos – neurosifilis, nepatikslintas; alkoholinis epilepsinis sindromas; būtinoji pagalba dėl ūmios psichozės; išrašant, 2012.10.30 dienyne konstatuojama, jog delyrinė sąmonės sutrikimo būsena išnyko, tyrimų ir gydymo planas įvykdytas, gydymas Ligoninėje baigtas; dėl neurosifilio išrašant iš Ligoninės, pacientas nukreiptas į VUL „SK“ dermatovenerologijos centrą. Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.10.30–2012.11.12 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): tą pačią dieną, po 3,5 valandų, pacientas pakartotinai atvyko į Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių; apžiūrėjęs budintis gydytojas diagnozavo amnezinį sindromą ir hospitalizavo pacientą, esant būtinosios med. pagalbos indikacijoms dėl psichomotorinio sujaudinimo; paciento psichikos būsenos dekompensacija, pasireiškusi amneziniu sindromu (kita diagnozė), šiuo atveju, tikėtinai provokuota fizinio nuovargio ir psichotraumuojančios situacijos. Pareiškėjos rašte dėl paciento J. Č., be kita ko, paaiškinta, kad 2012.10.30 išrašant pacientą iš Ligoninės, indikacijų tęsti gydymą psichiatrijos stacionare nebuvo, todėl šios dvi hospitalizacijos negali būti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis;

– Dėl B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.10.31–2012.11.08 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl paranoidinės šizofrenijos: lydinčios ligos cukrinis diabetas II tipo, vidutinio sunkumo eiga; krūtinės angina, nepatikslinta; būtinoji pagalba dėl ūmios psichozės; 2012.11.08 16 val. apžiūrėtas GKK ir įtariant dešinio klubo sąnario lūžimą, nuspręsta pacientą nukreipti gydymui į RVUL; konstatuota, jog pacientas aiškios sąmonės, aktyvios psichopatologijos nėra. Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.11.08–2012.11.16 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): po 3 valandų pacientas GMP pakartotinai atvežtas į Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių; apžiūrėjęs budintis gydytojas diagnozavo paranoidinę šizofreniją, sunkų neurolepsinį sindromą ir hospitalizavo esant būtinajai pagalbai dėl ūmios psichozės; kitą dieną (2012.11.09), paciento būsena pablogėjo, greta paranoidinės simptomatikos pasireiškė somatogeninis delyras ir sunkus neurolepsinis sindromas; 2012.11.16 pacientas mirė. Pareiškėjos rašte dėl paciento B. Ž., be kita ko, paaiškinta, kad 2012.11.08 išrašant pacientą iš Ligoninės, indikacijų tęsti gydymą psichiatrijos stacionare nebuvo, todėl šios 2 hospitalizacijos negali būti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis, nes antros hospitalizacijos metu stebėta komplikacija – sunkus neurolepsinis sindromas;

– Dėl N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18). Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.01.14–2013.01.24 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): 2013.01.09–2013.01.14 gydyta RVUL, atlikta k. žastikaulio osteosintezė; po operacijos prie motinos visą laiką budėjo dukra, kurios teigimu, nežiūrint gaunamo antipsichozinio gydymo, pacientė buvo nerami, neadekvataus elgesio, nemiegojo naktimis, todėl dukra vėl pacientę atvežė į Ligoninę; gydymo metu klinikoje dominavo psichoorganinis sindromas, organinis asmenybės sutrikimas, klampus mąstymas, išsenkanti dėmesio koncentracija, astenija, euforija, anosognozija, greit besiprovokuojančios disforijos, gilėjant astenijai, ryškėjantis sumišimas; stebėti trumpalaikiai delyrinio sąmonės sutrikimo epizodai; dinamikoje sąmonės sutrikimo epizodai išnyko, sumažėjo manipuliatyvumas, disforiškumas; elgesys tapo adekvatus; gydymo ir tyrimo planas įvykdytas, gydymas RVPL baigtas; paskirtas ambulatorinis gydymas, gydymo stacionare istorijos išrašas išsiųstas Vilniaus rajono psichiatrui; kadangi rentgenologiškai stebėtas k. žastikaulio proksimalinio galo priekinis išnirimas, nukreipta traumatologo konsultacijai. Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.01.24–2013.02.08 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): pacientė atvyko iš RVUL, kur buvo konsultuota traumatologų konsiliumo, atlikti papildomi tyrimai; ilgai užtrukus RVUL, pacientė tapo nerami, sujaudinta, disforiška, todėl dėl ryškaus psichomotorinio sujaudinimo, esant būtinosios med. pagalbos indikacijoms, pakartotinai hospitalizuota RVPL. Pareiškėjos rašte dėl pacientės N. V., be kita ko, paaiškinta, kad pacientė hospitalizuota pagal būtinosios med. pagalbos indikacijas, o pacientė buvo išrašoma iš stacionaro pagerėjusios psichikos būsenos ir nesant indikacijų tolimesniam gydymui RVPL stacionare rekomenduojant ambulatorinį gydymą;

– Dėl L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19). Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.02.25–2013.03.29 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini): diagnozuota katatoninė šizofrenija; Hospitalizuota esant būtinosios med. pagalbos indikacijoms; dinamikoje katatoninio stuporo simptomai išnyko, psichomotorinio sujaudinimo epizodai nesikartojo; kadangi gautas teigiamas antineuroninių antikūnių tyrimo atsakymas, ieškant pirminio židinio, atlikta diagnostinė pilvo organų echoskopija, rastas cistinis darinys deš. kiaušidėje; 2013-03-29 ryte pacientei atsirado stiprūs pilvo skausmai, prasidėjo kraujavimas iš genitalijų; gydančio gydytojo sprendimu, įtariant Ca, pacientė perkelta į VUL SK ginekologiniam gydymui; pacientė išrašyta pagerėjusios psichikos būsenos, rekomenduota tęsti ambulatorinį gydymą PSC pagal gyvenamąją vietą. Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.03.29–2013.04.19 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): pervežta GMP iš VUL SK, kur priėmimo skyriuje buvo atliekami papildomi tyrimai, apžiūrėta specialistų; apžiūrėjimo ir tyrimų metu pradėjo vėl ryškėti katatoninio stuporo simptomai, pacientė tapo vangi, atsirado dalinis mutizmas; stebimą psichikos būsenos pablogėjimą išprovokavo stresinė situacija, įtampa, neįprasta aplinka; kadangi katatoninis stuporas yra pavojinga gyvybei būsena, pacientė pakartotinai hospitalizuota Ligoninėje, esant būtinosios med., pagalbos indikacijoms. Pareiškėjos rašte dėl pacientės L. T., be kita ko, paaiškinta, kad pirmą kartą pacientė išrašyta iš stacionaro įvykdžius tyrimo ir gydymo planą bei pagerėjus psichikos būsenai ir nesant indikacijų tolimesniam gydymui psichiatrijos stacionare;

– Dėl V. Š. (V. S.) (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2013.03.11–2013.03.12 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl alkoholinės abstinencijos su delyru, esant būtinosios pagalbos indikacijai: 2013.03.12 nustatytas fragmentinis deš. žastikaulio lūžimas, ranka skausminga, judesiai riboti, aplink didelė hematoma, kadangi delyrinė simptomatika nublanko, indikacijų būtinajai pagalbai nebebuvo, todėl buvo išrašytas; nukreiptas dėl dešiniojo žastikaulio lūžio į RVUL traumatologo konsultacijai ir gydymui; RVUL ligonis operuotas nebuvo, uždėtas Dezo tvarstis, intervencijų metu galimai dėl skausminio sindromo vėl paūmėjo delyras, todėl ligonis stacionarizuotas į RVPL 2013.03.12–2013.03.21 dėl ūmios alkoholinės psichozės, esant būtinosios pagalbos indikacijoms. Pareiškėjos rašte dėl paciento V. Š., be kita ko, paaiškinta, kad pacientą gydant pirmos hospitalizacijos metu delyro simptomatika nublanko, nebuvo būtinosios pagalbos indikacijų, todėl pacientas buvo išrašytas;

– Dėl L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12). Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.02.12–2013.02.13. (ist. Nr. (duomenys neskelbtini): 20 val. 15 min. pacientė atvežta iš RVUL; priėmimo metu konstatuota ūmi psichozinė būsena; skyriuje diagnozuotas kitas delyras; terapeuto apžiūros metu ūmios somatinės patologijos nebuvo; 2013.02.13. 13 val. 05 min. ligonės būsena radikaliai pasikeitė – pacientė pasituštino melena, dejavo, atsirado pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Dominavo intensyvus skausminis sindromas ir ūmaus pilvo klinika, bei somatogeninė astenija. Kraujo tyrime Hb-90gr/l, erit-2,67; pagal gyvybines indikacijas pacientė, nedelsiant, grąžinta į RVUL dėl kraujavimo iš virškinimo trakto. Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.02.13–2013.03.12. (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): 2013.02.13 17.45 val. pacientė GMP atvežta į Ligoninę pakartotinai; apžiūrėjęs budintis gydytojas diagnozavo kitą delyrą; būtinoji pagalba dėl ūmios psichozės; chirurgo išvadoje rašoma, jog pacientė skundų pilvu neturi, vaikšto, aktyvi, apie atliktus tyrimus duomenų nėra. Pareiškėjos rašte dėl pacientės L. T., be kita ko, paaiškinta, kad perkeliant ligonę į RVUL 02.13 dėl kraujavimo iš virškinamo trakto delyrinio sąmones sutrikimo nebuvo, dominavo somatogeninė astenija, todėl indikacijų gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o antros hospitalizacijos metu rentgenologiškai konstatuotas abipusis hidrotoraksas, kairiojo VII-VIII šonkaulių lūžimai ir IX šonkaulio fragmentinis lūžimas dorsalinėje dalyje su ženklia dislokacija, bei dešinio IX šonkaulio lūžimas; ši patologija sukėlė intensyvų skausminį sindromą, įtakojantį besikartojančias delyrinių sąmonės sutrikimų būsenas.

Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 nurodyta informacija grindžiama paminėtų pacientų ligos istorijose esančiais įrašais. Argumentus dėl to, kad kelios atskirų Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 nurodytų pacientų (inter alia, dėl V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) hospitalizacijos negali būti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis Ligoninė pateikė ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 Taikinimo komisijai, o visiems šiems pacientams baigus gydymą psichiatrijos stacionare, esant medicininėms indikacijoms, buvo išduotas tinkamai įformintas siuntimas reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijai ir gydymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas 2014-10-20 nutartyje konstatavo, kad Ligoninės ir VTLK rašytinių įrodymų, susijusių su pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. hospitalizavimu, gydymu, išrašymu ir šių pacientų siuntimu specialistų konsultacijoms, įvertinimui nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualiu aspektu yra būtinos specialios žinios, o 2014-11-12 priėmė nutartį skirti kompleksinę (t. y. deontologinę ir medicininę) ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriui, esančiam Didlaukio g. 86E, 08303 Vilniuje, pasitelkiant du konsultantus arba iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės, esančios Žiegždriuose, Kauno raj., arba VŠĮ Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos, esančios Eivenių g. 2, Kaune). Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2015-02-23 raštu Nr. 7.5-SD-134 „Dėl ekspertizės administracinėje byloje Nr. I-7862-968/2014“ teismą informavo, kad šios tarnybos teismo medicinos ekspertai pagal kompetenciją negali atlikti šios ekspertizės, kadangi šioje tarnyboje dirbantiems teismo medicinos ekspertams nepakanka specialių psichiatrijos žinių, reikalingų tiriamosios dalies, o tuo pačiu ir teismo ekspertizės akto išvadų, parengimui.

8. Šioje byloje nustatyta, kad Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 išdėstyti argumentai, pagrindžiantys Patikrinimo pažymoje nurodytų pacientų (inter alia, V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) išrašymo iš Ligoninės teisėtumą (neteisėtumą), buvo neįvertinti ir to nepadarius konstatuota, kad šie pacientai buvo išsiųsti specialistų konsultacijoms ne po to, kai jie buvo išrašyti iš Ligoninės, tuo pat metu jiems Ligoninėje teikiant psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas. Teismo nuomone, tai, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 (redakcija galiojusi nuo 2013-11-01 iki 2014-06-19) patvirtintų Taisyklių 5 punktą gydymo etapu vadinamas paciento gydymo laikotarpis, kuriuo teikiamos vienos rūšies gydymo paslaugos, savaime nepaneigia Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 išdėstytų motyvų, kad Patikrinimo pažymoje nurodyti pacientai (inter alia, V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės. Nepaneigus šių Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 išdėstytų motyvų, kaip nepagrįstas vertintinas ir Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 išdėstytas argumentas, kad Patikrinimo pažymoje nurodyti pacientai (inter alia, V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) negalėjo būti išrašyti iš ligoninės ir jiems turėjo būti užtikrintos trūkstamų specialistų konsultacijos.

Teismas, įvertinęs Taikinimo komisijos 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr. 23TK-2 turinį negali nustatyti, kokiais argumentais remdamasi Taikinimo komisija vienbalsiai nutarė pacientų V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo

2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki

2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo

2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki

2013-04-19), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki

2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12) gydymo atvejus įvertinti kaip po vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Iš VTLK pateikto Taikinimo komisijos protokolo neaišku, kokios sudėties Taikinimo komisija priėmė nurodytą sprendimą (matyti, kad dalyvavo ir po protokolu pasirašė tik posėdžio pirmininkas Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narys A. B. ir VTLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja R. J.), ar buvo įvertinti visi pareiškėjos pateikti argumentai. Taip pat iš pateikto protokolo neaišku, ar Taikinimo komisijoje buvo asmenų, turinčių pakankamai specialių psichiatrijos žinių, būtinų siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti, ar Ligoninė nurodytais laikotarpiais tinkamai vykdė nustatytus gydymo planus, pagrįstai konstatavo, kad netikslinga nurodytus pacientus gydyti Ligoninės stacionare ir juos išrašė iš Ligoninės.

Iš bylojo esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VTLK direktorius ginčijamą Sprendimą Nr. 4BR-19, kuriuo iš dalies pakeitė Ekspertizės pažymą Nr. 1EP-475, priėmė tiesiogiai vadovaudamasis Taikinimo komisijos pateiktais siūlymais. Vadinasi, jis taip pat niekaip neįvertino paminėtųjų Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 išdėstytų argumentų, pagrindžiančių tai, kad pacientai V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretūs šiame rašte nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės.

9. LVAT praktikoje (žr. pvz., LVAT nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006) dėl įrodymų vertinimo yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, o pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

VTLK ginčijamuose Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 pateiktus motyvus dėl pacientų V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12) gydymo atvejų įvertinimo kaip po vieną aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, įvertinus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad jie yra nepakankami. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs šioje byloje ištirtus įrodymus, pabrėžia, kad ginčijamuose Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 pateikti motyvai dėl nurodytų pacientų ginčijamais laikotarpiais gydymo atvejų, nelaikytini tinkamais motyvais, paneigiančiais Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 išdėstytus ir konkrečių pacientų gydymo istorijų dokumentais pagrįstus argumentus, patvirtinančius, kad pacientai V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. ginčijamais laikotarpiais iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tą pačią dieną buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretūs šiame rašte nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės. Teismo nuomone, Ligoninė pateikė pakankamai išsamius jos teiginius pagrindžiančius medicininius argumentus, todėl VTLK turėjo pareigą šiuos argumentus įvertinti ir motyvuotai juos paneigti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei vienas ekspertinį vertinimą atlikęs asmuo (kaip matyti iš Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 turinio tokį vertinimą atliko VLK ir VTLK tarnautojai, t. y. VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja, VTLK Kontrolės skyriaus vedėja, Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vedėja ir Teisės skyriaus vyriausioji specialistė) neturėjo specialių psichiatrijos žinių, kurios, teismo nuomone, būtinos siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti, ar Ligoninė nurodytais laikotarpiais tinkamai vykdė nustatytus gydymo planus; tokių žinių neturėjo ir 2013-11-08 patikrinimo pažymą Nr. 1VP-41l/V surašiusios VTLK Kontrolės skyriaus Apdraustųjų teisių apsaugos poskyrio bei Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vyriausiosios specialistės, Taikinimo komisijos nariai ir VTLK direktorius, pasirašęs ginčijamą Sprendimą Nr. 4BR-19. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Kontrolės tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu ekspertizės pagal kompetenciją negali atlikti kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, jos vadovas kreipiasi į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos, tačiau byloje nėra duomenų, kad VTLK direktorius būtų kreipęsis į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos vertinant pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. ligos istorijas ir kitus Ligoninės argumentus, kurių vertinimui būtinos specialios psichiatrijos žinios.

Atsakovė teigia, kad išvadą dėl ginčijamose Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 nurodytų pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. hospitalizavimo pažeidžiant teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, leidžia daryti šie faktai: konkretūs pacientai Ligoninės gydytojų nusiųsti į gydytojų specialistų konsultacijas (tai įrodo gydytojų įrašai pirmosios ligos istorijos paskutiniame įraše) ir po konsultacijų kitose gydymo įstaigose tą pačią dieną buvo grąžinti į Ligoninę (tai įrodo gydytojų įrašai antrosios ligos istorijos pirmajame įraše); Ligoninė neturėjo galimybės tokių konsultacijų suteikti savo gydymo įstaigoje, nes neturi tokių gydytojų specialistų ir pan. Įvertinęs šiuos atsakovės teiginius, teismas konstatuoja, kad, kaip nustatyta šioje byloje, tiek tarp patikrinimą atlikusių specialistų, tiek tarp specialistų surašiusių ekspertizės pažymą, tiek Taikinimo komisijoje nebuvo asmenų, turinčių specialių psichiatrijos žinių ir galinčių kompetentingai įvertinti Ligoninėje gydytų (iš jos išrašytų ir vėl hospitalizuotų) ligonių V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. būklę. VTLK nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių jos ginčijamuose sprendimuose išdėstytus teiginius, o atsakovės nustatyti faktai, kuriais ji grindžia ginčijamus sprendimus, savaime nereiškia, kad Ligoninės gydytojai, įvertinę konkrečių pacientų būklę, negalėjo pagrįstai konstatuoti, kad pastarieji yra pasveikę, jų hospitalizacija Ligoninėje nėra būtina, tai taip pat nereiškia, kad šiems ligoniams, kurie buvo išrašyti iš Ligoninės, dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, ligos simptomai negalėjo atsinaujinti. Teismas ypač pabrėžia, kad iš teismui pateiktų pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. ligos istorijų matyti, kad Ligoninės gydytojai tiek hospitalizuodami, tiek išrašydami pacientus iš stacionaro, vertino pacientų būklę, jų sprendimai buvo argumentuoti. Taip pat kaip neįrodytas vertintinas VTLK teiginys, jog kitų specialistų konsultacijos kitose gydymo įstaigose buvo teikiamos pacientų gydymo Ligoninėje metu, nes pati VTLK pripažįsta, kad minimi pacientai, juos gydant kitose ASPĮ nustatyta tvarka iš Ligoninės buvo išrašyti. VTLK neįrodė, kad Ligoninė nurodytus pacientus išrašė iš Ligoninės ne dėl to, kad pastariesiems jų išrašymo metu nebuvo būtinas gydymas Ligoninės stacionare, o tik dėl to, kad, gydant šiuos pacientus, buvo būtina išsiųsti juos konsultuotis į kitas gydymo įstaigas, nes Ligoninė neturėjo reikiamų specialistų. Tokių įrodymų nesurinko ir teismas. Vadinasi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad iš Ligoninės išrašyti pacientai ginčijamu atveju buvo tik konsultuoti dėl įtariamų ūmių patologijų, o jų gydymas nebuvo būtinas kitame stacionare, ar kad jie buvo grąžinti atgal tęsti Ligoninėje pradėto gydymo.

10. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 nepateikta pakankamų motyvų, paneigiančių Ligoninės 2013-11-25 rašte Nr. K2-1303 ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 išdėstytus argumentus, pagrindžiančius tai, kad pacientai V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. iš Ligoninės išrašyti dėl to, kad išrašymo iš ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo ir kad šių asmenų pakartotiną hospitalizavimą Ligoninėje tą pačią dieną įtakojo konkretūs šiuose raštuose nurodyti veiksniai, atsiradę jau išrašius pacientus iš Ligoninės. Todėl Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 ir Sprendimas Nr. 4BR-19 tiek, kiek jie yra ginčijami šioje byloje, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, pagal kurį individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti, o juose išdėstyti motyvai, pateikti argumentai ir įrodymai – adekvatūs, aiškūs ir pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas tenkintinas, o Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktai ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktai naikintini kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis jos prašymas paliktinas nenagrinėtas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ji siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12. Šiame sprendime minėta, kad teismas 2014-11-12 priėmė nutartį skirti kompleksinę (t. y. deontologinę ir medicininę) ekspertizę. Šia nutartimi teismas įpareigojo Ligoninę ir VTLK į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumokėti po 1321,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt vieną litą, penkiasdešimt centų). Tiek Ligoninė, tiek VTLK šį įpareigojimą įvykdė, tačiau Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2015-02-23 raštu Nr. 7.5-SD-134 teismą informavo, kad šios tarnybos teismo medicinos ekspertai pagal kompetenciją negali atlikti šios ekspertizės, kadangi šioje tarnyboje dirbantiems teismo medicinos ekspertams nepakanka specialių psichiatrijos žinių, reikalingų tiriamosios dalies, o tuo pačiu ir teismo ekspertizės akto išvadų, parengimui. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus sprendimui Ligoninei ir VTLK grąžintina po 1321,50 Lt (382,73 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013-12-31 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 „Apie Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninį patikrinimą“ 11.1, 11.5.1 punktus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014-03-14 sprendimo Nr. 4BR-19 „Dėl Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninio patikrinimo“ 4–12 punktus.

VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei grąžinti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 382,73 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 73 centus).

Vilniaus teritorinei ligonių kasai grąžinti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 382,73 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 73 centus).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Marius BajorasRytis KrasauskasIrena Paulauskienė