Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, A6.-1-1165/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: A6.-1-1165/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01117-2022-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Vita Padriezaitė (pirm.)
Pažeidėjas: D. V.
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Kategorijos

1.4.4Bauda (ANK 25 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1-1165/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01117-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Žydrūnei Balsytei, Kristinai Grikietytei-Guobienei, Linai Stankūnaitei, Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovams G. B., T. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu, nuo 2021 m. balandžio 20 d. turėdamas žinoti, kad Bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti finansinių įsipareigojimų bei 2022 m. lapkričio 7 d. duomenimis yra įsiskolinusi valstybės biudžetui 114 514,19 Eur, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų ir nepateikė teismui pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises, kadangi nemokumo byla Bendrovei buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą, o Bendrovės vadovui laiku kreipusis dėl nemokumo proceso inicijavimo, Bendrovės įsipareigojimai pareiškėjai būtų mažesni.

Šiais veiksmais D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. teismo posėdžio metu savo kaltės padaręs jam inkriminuotą nusižengimą nepripažino ir paaiškino, kad su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Nuo 2021 m. spalio mėnesio buvo ėmęsis veiksmų iškelti bendrovei nemokumo bylą. Tai patvirtina kreditoriams siųsti pranešimai, taip pat vienintelio akcininko sprendimas dėl nemokumo bylos inicijavimo. Tas metas buvo sudėtingas dėl Covid-19 ligos pandemijos, todėl procesas užsitęsė. Be to, jis ėmėsi veiksmų, siekdamas paruošti įmonės dokumentus archyvuoti nemokumo proceso inicijavimui bei tuo tikslu sudaręs sutartį su archyvavimo paslaugas teikiančia įmone, perdavęs visą įmonės dokumentaciją. Byloje yra pridėti elektroniniai laiškai. VMI nagrinėjamu laikotarpiu vykdė kelis nepertraukiamus veiklos patikrinimus. Vieno iš jų metu pareiškėjas jo neinformavo, buvo vedamos derybos dėl mokestinės paskolos, jis buvo ėmęsis visų priemonių, kad įmonės veikla būtų tęsiama, ieškojo papildomų finansavimo šaltinių, sudarė naujas sutartis dėl veiklos. Įmonė turėjo pakankamai turto tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Kreditorių reikalavimai neviršijo bendrovės turimo turto. Dėl to jo, kaip vadovo, bausti nėra pagrindo. Prieš keturis metus vyko mokestinis patikrinimas. Dėl to, kad VMI jis buvo kaip neigiamas asmuo daugeliui tiekėjų, jis negalėjo sudaryti naujų sutarčių, susitarimų su bankais. Mokestinio patikrinimo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įmonės veiklos, jis buvo nutrauktas, byloje yra pridėtas tai patvirtinantis pranešimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi pagrindinių įmonės dokumentų poėmiai. Buvo apsunkintas apskaitos darbas. Be to, nagrinėjamu laikotarpiu iki nemokumo bylos iškėlimo jis turėjo didelių sveikatos problemų. Bendrovės įsiskolinimas susidarė dėl buhalterinių klaidų. Operatyvaus patikrinimo pasėkoje 2021 m. buvo atlikti deklaracijų tikslinimai už 2014, 2016 metus ir susidarė įsiskolinimas. Bendrovė tą dieną neturėjo galimybės visko sumokėti, bet su laiku būtų atsiskaičiusi, ketino kreiptis į VMI dėl galimybės įsiskolinimą dengti dalimis. Kada kreipėsi nurodyti negali. Papildomai paaiškino, kad su finansiniais sunkumais bendrovė susidūrė po 2021 m. rugsėjo mėn. patikrinimo, jis tęsėsi keturis metus, nuo 2017 m. Jam apie tai tapo žinoma ne iš karto. Jo ligos laikotarpiu nebuvo paskirtas laikinas vadovas, dokumentus pasirašė buhalterė tuo laikotarpiu, veikla buvo vykdoma minimaliai. Patikrinimo metu bendrovė gavo pajamas iš automobilių pardavimo, tiksliai nurodyti negali. Didesnių įsiskolinimų iš pirkėjų nebuvo. Buvo ėmęsis veiksmų, kad spręstų nemokumo rizikas, sudarė naujas sutartis ir kt. Bendrovės apskaitoje buvo fiksuotas neigiamas nuosavas kapitalas. Tai reiškia, kad buvo paskola. Detaliau paaiškinti negali, tai yra normali praktika. Dėl akcinių bendrovių įstatymo, pagal kurį akcininkai turi imtis priemonių, kad atstatytų neigiamą nuosavą kapitalą nurodė, kad situacija keitėsi. Nesutinka, kad neigiamas nuosavas kapitalas reiškia, kad bendrovė negali vykdyti veiklos arba ji yra nuostolinga. Mano, kad kapitalo pakako. Buvo ėmęsis veiksmų, kad didintų nuosavą kapitalą – sudarinėjo sutartis su partneriais. Kas yra nuosavas kapitalas nurodė, kad tai yra paskolos įmonei. Kaip akcininkas teikė bendrovei paskolą. Negali pasakyti, ar paskola yra naujas įsipareigojimas, o ne nuosavo kapitalo didinimas. Paskola buvo įnešta į kasą.

Šalies argumentai

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtino, prašė D. V. pripažinti padariusiu jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir skirti jam nuobaudą. Bendrovės mokestinės nepriemokos atsirado po atliktų patikrinimų, įsiskolinimas šiai dienai yra padidėjęs, buvo vykdomas priverstinis išieškojimas.

Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo buhaltere nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Buvo atleista SODRA iniciatyva, nes buvo pradėtas bendrovės nemokumo procesas. Kaip buhalterė ji išrašydavo pardavimo sąskaitas, sudarydavo sąmatas, fiksuodavo operacijas apskaitoje. Dokumentus teikdavo vadovas ar jo kolega pora kartų per mėnesį. Dokumentų pateikimo tvarka nebuvo aptarta, buvo susitarimo reikalas. Dokumentų pateikimo problemų kartais pasitaikydavo. Bendrovės įprastinė veikla buvo automobilių prekyba ir nuoma. Bendrovės sąnaudos buvo automobilių remontas, kuras, kanceliarinės prekės. Bendrovė turėjo įsipareigojimų už nuomą ir komunalines išlaidas. Įsiskolinimų buvo ir valstybės biudžetui. Buvo priskaičiuoti įvairūs mokesčiai iš VMI pusės. Buvo pelno, pridėtinės vertės mokesčiai. Jie susidarė per skirtingus laikotarpius. Dėl ko jie susidarė, neprisimena. Mokesčių nepriemoka atsirado po patikrinimo 2021 m. rugsėjo mėn. Sąskaita mokesčių administratoriaus buvo užblokuota, jie negalėjo atsiskaityti. Iki šio patikrinimo viskas buvo gerai. Mokesčių deklaracijos buvo teikiamos, didesnių įsiskolinimų nebuvo, sumokėdavo mokesčius ir kai tikslino deklaracijas. Finansinę atskaitomybę rengdavo ji visais laikotarpiais iki 2021 m., tačiau paskutinius trejus metus buvo truputį vėluojama, pusantrų metų. Tai buvo dėl dokumentų tikslinimo, atsirasdavo dokumentai, kurių neturėjo. Bendrovė turėjo trumpalaikio ir ilgalaikio turto. Dažniausiai įplaukos buvo už automobilių pardavimą ir nuomą tiek iš fizinių, tiek ir juridinių asmenų. Šios įplaukos buvo naudojamos atsiskaitant su tiekėjais, buvo atsižvelgiama į turimus įsipareigojimus, proporcingai atsiskaitoma su visais kreditoriais. Buvo sudaromi skolų suderinimo aktai, jie buvo atspausdinami su parašais. Įmonės finansinė būklė buvo gera, vadovas puikiai tvarkėsi, kol nebuvo mokestinio patikrinimo. Mokestinio patikrinimo metu pažeidimai nustatyti dėl automobilių pardavimų. Nemano, kad nepriemoka po patikrinimo atsirado dėl jos padarytų buhalterinių klaidų.

Šalies argumentai

Iš pareiškimo turinio matyti, kad bendrovė, priešingai nei teismo posėdžio metu teigė buhalterė G. M., po 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė. Iš institucijos pateikto pareiškimo dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. lapkričio 7 d. duomenimis buvo 114 514,19 Eur, kurią sudarė 41 916,82 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už 2014 m. spalio mėn., 2015 m. sausio–balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėn., 2016 m. vasario, balandžio, gegužės mėn., 2021 m. vasario, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. mokestinius laikotarpius, taip pat 2 277,97 Eur šio mokesčio delspinigių, 6 114 Eur PVM bauda, 3 193 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2014–2016 m. bei 2021 m., 665,40 Eur šio mokesčio delspinigių, 395 Eur šio mokesčio bauda, taip pat 48 038 Eur pelno mokesčio už 2014, 2020 ir 2021 m., 7 750,24 Eur šio mokesčio delspinigių bei 3 686 Eur šio mokesčio bauda, 449,73 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2021 m. kovo, gegužės, birželio, rugsėjo mėn. ir 28,03 Eur šio mokesčio delspinigių. Ji susidarė bendrovės vadovui deklaravus mokesčius ir pagal patikrinimo aktą (kuris patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimu) papildomai apskaičiavus mokesčius: nuo 2014 m. lapkričio 25 d. nedeklaravus mokėtino PVM, nuo 2015 m. birželio 1 d. nedeklaravus pelno mokesčio, nuo 2015 m. vasario 2 d. nedeklaravus nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo 2021 m. kovo 15 d. nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 3 dalį, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, taip pat išdėstoma sprendimo apskundimo tvarka. Toks sprendimas gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, o per šį terminą sprendimo neapskundus ir savanoriškai nesumokėjus papildomai apskaičiuotų mokesčių, mokesčių administratorius priima nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Šiuo atveju, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad minėtas 2021 m. kovo 12 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo apskųstas, o D. V., kaip tikrintos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, apie jo priėmimą neabejotinai buvo žinoma. Mokesčių administratorius 2021 m. balandžio 20 d. surašė pirmąjį nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, kuri tuo metu sudarė iš viso 101 559,71 Eur. Pakartotiniai sprendimai buvo priimami laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. ir išieškoma suma didėjo. Be to, 2021 m. liepos 15 d. VMI su sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto kreipėsi į anstolį, tačiau mokestinės nepriemokos visa apimtimi ir šiuo atveju nepavyko išieškoti, kadangi buvo išieškota tik 18 879,08 Eur, o antstolis pervedė 36,83 Eur. Taigi, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad D. V., kaip Bendrovės vadovui, ne tik turėjo, bet ir galėjo būti žinoma apie jo valdomos įmonės finansinius sunkumus, dėl kurių jis negalėjo tinkamai įvykdyti turimų įsipareigojimų biudžetui jau nuo 2021 m. balandžio 20 d. (nurodymo išieškoti mokestinę nepriemoką dienos). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad jis siekė veiklos tęstinumo, sudarė naujas sutartis su klientais, tačiau objektyviai tai patvirtinančių duomenų nepateikė, taip pat nepagrindė manymo, kad jam ėmusis tokių priemonių, buvo galima pagrįstai tikėtis, jog bendrovės ekonominė situacija galėtų pagerėti. Priešingai, teismo posėdžio metu jis teigė, kad siekdamas spręsti bendrovės finansinius sunkumus, jis, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, buvo suteikęs paskolą bendrovei (įnešdamas pinigines lėšas į kasą), tačiau negalėjo racionaliai pagrįsti, kaip paskolos bendrovei, kurios turtas nuo jos savininkų turto yra atskiras, suteikimas galėtų pagerinti įmonės finansinę būklę, juolab kad tokiu būdu bendrovės turimi finansiniai įsipareigojimai tik padidėjo turima skola akcininkui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Nuosavo kapitalo neigiama reikšmė vertintina kaip rizika, tai reiškia, kad bendrovė neturi likvidaus turto (piniginių lėšų) vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iškyla pavojus dėl tokios bendrovės veiklos tęstinumo. Tai parodo, jog bendrovės dalyviai (akcininkai) nesiekia įnešti papildomų įnašų tam, kad suformuoti teigiamą nuosavą kapitalą, kaip numatyta akcinių bendrovių įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. be pateikto prašymo buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, be to, įvertinus 2020 m. balandžio 21 d. koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme nurodytas normas, kad karantino laikotarpiu ir tris mėnesius jam pasibaigus bendrovių vadovams nebuvo taikoma pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokios pareigos D. V., vertinant teisine prasme aptartų teisės aktų kontekste, neturėjo iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau, pasibaigus šiam terminui, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatomis, jis privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau tokios pareigos, priešingai nei teismo posėdyje teigė D. V., jis savalaikiai nevykdė, nepaisant to, kad 2021 m. spalio 11 d. Bendrovei buvo pateiktas pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nemokumo procesas Bendrovei buvo inicijuotas būtent mokesčių administratoriaus iniciatyva, teismui 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatavus, kad Bendrovės finansinė padėtis atitinka nemokumo apibrėžimą, nurodytą įstatyme, ir nėra pagrindo spręsti, kad ji galėtų pagerėti. Iš bankroto bylai inicijuoti pateikto mokesčių administratoriaus 2022 m. liepos 5 d. pareiškimo (1 t., b. l. 23–26) matyti, kad paskutinė Bendrovės pateikta finansinė atskaitomybė buvo už 2017 metus ir ja remiantis (balanso duomenimis), jau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė 472 756 Eur (18 210 Eur ilgalaikis turtas ir 451 721 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos (įsipareigojimai) sudarė 381 939 Eur, taigi viršijo pusę turimo turto vertės. Bendrovė 2022 m. liepos 1 d. turėjo ir įsiskolinimą SODRA, o joje nedirbo nei vienas darbuotojas. Pažymėtina, kad VMI Bendrovę apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo informavo ir 2022 m. balandžio 5 d. pranešimu, buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka priimti, tačiau bendrovė ir per nurodytą terminą ne tik neįvykdė prievolės, nesudarė susitarimo dėl pagalbos, bet ir nesikreipė dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.

D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu grįsdamas savo teiginius dėl to, kad jis įvykdė pareigą inicijuoti nemokumo procesą, pateikė teismui šiuos dokumentus: 2022 m. liepos 13 d. laišką, siųstą el. paštu dėl archyvavimo paslaugų suteikimo prieš perduodant dokumentaciją archyvui ir galimam nemokumo administratoriui; 2022 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu siųstą laišką bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ su pasirašyta sutartimi; 2021 m. spalio 5 d. pranešimo dėl ketinimo kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo, kurį Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntė 2021 m. spalio 14 d.; 2021 m. gruodžio 23 d. susirinkimo protokolą, kurio metu buvo nutarta inicijuoti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateiktuose paaiškinimuose pavėlavimą kreiptis dėl nemokumo proceso Bendrovei grindė ir tuo, kad nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokesčių administratorius vykdė Bendrovės patikrinimus iš esmės nepertraukiamai, be to, maždaug 2022 m. birželio–liepos mėn. medžiaga buvo perduota ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri tyrimą nutraukė tik 2022 m. rugsėjo 30 d. Taip pat jis savo teiginius grindė sveikatos būkle – išduotu nedarbingumu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. liepos 7 d. (būklė po Covid-19 ligos).

Iš šių duomenų matyti, kad D. V. galimai iš tiesų ketino inicijuoti įmonės nemokumo procesą ne teismo tvarka, 2021 m. spalio 14 d. pranešė apie tokį ketinimą kreditoriams (mokesčių administratoriui), kaip akcininkas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą inicijuoti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, tačiau vėlesni jo veiksmai siekiant šio ketinimo realizavimo fiksuoti tik 2022 m. liepos 13 d. ir vėlesniu laiku. Kaip jau minėta, D. V. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma 2022 m. balandžio 20 d., taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, kad pirminiai nemokumo proceso inicijavimo veiksmai buvo pradėti atlikti po beveik 6 mėnesių nuo šios dienos, ir, vertinant nuo 2021 m. spalio 1 d., tęsėsi beveik metus (iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.), tai nesudaro pagrindo spręsti, kad D. V. savalaikiai, nedelsdamas, kaip tai numatyta JANĮ 5 straipsnyje, vykdė pareigą inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Pirminiai parengiamieji jo atlikti aptarti veiksmai negali būti prilyginami nemokumo proceso inicijavimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminius veiksmus atlikus 2021 m. spalio ir gruodžio mėn., jokių kitų veiksmų D. V. iki 2022 m. liepos 13 d. neatliko, juos tęsė praėjus 8 dienos po to, kai 2022 m. liepos 5 d. pareiškimu mokesčių administratorius kreipėsi į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Kaip minėta, JANĮ numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Šiuo atveju, jau aptartos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje surinktų duomenų pagrindu D. V. yra tinkamas subjektas administracinėn atsakomybėn patraukti.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, nesiėmė pakankamų ir aktyvių veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu, sakydama baigiamąją kalbą pareiškėjos atstovė išreiškė prašymą D. V. administracinėn atsakomybėn patraukti ne pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė CK 6,930¹ straipsnyje įtvirtinto kreditorių eiliškumo. Pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad minėtu nutarimu D. V. buvo nubaustas už pažeidimą, kuris padarytas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. Atsižvelgiant į šioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, institucijos pareiškime nurodomas aplinkybes apie tai, kad D. V. apie pareigą inicijuoti nemokumo procesą turėjo būti žinoma nuo 2021 m. balandžio 20 d. ir pagal įstatymą tokia pareiga jam kilo 2021 m. spalio 1 d., be to, asmuo atsakomybėn traukiamas dėl tame pačiame straipsnyje nurodytus, tačiau savo esme skirtingus pažeidimus, dėl tos pačios bendrovės veiklos, nėra pagrindo D. V. veiksmus vertinti kaip atliktus pakartotinai, kadangi jie buvo atlikti lygiagrečiai, minėtiems laikotarpiams tarpusavyje sutampant. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad D. V. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą D. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu dirba, turi sveikatos sunkumų, tačiau, kaip jau minėta, yra baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, taip pat už kitų administracinių nusižengimų padarymą, LITEKo duomenimis jis neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. V. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė