Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 9 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 66428781, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1 200 Eur paskolą 30 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, neinformuodama ieškovės apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jos skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovę nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. sausio 9 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 66428781, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 1 200 Eur dydžio kreditą 30 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti 26 proc. palūkanas, 0,93 proc. mėnesinį administravimo mokestį bei sumokėti vienkartinį 9,05 proc. sutarties sudarymo mokestį iki 2023 m. birželio 26 d. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė nuo 2022 m. sausio 13 d. nutraukė su atsakove sudarytą Paskolos sutartį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista 34,43 Eur vėlavimo palūkanų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos, praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatytos ne pelno, bet kompensacinės palūkanos, nes prievolė jas mokėti kredito gavėjui atsiranda pažeidus sutartį, tai yra neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmokas. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 26 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas vertintina, kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą, nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą nesąžininga sutarties sąlyga, todėl atmetė ja grindžiamą ieškovės reikalavimą priteisti 34,43 Eur vėlavimo palūkanų.

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

15. Šiuo atveju pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.13 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 26 proc. dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

16. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, taikė CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį ir sprendė, kad Paskolos sutarties 7.1 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti Sutarties sudarymo mokestį – 104,98 Eur ir nurodo, kad atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties sudarymo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5, 1.26 punktai ir specialiosios sąlygos). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis sudaro 9,05 procentus, bendra mokesčio suma nenurodyta. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 3,62 Eur dydžio sutarties mokestį, taigi bendra šio mokesčio suma per 30 mėnesių Sutarties terminą sudaro 108,60 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.25 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui (ieškovei). Ieškovė nurodo, kad paskola (vartojimo kreditas) atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Portalas). Portalo veikimas paremtas tuo, kad jame užsiregistravę vartotojai (skolintojai) gali suteikti paskolas kitiems tame pačiame Portale užsiregistravusiems asmenims (paskolų gavėjams). Kiekviena paskola suteikiama aukciono būdu, ją gauti siekiančiam vartotojui pateikus paraišką, paskolų davėjams pateikus savo siūlymus pagal gautą paraišką bei paskolos gavėjui nustatyta tvarka akceptavus gautus siūlymus. Investuojamą sumą sudaro: a) paskolos suma ir b) paskolos sutarties sudarymo mokestis. Surinkus reikiamą investuojamą sumą, paskolos gavėjui yra pervedama paskolos suma, kuri suteikiama naudotis pagal paskolos sutartį, o paskolos sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai pervedamas paskolos gavėjo organizatoriui (ieškovei). Paskolos gavėjas palūkanas moka nuo išmokėtos paskolos sumos. Visa investuota suma, tai yra paskolos suma ir paskolos sutarties sudarymo mokestis, yra grąžinama periodinėmis įmokomis pagal paskolos sutarties įmokų grafiką. Ieškovė nurodo, kad suteikiant atsakovei paskolą, 108,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą, o atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis per Sutarties galiojimo laikotarpį, todėl nutraukus Sutartį, jis turi grąžinti ieškovei likusią nesumokėtą sumą – 104,98 Eur.

18. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakove veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o Sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo tik vieno mėnesio įmoką pagal Sutartimi patvirtintą įmokų mokėjimo grafiką, įskaitant 3,62 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį, taigi liko nesumokėta 104,98 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalis. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės visą likusią nesumokėtą sutarties sudarymo mokesčio sumą. VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Taigi ši norma negali būti aiškinama taip, kad ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlyginimo turi būti skaičiuojama nuo teismo sprendimu iš paskolos gavėjo priteistos negrąžinto kredito sumos. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi 22,58 Eur paskolos ir 11,82 Eur palūkanų, iš viso 34,40 Eur. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sutarties sudarymo mokestis sudaro 9,05 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VKĮ 253 straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog 9,05 proc. nuo atsakovės sumokėtos 34,40 Eur sumos, tai yra 3,11 Eur, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės atlygio. Iš to seka, kad ieškovė, įvertinus atsakovės grąžintos sumos dydį, turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 6,22 Eur (3,11 x 2) atlygio – sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovė yra sumokėjusi 3,62 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl ieškovei priteistina 2,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalis, o reikalavimas priteisti kitą sutarties sudarymo mokesčio dalį atmestinas kaip prieštaraujantis VKĮ 253 straipsnio 6 dalies imperatyviajai normai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio pilna apimtimi. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovei iš atsakovės priteisiant 2,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 480,51 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje

19. Pakeitus skundžiamą sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 402 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro 39 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 86,25 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija, taigi ieškovei iš atsakovės priteistinas 346,76 Eur (402 Eur x 86,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje

20. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 0,38 Eur (patenkinta 1,87 proc. apeliacinio skundo reikalavimų) bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės UAB ,,Finansų bitė“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. sausio 9 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 66428781 bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, nustatantį 26 proc. dydžio metinės palūkanų normos už vėlavimą mokėti įmokas skaičiavimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Finansų bitė“, j. a. k. 304051511, iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

1) 1 068,82 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt aštuonių eurų 82 ct) negrąžintą paskolą;

2) 233,67 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 67 ct) paskolos palūkanas apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2022 m. sausio 12 d.;

3) 100,31 Eur (vieno šimto eurų 31 ct) administravimo mokestį;

4) 12,16 Eur kompensacines palūkanas;

5) 62,95 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 95 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. gegužės 17 d.

6) 26 proc. nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 18 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 26 d.) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. – 640,55 Eur; nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 26 d. – 595,92 Eur; nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 26 d. – 557,99 Eur; nuo liepos 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.– 518,89 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. – 478,58 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 26 d. – 437,02 Eur; nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. – 394,17 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 26 – 350 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 26 d. – 304,46 Eur; nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 26 d. – 257,51 Eur; nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 26 d. – 209,10 Eur; nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. – 159,19 Eur; nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. – 107,74 Eur; nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. birželio 26 d. – 54,70 Eur), neviršijant bendros 99,08 Eur sumos;

7) 2,60 Eur (du eurus 60 ct) sutarties sudarymo mokesčio;

8) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 480,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

9) 346,76 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,71 Eur (septynių eurų 71 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės E. S. 0,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.