Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui G. Š. ir atsakovei J. Š. , o ieškovo atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, ir atsakovės atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei J. Š. , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė klausimą dėl ieškinio patenkinimo paliko spręsti teismui, pabrėžė, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą visais atvejais privalu prioritetiškai atsižvelgti į vaiko teises ir teisėtus interesus, kad vaikas, jei įmanoma, žinotų biologinį tėvą, tačiau neliktų be tėvo ir be išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Byloje rašytiniu įrodymu - gimimo akto įrašu, sudarytu 1998-01-21 Utenos rajono CMS (18 b.l.) - laikytina nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio D. Š. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo apie tėvą G. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindas yra Utenos rajono CMS 1994-08-06 santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo rašytiniu įrodymu yra įrodytas faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija. LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusį CK prima facie įrodymu tėvystei nustatyti ar nuginčyti laikoma ekspertizės išvada.

Atsakovei suabejojus Medicininės genetikos centro 2008-08-26 Pažymos apie atliktą biologinių giminystės ryšių nustatymo tyrimą (7-11 b.l.) duomenimis, kad ieškovas nėra D. tėvas, buvo paskirta teismo ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti arba paneigti, Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro ekspertų išvada buvo tokia pati – ieškovas nėra D. biologinis tėvas.

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Šalių paaiškinimais laikytina nustatyta, kad ieškovas apie D. Š. gimimą, jo gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Utenos rajono CMS 1998-01-21, kuriame šio vaiko tėvu nurodytas jis, sužinojo nuo šio įrašo sudarymo, nes gyveno šeimoje su atsakove.

Tarp šalių kyla ginčas dėl to, kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys apie jį, kaip apie D. tėvą, esantys ginčijamame gimimo įraše, neatitinka tikrovės.

Vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo yra nagrinėjama byla, yra gimęs 1998 metais, o ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2008-09-15, t.y. po vaiko gimimo praėjus daugiau kaip 10 metų.

Ieškovas nurodė, kad aplinkybės, jog D. galimai nėra jo sūnus, jam buvo praneštos tik 2008 m. gegužę, kada atsakovė jam tai pati pasakė, o kad D. tikrai yra ne jo sūnus, sužinojo tik gavęs atsakymą iš Medicininės genetikos centro, todėl pareiškė ieškinį nuginčyti tėvystę.

Atsakovė paaiškino, kad beveik nuo vaiko gimimo atsakovas nuolat reikšdavo pretenzijas, kad jis nėra vaiko tėvas, ji jam ne kartą siūlė atlikti DNR tyrimus, tačiau ieškovas elgėsi pasyviai, todėl tyrimai anksčiau nebuvo atlikti, nors ir ieškovo motina išsakė abejones, kad vaikas gali būti ne jos anūkas.

Liudytoja M. Š. (80-81 b.l.), atsakovės sesuo, paaiškino, kad du kartus asmeniškai jai ieškovas, būdamas vartojęs alkoholio, sakėsi auginąs ne savo sūnų, kai vaikui buvo apie 2-3 metai bei vėliau. Liudytoja R. N. (81-82 b.l.), šalių šeimos draugė, paaiškino, kad šalys ilgai nesusilaukė vaikų, kad kai gimė sūnus, buvusi ieškovo kaimynė ir draugė D. P. ėmė skleisti žinias, kad, jos nuomone, vaikas yra tamsaus gymio, todėl galimai nėra ieškovo sūnus, be to, pats ieškovas, jiems kartu būnant prie jūros, jam susipykus su atsakove, pastarajai pareiškė auginąs ne savo sūnų, kitą kartą, kai vaikui buvo 4 metai, tokias pat pretenzijas atsakovei pareiškė jos (liudytojos) namuose.

Liudytojas G.M. (98 b.l.), ieškovo draugas, paaiškino, kad tik pastaruoju metu pajuto, kas šalių šeimoje kažkas atsitiko, nes ieškovas jam nebepasakojo nieko apie šeimą, o iki to jis stebėjo puikius santykius šalių šeimoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovo pateikti įrodymai – jo paties paaiškinimas ir liudytojo G. M. parodymai neginčijamai nepatvirtina fakto, kad ieškovui iki 2008 m. gegužės nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, kad jis nėra D. tėvas, ir nepaneigia atsakovės pateiktų įrodymų, kad ieškovas vos ne nuo pat vaiko gimimo žodžiu reiškė priekaištus atsakovei, kad augina ne savo biologinį vaiką, tačiau iki ieškinio padavimo elgėsi pasyviai.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė leidžia manyti esant labiau tikėtina buvus atsakovės nurodytą faktą, jog ieškovui aplinkybės, kad jis nėra D. tėvas, buvo žinomos dar 1998-1999 metais, nei tokio fakto nebuvus, t.y., kad minėtas aplinkybes ieškovas sužinojo tik 2008 m. gegužę ir leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad duomenys apie tėvą G. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) gimusio D. Š. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Utenos rajono CMS 1998-01-21, neatitinka tikrovės, ir kad aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys apie D. Š. tėvą G. Š. , esantys ginčijamame gimimo įraše, neatitinka tikrovės, ieškovui paaiškėjo dar 1998-1999 metais, todėl pripažintina, kad jis ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą (LR CK 3.152 str. 1d.).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

LR CK 3.6 str. 2d. yra nurodyta, kad ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato šio kodekso pirmosios knygos normos, jeigu trečiosios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.

Atsakovė žodinio bylos nagrinėjimo metu suprantamai išreiškė vi­di­nę va­lią dėl ieš­ki­nio at­me­ti­mo tuo mo­ty­vu, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną. Pa­gal LR CK 1.126 straips­nio 2 da­lį ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas taiko tik gin­čo ša­lies rei­ka­la­vi­mu.

Ieškovas nuo pat ieškinio pareiškimo laikėsi tos pozicijos, kad vienerių metų ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­si­bai­gia pra­ėjus įsta­ty­me nu­sta­ty­tam ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui, jei­gu šio ter­mi­no ei­ga ne­bu­vo su­stab­dy­ta (LR CK 1.129 straips­nis), nu­trauk­ta (LR CK 1.130 straips­nis) ar­ba įsta­ty­mų ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­tais at­ve­jais pra­tęs­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.125 straips­nio 2 ir 11 da­lys, 1.127 straips­nio 1 da­lis). Šioje byloje nenustatyta buvus kurį nors pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui ar nutraukimui.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti (LR CK 1.131 str. 1d.).

Teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys). Ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir ar yra pa­grin­das jį at­nau­jin­ti, sprendžiama va­do­vau­jantis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­iant į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (LR CK 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, LR CPK 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas, kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, taip pat sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, t.y. įvertinant, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų: ar vaikas neliks be tėvo, ar vaikui nekils grėsmė netekti išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismų praktikoje yra atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, t.y. prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Nors ieškovas teigia, kad jis, sužinojęs tiesą, jog nėra D. tėvas, stengiasi nebebendrauti su vaiku, išlaikymo, išskyrus dovanėles, nebeteikia, tačiau vaiko požiūris į tėvą, turint mintyje vaiko nuoskaudą, kad tėvas jį ir motiną iškraustė iš buto, kuriame visi gyveno, ir ten gyvena kartu su savo nauja drauge, nepasikeitė, jis tėvą myli, siekia kuo dažniau bendrauti su juo.

Tokius faktus esant patvirtino ne tik atsakovė, bet ir liudytojai: L. G. , ieškovės draugė (98-99 b.l.), betarpiškai bendraudama su šalių sūnumi ji pastebėjo, kad vaikas labai pergyvena, kad nebegali gyventi kartu su tėvu, jam reikia tėvo, kad keršydamas akmenimis apmėtė ieškovo naują draugę, kai tėvas paskambina, bėga pas jį; D. V. (96-97 b.l.), atsakovės bendradarbė, asmeniškai bendraudavo su vaiku, kai jis ateidavo į darbą, vaikas motinai girdavosi, kad matė tėvą, tėvo pakviestas bėgdavo pas jį, grįždavo liūdnas; psichologė J. B. (97 b.l.), dirbusi individualiai su D., paaiškino, kad vaikas pergyvena dėl tėvų skyrybų, jo elgesys yra globėjiškas, būdingas vaikams, kurių tėvai išsituokia, vaikas labai saugo savo motiną, nes bijo prarasti ir motiną; R. N. ir M. Š. paaiškino, kad ieškovas, kai gyveno kartu, tėvo pareigas atlikdavo ne itin stropiai, kad dabar vaikui tėvo nebuvimą stengiasi kompensuoti atsakovės tėvas, vaiko senelis, su kuriuo kartu gyvena.

Liudytoja D.G. (80 b.l.), ieškovo kaimynė, mokytoja, ieškovo prašymu 2007-2008 metais padėdavusi D. ruošti pamokas, paaiškino, kad pastaruoju metu ieškovas jai skundėsi, kad vaikas su juo bendrauja mažiau nei anksčiau.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, su D. buvo bendrauta ir jo nuomonė išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, jis nurodė, kad tėvą myli, nori dažniau, t.y. nors kas antrą dieną bendrauti su tėvu, dabar susitinka retai, gyventi norėtų kartu su motina, tačiau dažniau bendrauti su tėvu.

Utenos rajono VTAS davė išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, nes kiltų grėsmė vaikui likti be tėvo ir be išlaikymo (63-64 b.l.).

Byloje šalių paaiškinimais, visų liudytojų parodymais laikytina nustatyta, kad tarp D. Š. ir ieškovo per 11 metų yra susiklostę tėviški santykiai, D. savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų yra užsimezgęs tarpusavio ryšys. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo jo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime, iki šio laiko tėvo ir sūnaus bendravimas nėra nutrūkęs.

Kaip jau nustatyta byloje, ieškovas sūnų D. augino ir auklėjo, išlaikė, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 3.152 str. 1d.), ieškovo santykiai su D. tebėra kaip tėvo su sūnumi.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, iškelia klausimus dėl vaikų teisių ir interesų augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, jų teisės į šeimos ryšius bei viešojo intereso, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose, todėl įgyvendindami savo teises šie asmenys turi būti itin atsakingi ir rūpestingi. Šioje byloje pripažintina, kad 10 metų ieškovas, žinodamas, kad nėra vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, biologiniu tėvu, bet prisiimdamas pareigą vaiką auginti, auklėti ir išlaikyti, iki 2008 m. gegužę įvykusio konflikto nesiėmė priemonių ginti savo teises. Taigi, įvertinus per tuos 10 metų vaikui augant susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių (11 metų), pasyvų ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų: vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, nėra aiškus. Nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus (LR CK 3.161 straipsnio 2 d.) įgyvendinimas nėra galimas, tačiau šioje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas. Nenustatyta, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no eigoje būtų egzistavę aplinkybės, ku­rios būtų kliu­džiusios ieškovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vus gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses.

By­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas ir nė­ra pa­grin­do jį atnau­jin­ti, o atsakovė rei­ka­lau­ja ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, ieš­ki­nys at­mes­tinas dėl ieš­ki­nio sena­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo iki pareiškiant ieškinį (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis).

Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 18,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 18,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.