Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-417-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
1A-442-417-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
Nuteistasis
R. N.
Advokatai
Sergejus Buta
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-417/2010

Teisėja K. Baškienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Valentino Janonio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam R. N.,nuteistojo gynėjui advokatui Sergejui Butai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

UAB „Geležies laužas“ civilinis ieškinys dėl 65257,92 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. tuo, kad apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

R. N., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įm. k. duomenys neskelbtini, metalo supirkimo aikštelės, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėda, vedėju, turėdamas išankstinę tyčią apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas UAB „duomenys neskelbtini“ administracijos pasitikėjimu, žinodamas, kad „duomenys neskelbtini“, adr. duomenys neskelbtini, JAV, neprekiauja juodojo metalo laužu, plieno laužu pagal GOST 2787-86 ir neturi realios galimybės iki 2006-04-30 parduoti 140 t juodojo metalo laužo, plieno laužo pagal GOST 2787-86, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, finansų direktoriui S. L., prisistatęs įmonės „duomenys neskelbtini“ įgaliotu asmeniu, atsakingu už šios įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, juodojo metalo laužo tiekimą, taip sudaręs patikimo, mokaus tiekėjo įvaizdį, jis 2006-03-07 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Geležies laužas“, atstovaujamu finansų direktoriaus S. L., pasirašė sutartį Nr. 06/0303 002 dėl juodojo metalo laužo tiekimo, kurios pagrindu pagal sutarties 5.2 punktą dėl 100 proc. išankstinio apmokėjimo, 2006-03-14 mokėjimo nurodymu Nr. 00032 gavo 65257,92 Lt į AB SEB Vilniaus banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, gautų pagal sutartį 65257,92 Lt negrąžino, tokiu būdu apgaule įmonės „duomenys neskelbtini“ naudai įgijo svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“, turtą – 65257,92 Lt.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teismo prokurorė V. Tivikienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir R. N. priimti apkaltinamąjį nuosprendį – R. N. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Tenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš R. N. 65257,92 Lt UAB „duomenys neskelbtini“.

Palikti galioti laikiną R. N. nuosavybės teisių apribojimą į turtą: žemės sklypą, registro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, iki visiško civilinio ieškinio UAB „duomenys neskelbtini“ patenkinimo.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir neanalizavo paties R. N. duotų parodymų, kur pastarasis teigia, jog Rusijos įmonė „duomenys neskelbtini“ įsteigė įmonę „duomenys neskelbtini“ ir jam pasiūlė atstovauti šiai įmonei bei išdavė tik 2005-06-14 įgaliojimą, kurį jis grąžino, bei tai, kad R. N. patvirtino, jog Lietuvoje šios įmonės atstovavimo nebuvo užregistravęs, kad įmonė „duomenys neskelbtini“ darbuotojų, turto neturėjo, apskaitos netvarkė. Būtent rašytinė bylos medžiaga ne tik kad paneigia R. N. teiginius, kad Rusijos įmonė „duomenys neskelbtini“ įsteigė įmonę „duomenys neskelbtini“, bet ir pagrindžia, kad R. N. jau 2004-06-14 gavo įgaliojimą atstovauti šiai įmonei bei kad prie prašymo atidaryti banko sąskaitą įmonės „duomenys neskelbtini“ vardu pateikė šios įmonės registravimo dokumentus bei įgaliojimus, pagrindžiančius, jog įmonė įregistruota 2004-06-14 Luizianos valstijoje, JAV, ir tą pačią dieną išduotas įgaliojimas R. N., o įgaliojimą išdavė N. C.. Be to, svarbu tai, kad iš rašytinių bylos medžiagos duomenų nustatoma, jog R. N. komandiruotės metu Čeliabinske, Rusijoje, buvo tik laikotarpiu 2004-12-02–2004-12-09, todėl tai paneigia, kad 2004-06-14 R. N. įgaliojimą išdavė Rusijos įmonė „duomenys neskelbtini“. Be to, iš rašytinės bylos medžiagos nustatoma, kad 2007-01-08 RAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. P. informavo R. N., kaip įmonės „duomenys neskelbtini“ direktorių, kad nuo 2007-01-01 metalurgijos gamybos atliekų ir šlakų išvežimui būtina licencija, o tai, anot apeliantės, taip pat paneigia ir R. N. teiginį, kad kaltinamasis įgaliojimus grąžino A. P. (A. P.) pasibaigus jų įgaliojimo terminui, t. y. po 2006-06-14.

Prokurorė pažymi, jog liudytojas S. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nedavė kategoriškų ir detalių parodymų, kuriuose nurodytų Rusijos įmonės pavadinimą, ar nurodytų, kad jam buvo pateikta būtent 2006 m. kovo 3 d. tiekimo sutartis tarp įmonės „duomenys neskelbtini “ ir Čeliabinsko įmonės „duomenys neskelbtini“. Pažymi ir tai, kad teismo nuosprendyje nurodyta Rusijos įmonė „duomenys neskelbtini“, kai R. N. ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2006-03-03 sutartyje Nr. 06/0303001 įvardyta įmonė „duomenys neskelbtini“. Svarbu ir tai, kad liudytojo S. L. parodymus dėl teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad administracija pritarė sutarties sudarymui su įmone „duomenys neskelbtini“, paneigė liudytojas J. Ž., liudytoja K. V., tačiau teismas rėmėsi tik liudytojo S. L. parodymais, nemotyvuodamas, dėl ko atmetami liudytojo J. Ž. parodymai dėl šių aplinkybių vertinimo ir tuo nepašalino prieštaravimo.

Anot apeliantės, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos rašytinės bylos medžiagos, patikrintos teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, jog R. N. sutarties su RAB „duomenys neskelbtini“ sudarymo metu, t. y. 2006-03-03, nebuvo komandiruotas į Čeliabinską, jo daugkartinė viza buvo pasibaigusi 2006-03-01, todėl akivaizdu, jog 2006-03-03 Čeliabinske R. N. negalėjo sudaryti 2006-03-03 sutarties Nr. 06/0303001 dėl metalurgijos atliekų ir šlakų tiekimo įmonei „duomenys neskelbtini“ bei šią sutartį pateikti UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui S. L., sudarant 2006-03-07 sutartį Nr. 06/0303002 tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir įmonės „duomenys neskelbtini“, atstovaujamos R. N..

Taip pat, prokurorės manymu, teismas nuosprendyje nepagrįstai daro išvadą, jog pirkėjo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas S. L. buvo išsamiai susipažinęs su sutarties sąlygomis, žinojo, kad metalo laužą sutartyje nurodytomis sąlygomis parduos Rusijos įmonė „duomenys neskelbtini“ ir suvokė, kad rizikuoja įmonės turtu pervesdamas pinigus išankstiniu apmokėjimu be jokių sandorio įvykdymą užtikrinančių priemonių. Anot prokurorės, liudytojas S. L. nei ikiteisminio nagrinėjimo metu, nei teisme neteigė, jog buvo išsamiai susipažinęs su sutarties sąlygomis, pastarasis tik teigė, jog gamybiniuose pasitarimuose buvo kalbama apie metalo tiekimo iš R. F. galimybes ir kad tokio tiekimo iniciatorius buvo R. N. ir dėl to mano, jog jis nebuvo apgautas, nes iš R. N. žinojo, jog metalo laužas bus tiekiamas iš Rusijos. Pastarasis tik teigė, jog gamybiniuose pasitarimuose buvo kalbama apie metalo tiekimo iš R. F. galimybes ir kad tokio tiekimo iniciatorius buvo R. N., ir dėl to mano, jog jis nebuvo apgautas, nes iš R. N. žinojo, jog metalo laužas bus tiekiamas iš Rusijos.

Anot apeliantės, svarbu ir tai, kad būtent R. N. ikiteisminio tyrimo metu pats pateikė 2006-03-03 sutartį Nr. 06/0303001 tarp RAB „duomenys neskelbtini“ ir įmonės „duomenys neskelbtini“, kurioje žymos, kad sutartis gauta faksu iš RAB „duomenys neskelbtini“ 2007-06-06, 2007-06-07 dienomis, o vykdant teisinės pagalbos prašymą apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ likviduota ir dokumentų, susijusių su šia sutartimi ir jos vykdymu, pateikti negali. Pažymėtina, jog R. N. ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2003 m. kovo 3 d. sutartyje Nr. 06/0303001 dėl juodųjų metalų gamybos atliekų ir šlakų tiekimo siekiant išgauti iš jų geležį taip pat nenurodyta, jog tai tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu metalo gamybos atliekos ir šlakai bus tiekiami UAB „duomenys neskelbtini“.

Prokurorės manymu, ne mažiau svarbūs ir pagal teisinės pagalbos prašymą apklausto liudytojo A. P. parodymai, kad Čeliabinsko srities Magnitogorsko m. nebuvo žaliavos, būtinos įmonei „duomenys neskelbtini“. Vadinasi, 2006-03-03 sutartis Nr. 06/0303001 tarp RAB „duomenys neskelbtini“ ir įmonės „duomenys neskelbtini“ negalėjo garantuoti, kad 2006-03-07 sutartimi Nr. 06/0303002 tarp įmonės „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ aptartas juodojo metalo laužo, plieno laužo pagal GOST 2787-86 laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2006-03-30 140 tonų tiekimas įvyks.

Todėl teismas nepagrįstai nuosprendyje daro išvadą, kad pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ne dėl R. N. kaltės, o dėl Rusijos įmonės „duomenys neskelbtini“ negalėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad 2006-03-03 sutartimi Nr. 06/0303001 RAB „duomenys neskelbtini“ prisiimtų įsipareigojimų negalėjimas vykdyti atsirado tik 2007-01-01, tai yra po 10 mėn. nuo sutarties pasirašymo, todėl tai nepaneigia R. N. kaltės.

Apeliantė taip pat akcentuoja, jog išteisintojo R. N. ikiteisminiam tyrimui pateiktoje sutartyje įmonės pavadinimas nurodytas OOO „duomenys neskelbtini“, o ne OOO „duomenys neskelbtini“, o šiuo atveju 18760 JAV doleriai pervesti įmonei „duomenys neskelbtini“. Svarbu ir tai, kad pagal R. N. ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2006-03-03 sutartyje Nr. 06/0303001 su RAB „duomenys neskelbtini“ nurodyta juodojo metalo atliekų kaina už 1 toną – 65 doleriai, todėl įmonė „duomenys neskelbtini“ už 140 tonų metalo laužo atliekų įsigijimą turėjo sumokėti 9100 JAV dolerių, todėl akivaizdu, kad 18760 JAV dolerių pervedimas į OOO „duomenys neskelbtini“ sąskaitą nesusijęs su įsipareigojimų vykdymu pagal 2006-03-07 sutartį Nr. 06/0303002 su UAB „duomenys neskelbtini“. Be to, R. N. dalį gautų iš UAB „duomenys neskelbtini“ piniginių lėšų panaudojo įmonės „duomenys neskelbtini“ reikmėms, tai yra 2010-03-20 tarptautiniu pavedimu Nr. 2 pervedė 1800 JAV dolerių (5107,14 Lt) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 2010-03-24 pagal prašymą konvertavo 1600 JAV dolerius (4588,80 Lt).

Prokurorė nurodo, kad R. N. civiliniam ieškovui UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2006-03-30 galimybę tiekti juodojo metalo laužą, sumokėjus 100 procentų avansą, ir kad tai turi būti daroma ne tiesioginiu būdu tarp šalių UAB „duomenys neskelbtini“ ir Rusijos įmonės (RAB „duomenys neskelbtini“), bet per tarpininką – ofšorinę kompaniją. Kaip parodė liudytojai J. Ž., S. L., K. V., UAB „duomenys neskelbtini“ tiesioginių kontaktų su Rusijos įmone (RAB „duomenys neskelbtini“) neturėjo ir neturi, tai pagrindžia ir rašytinė bylos medžiaga

Šiuo atveju, anot prokurorės, apgaulės turinį sudaro tai, kad R. N., piktnaudžiaudamas UAB „duomenys neskelbtini“ pasitikėjimu, kaip šios įmonės darbuotojas, turintis patikimus verslo ryšius Rusijos Federacijoje, bei žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nepasitiki R. F. tiekėjais ir nesutinka sumokėti 100 procentų avansą bei žinodamas, kad Lietuvos rinkoje tuo metu buvo trūkumas juodojo metalo laužo, o jo tiekimo kaina aukšta, todėl įtikinęs administracijos atstovą S. L., kuris tuo metu laikinai vykdė direktoriaus pareigas, kad kaip saugiklis bus R. N. atstovaujama ofšorinė kompanija, kad tai bus pradinė „bandomoji partija“, nes avansu mokama pinigų suma – 18900 eurų – UAB „duomenys neskelbtini“ tuo metu nebuvo pernelyg didelė suma, tuo panaudodamas apgaule įtikino sudaryti 2006 m. kovo 7 d. sutartį Nr. 06/0303002 bei taip suklaidino dėl savo tikrųjų ketinimų. Be to, R. N. šia sutartimi nuslėpė realias įmonės „duomenys neskelbtini“ bendradarbiavimo su RAB „duomenys neskelbtini“ sąlygas bei UAB „duomenys neskelbtini“ tiesioginio kontakto galimybę su šiuo tiekėju. Todėl ši apgaulė laikytina esminė, kadangi ji susijusi su pačiomis svarbiausiomis aplinkybėmis, kurios lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti sandorį su R. N. atstovaujama įmone „duomenys neskelbtini“. Apgaulės panaudojimą, prokurorės įsitikinimu, svetimam didelės vertės turtui įgyti rodo ir tokie išteisintojo veiksmai po turto įgijimo: sutarties sąlygų neįvykdė, gauto avanso negrąžino bei nesiėmė jokių priemonių, kad būtų vykdomi sutartiniai įsipareigojimai ar grąžintos piniginės lėšos dėl neįvykdytų įsipareigojimų.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Kaip minėta, baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Analizuojant išteisintojo R. N. veiką, teismas mano, kad jo veikoje nėra BK 182 str. 2 str. įtvirtinto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – apgaulės. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perleidimo kitam asmeniui.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo rezultatas – turtas ar teisė į jį – įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Tai pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-851/2001. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.

Jau minėta, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė reikštų tai, kad R. N., sudarydamas sutartį dėl metalo tiekimo tiek su UAB „Geležies laužas“, tiek su R. F. Čeliabinsko įmone „duomenys neskelbtini“, neturėjo tam reikalingų įgaliojimų.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, išteisintajam R. N. 2004 m. birželio 14 d. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti ribotos turtinės atsakomybės akcinei bendrovei „duomenys neskelbtini“ įgaliojime nurodytais klausimais (t. 1, b. l. 92).

2006 m. kovo 3 d. R. N. kaip „duomenys neskelbtini“ įgaliotas atstovas su RAB „duomenys neskelbtini“ sudarė sutartį, Nr. 06/ 0303 001 dėl juodųjų metalų gamybos atliekų ir šlakų tiekimo siekiant išgauti iš jų geležį. Sutarties suma – 500 000 JAV dolerių. Teikiamos prekės apmokėjimas – 100 procentų išankstinio apmokėjimo. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki jos visiško abiejų šalių įvykdymo, bet ne vėliau kaip iki 2007-07-31 (t. 2, b. l. 15–19). Tuo tarpu sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl juodojo metalo ir plieno laužo R. N., kaip „duomenys neskelbtini“ įgaliotas atstovas, sudarė 2006 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 18–20), t. y. tik sudaręs sutartį RAB „Uraloptmet“, kai turėjo realų pagrindą užtikrinti jos įgyvendinimo ir atitinkamai priimti įsipareigojimus pagal su UAB „duomenys neskelbtini“ , jog minėtajai bendrovei iš tikrųjų bus pristatyta sulygta prekė, t. y. metalo laužas.

Iš išteisintojo R. N. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad būtent A. A. P. RAB „duomenys neskelbtini“ direktorius pageidavo, kad tarpininkas metalo pardavimo sandoryje būtų ofšorinė įmonė „duomenys neskelbtini“, o R. N. nuo 2004 m. turėjo įgaliojimą atstovauti šiai ofšorinei įmonei. Apie tai, kad Čeliabinsko įmonė „duomenys neskelbtini“ pageidauja tiekti bendrovei „duomenys neskelbtini“ metalą tarpininkaujant ofšorinei kompanijai „duomenys neskelbtini“, anot R. N., jis informavo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių J. Ž. ir finansų direktorių S. L.. Visos sutarties sąlygos buvo aptartos su bendrovės „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir finansų direktoriumi (t. 2, b. l. 127). Liudytojai J. Ž. bei S. L. iš esmės patvirtino R. N. nurodytas aplinkybes, t. y. kad tikrai kaltinamasis nekart vyko į Rusijos Federaciją ieškoti metalo laužo ir grįžęs juos informavo, kad Čeliabinsko įmonė gali tiekti laužą, parodė nuotraukas ir paaiškino tiekėjo keliamas sąlygas. Sąlygos buvo aptartos su įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkais, vadovybe. Be to, liudytojas S. L. patvirtino ne tik žinojęs, kad metalą pagal 2006 m. kovo 7 d. sutartį parduos Rusijos įmonė, bet ir matęs 2006 m. kovo 3 d. tiekimo sutartį tarp „duomenys neskelbtini“ ir Čeliabinsko įmonės „duomenys neskelbtini“. Liudytojas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius J. Ž. tvirtino taip pat žinojęs, kad metalą pagal 2006 m. kovo 7 d. sutartį parduos Rusijos įmonė, o ne kaltinamojo atstovaujama ofšorinė įmonė „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 133–136, 141–143).

Iš byloje esančio UAB „duomenys neskelbtini“ 2006-03-14 mokėjimo pavedimo matyti, kad bendrovė „duomenys neskelbtini“ už metalo laužą „duomenys neskelbtini“ pervedė 18900 EUR (t. 1, b. l. 117). Tuo tarpu iš 2007-06-05 SEB Vilniaus banko išduoto tarptautinio mokėjimo nurodymo matyti, kad „duomenys neskelbtini“ tą pačią dieną – 2006-03-14, RAB „duomenys neskelbtini“ už metalo laužą pervedė 18 760 USD. Kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad kažkurią dalį pinigų pasisavino R. N., byloje nėra. Juolab, kad akivaizdu, jog tuo atveju, jei kažkurią dalį pinigų, kuriuos UAB „duomenys neskelbtini“ pervedė „duomenys neskelbtini“ už metalą būtų pasisavinęs R. N., pretenzijas dėl negautų lėšų taip pat būtų reiškusi ir išteisintojo atstovaujama bendrovė „duomenys neskelbtini“, tačiau tokių duomenų byloje nėra. O prokurorės nurodyta aplinkybė, kad tam tikras sumas lėšų R. N. panaudojo „duomenys neskelbtini“ reikmėms, jokių būdu neįrodo, kad sandėrio su RAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo ar jis buvęs fiktyvus. Juo labiau, jog, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, sandorių, sudarytų tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir RAB „duomenys neskelbtini“, kainos iš esmės skiriasi – pagal su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytą sutartį ši bendrovė metalo laužą perka už 18 900 eurų (1 tonos kaina – 135 eurai, perkama 140 tonų), o iš RAB „duomenys neskelbtini“ už toną metalo laužo „duomenys neskelbtini“ moka po 65 USD. Todėl kur likę pinigai buvo panaudoti, likę iš sandorio su UAB „Geležies laužas“ buvo tik „duomenys neskelbtini“ reikalas ir akivaizdu, kad piniginių lėšų panaudojimas kitais tikslais neprieštaravo minėtosios kompanijos interesams.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. A. P. (A. A. P.) parodė, kad 2001 m. kovo mėnesį jis įsteigė RAB „duomenys neskelbtini“, kurios buveinės adresas iki likvidavimo buvo duomenys neskelbtini Čeliabinskas, ir tapo šios įmonės direktoriumi. Pagrindinė įmonės veikla buvo metalo laužo ir metalurgijos gamybos atliekų didmeninė prekyba. Iš „duomenys neskelbtini“ už metalą gavo pinigus, tačiau kiek konkrečiai, nurodyti negali. Gautąsias lėšas panaudojo tik savo įmonės reikmėms. Šiuo metu imasi visų priemonių, kad galėtų atsiskaityti su „duomenys neskelbtini“, nes sutarties negalėjo įvykdyti dėl pasikeitusios tvarkos, t. y. būtinos licenzijos, kurios jo įmonė neturėjo (t. 1, b. l. 162–164).

Taigi konstatuotos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad R. N. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sudėties požymio – apgaulės. Kaip matyti iš aptartų faktinių bylos aplinkybių, R. N. įvykdė visus savo, kaip „duomenys neskelbtini“ atstovo, priimtus įsipareigojimus. Kartu pažymėtina, kad visiškas jų įgyvendinimas priklausė ne nuo jo valios ar juolab nusikalstamų veiksmų, o dėl aplinkybių, kurių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaltinamasis negalėjo ir neprivalėjo numatyti. Juolab, kad RAB „duomenys neskelbtini“ direktorius tik 2007-01-08, t. y. po sutarties pasirašymo praėjus beveik metams, „duomenys neskelbtini“ informavo vadovybę, jog nuo 2007-01-01 nusiųsti gamybos atliekas ir šlakus nėra galimybės, nes šio rūšies veiklai yra reikalinga licencija (t. 2, b. l. 26).

Kaip rodo aptarti faktiniai bylos duomenys, su UAB „Geležies laužas“ sutartį dėl metalo tiekimo R. N. sudarė tik turėdamas realų pagrindą manyti, kad tikrai sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nes, kaip minėta, prieš pasirašant sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ jis prieš keturias dienas sudarė sutartį su R. F. Čeliabinsko įmone, pagal kurią pastaroji „duomenys neskelbtini“ turėjo tiekti metalo laužą, kurį R. N. atstovaujama bendrovė turėjo parduoti UAB „duomenys neskelbtini“. Pažymėtina ir tai, jog minėtoji Rusijos kompanija turėjo realią galimybę įvykdyti sutarties sąlygas, nes buvo sudariusi susitarimą su Rusijos metalurgijos fabriku. Ir akivaizdu, kad būtent todėl R. N. pasirašė sutartis, kurių pagrindu buvo pervedami pinigai, t. y. vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Tačiau, kaip minėta, 2007-01-01 Rusijos Federacijoje įsigaliojus reikalavimui, jog aptariamai veiklai vykdyti būtina licenzija, RAB „duomenys neskelbtini“ šio įstatymo reikalavimų neįvykdė, todėl negalėjo toliau įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų „duomenys neskelbtini“, o pastaroji atitinkamai UAB „duomenys neskelbtini“. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju R. N., kaip „duomenys neskelbtini“ atstovas, UAB „duomenys neskelbtini“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų – tiekti metalo laužą, tačiau esant konstatuotoms aplinkybėms, teigti, kad išteisintasis pasinaudodamas UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojų pasitikėjimu, šią įmonę apgavo, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutikdama su aplinkės teismo nuomone, jog šioje byloje esminė apgaulė reikštų tai, kad R. N. neturėjo teisės (įgaliojimo) atstovauti faktiškai egzistuojančiam ir veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui „duomenys neskelbtini“ arba tai, kad R. N. nukentėjusiojo juridinio asmens atstovams pateikė įgaliojimą atstovauti faktiškai neegzistuojančiai ir veiklos nevykdančiai įmonei, taip suklaidindamas turto savininkus dėl sutarties šalies atstovo teisių ar sutarties šalies duomenų. Tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, kad R. N. veikė turėdamas tam įstatymo tvarka išduotą įgaliojimą. Sandorius tiek su RAB „duomenys neskelbtini“, tiek su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė turėdamas realų pagrindą tikėtis visiško ir tinkamo jų įvykdymo, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog R. N. veikoje nėra BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentą, jog 2006-03-03 nebuvo komandiruotas į Čeliabinską, nes jo viza buvo pasibaigusi 2006-03-01, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad R. N. negalėjo būti nuvykęs į Rusijos Federaciją anksčiau, t. y. dar esant galiojančiai jo turimai komercinei vizai, ir tuo metu sudaryti sutartį, net ir pažeidžiant įstatymo reikalavimus kita, t. y. 2006-03-03, data. Juolab, kad iš byloje esančio R. N. paso kopijų matyti, kad 2005 metų gale, taip pat ir gruodžio mėn., pastarasis nekart lankėsi Rusijos Federacijoje.Galiausiai nepaneigta aplinkybė, kad minėtoji sutartis galėjo būti sudaroma pasinaudojus ir kitomis priemonėmis, kaip pašto paslaugomis ar panašiais būdais. Juolab, kad ir pats R. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėtąją sutartį gavo paštu 2006-03-03, o sutarties sąlygas derino telefonu (t. 2, b. l. 129 ). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad minėtoji sutartis būtų pripažinta negaliojanti, todėl teisėjų kolegija nekelia klausimo dėl minėtojo sandorio teisėtumo, nes iš esmės abi šios sutarties šalys neginčija tokio sandorio sudarymo fakto, jo teisėtumo.

Tuo tarpu vertinant apeliantės argumentą, kad byloje nėra duomenų, kad S. L. išsamiai susipažino su pasirašomos sutarties sąlygomis, akcentuoja, jog šiuo atveju atsakomybė būnant bendrovės atstovu sudarinėti bendrovei „saugius“ sandorius siekiant išvengti galimos žalos kilimo teko pačiam S. L.. Tačiau net ir tuo atveju, jei vis dėlto S. L. nebuvo išsamiai susipažinęs su sandorio sąlygomis, šios aplinkybės jokiu būdu neįrodo, kad R. N. veikė nusikalstamai siekdamas apgaulės būdu gauti sau naudos. Kadangi anksčiau teisėjų kolegija išdėstė argumentus, kodėl nemano, kad R. N. veikoje yra apgaulės požymis, atsakant į pastarąjį skundo argumentą, tų pačių konstatuotų aplinkybių apygardos teismas nekartoja.

Teisėjų kolegija, vertindama sandorių, sudarytus tarp R. N. atstovaujamos kompanijos „duomenys neskelbtini“ bei UAB „Geležies laužas“ ir RAB „duomenys neskelbtini“, turinius, pažymi, kad iš esmės sandoris savo kilme yra ne kas kitas, kaip jo šalių valios išreiškimas ir sandorių pavadinimas, turinys, jame naudojamos formuluotės, taip pat išreiškia sandorio šalių valią, kurią kiekviena iš jų, neišeidamos už sutarties ribų, privalo tinkamai vykdyti.

Analizuojant apeliantės nurodytą aplinkybę, kad iš liudytojo A. P. parodymų matyti, jog Čeliabinsko srities Magnitogorsko m. nebuvo žaliavos, būtinos įmonei duomenys neskelbtini“, todėl sutartis tarp RAB „duomenys neskelbtini“ ir įmonės „duomenys neskelbtini“ negalėjo garantuoti, kad tarp įmonės „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ aptarto metalo laužo 140 tonų tiekimas įvyks, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo atveju pagrįstai galėtų būti kalbama apie RAB „duomenys neskelbtini“ civilinę atsakomybę dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. O tuo atveju, jei pastarosios vadovas žinojo ir tyčia sudarė akivaizdžiai negalimą įvykdyti sandorį ir apie šio asmens (A. A. P.) baudžiamąją atsakomybę. Bei taip pat svarstyti, ar R. N., kaip įgaliotas „duomenys neskelbtini“, atstovas nebuvo tyčia suklaidintas A. P., kuris siekė sukčiaudamas gauti sau naudos. Tuo tarpu duomenų, kad R. N. galbūt buvo susitaręs su A. P., ikiteisminio tyrimo metu nebuvo susirinkta, jų taip pat nenustatė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Todėl apylinkės teismo išvada, kad sandoris su UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo įvykdytas ne dėl R. N. kaltės, teisiškai pagrįstas ir teisėtas.

Kaip matyti iš byloje esančios 2006- 03-03 sudarytos sutarties tarp RAB „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ kopijos bei jos vertimo, skiriasi kompanijos „duomenys neskelbtini“ pavadinimo pirmosios raidės, vietoj „OOO“ šios sutarties vertime vartojamos raidės „RAB“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios raidės lietuvių kalboje apibūdina „duomenys neskelbtini“, kaip ribotos atsakomybės bendrovę, t. y. apibūdina šio ūkio subjekto atsakomybės rūšį, todėl nelaikytina, kad skiriasi šios bendrovės pavadinimas sutarties originalo kopijoje bei vertime.

Kaip matyti, apylinkės teismas savo sprendimą grindė teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma, t. y. įrodymais pripažino tik tuos duomenis, kurie, apylinkės teismo nuomone, susiję su bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Ir tai, kad įrodymais nebuvo pripažinti R. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegijos nepripažįsta procesiniu pažeidimu, nes jie negali būti traktuojami savarankiškais išskirtinę įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti bei sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. N. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., sudėties, todėl apylinkės teismo sprendimas kaltinamąjį R. N. dėl jam inkriminuotos veikos išteisinti teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Remigijus PreikšaitisValentinas Janonis