Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato 7 Policijos komisariato Pilaitės policijos nuovados 2006 m. birželio 28 d. nutarimu G. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 183 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 20 litų bauda, nes, kaip nurodyta, administracinio teisės pažeidimo 2006 m. birželio 28 d. protokole, jis 2006 m. birželio 15 d., apie 23 val., Vilniuje, Vydūno g. 20 namo kieme, viešoje vietoje, panaudojo automobilio garsinį signalą ir tuo sutrikdė viešąją rimtį.

II.

Po nubaudimo G. S. kaip pareiškėjas su skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 4 punkte numatytuoju pagrindu. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo data, nes jis signalizavo 2006 m. birželio 14 d., o ne 2006 m. birželio 15 d. ir tai darė būtinojo reikalingumo atveju, kadangi buvo užstatytas jo automobilis ir susidarė avarinė situacija, kadangi negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Panaudodamas garsinį signalą norėjo prisišaukti jo automobilį užstačiusio automobilio vairuotoją, nes negalėjo išvažiuoti.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal pareiškėjo skundą pripažino, kad skundas netenkinamas. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta pagal G. J. ir K. K. pareiškimus, kuriuose nurodoma, kad 2006 m. birželio 14 d., po 23 val., Vydūno g. 20 namo kieme G. S. , panaudodamas automobilio garsinį signalą, trikdė gyventojų ramybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog grįžęs prie automobilio, rado jį užblokuotą kito automobilio ir negalėjo išvažiuoti, todėl pradėjo signalizuoti, tikėdamasis, kad to automobilio savininkas išgirs ir patrauks savo automobilį. Pripažino, kad signalizavo apie 20 minučių, gyventojai iš balkonų pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl triukšmo, o apie 24 valandą atvažiavo policijos pareigūnai. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad G. S. sutrikdė viešąją rimtį.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, kad pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo arba dėl būtinosios ginties. Būtinojo reikalingumo sąvoka yra apibrėžta ATPK 17 straipsnyje - pažeidimo padarymas būtinojo reikalingumo būklėje yra tada, kai jis padaromas siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip matyti iš ATPK 18 straipsnio, pažeidimas, padarytas būtinosios ginties būklėje, yra tuomet, kai pažeidimas padaromas ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kada padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Taigi, kaip matyti iš pateiktų sąvokų, G. S. padaryta veika neatitinka nei būtinosios ginties nei būtinojo reikalingumo sąlygų. Tai, kad kitas automobilis užstatė išvažiavimą iš kiemo ir jis negalėjo išvažiuoti, nekėlė pavojaus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, nustatytai valdymo tvarkai, o susidariusius nepatogumus (negalėjimas išvažiuoti iš kiemo) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo pašalinti kitomis priemonėmis. Todėl teisės pažeidimas negali būti pripažintas kaip padarytas būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties būklėje, tam nėra nei įstatyminių, nei fakto aplinkybių.

ATP protokole ir nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas 2006 m. birželio 15 d., o ne 2006 m. birželio 14 d. vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nesukeliantis neigiamų teisinių pasekmių.

III.

Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl nubaudimo ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teigiama, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi 2006 m. birželio 15 d., apie 23 val. jis nebuvo incidento vietoje, o signalą panaudojo 2006 m. birželio 14 d., apie 23 val. ir veikė būtinojo reikalingumo atveju, kadangi buvo užstatytas jo automobilis ir buvo susidariusi avarinė situacija - niekaip negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Kad išvengti transporto priemonių susidūrimo panaudojo garsinį signalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis, paremtomis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apygardos administracinio teismo nutartis atitinka jai keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginiais teismo išvados nepaneigiamos, tačiau tik nesutinkama su teismo padarytuoju įrodymų vertinimu. Apeliantas, nesutikdamas su teismo padaryta išvada, atkartoja skundo apygardos administraciniam teismui teiginius, nors jie argumentuotai atmesti. Apeliantas teismo motyvų nepaneigia. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti pateiktąjį prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėju kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.