Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimu A. V. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda A. V. paskirta – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, A. V. skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, grubiai pažeidė įstatyme reglamentuotas proceso tvarkos taisykles, dėl ko buvo pažeista apelianto teisė į gynybą ir atimta galimybė duoti paaiškinimus.A. V. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo paskirta nagrinėti 2016 m. spalio 24 d. 9.00 val. Nurodytu laiku jis nuvyko į teismą ir šalia 101 kabineto laukė bylos nagrinėjimo. Apie 9.00 val. prie jo priėjo teisėja ir pasakė, kad jis palauktų už durų. Jis liko už durų, o teisėja nuėjo į 101 kabinetą. Po kiek laiko iš kabineto išėjo sekretorė ir įteikė jam 2016 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. Gavęs nutarimą jis paprašė sekretorės susipažinti su byla ir pasidaryti dokumentų kopijas, tačiau to padaryti jam nebuvo leista. Susipažinęs su skundžiamu nutarimu jis pastebėjo, kad jame nurodyta: „<...> pažeidėjui dalyvaujant, išaiškinus teises numatytas LT ATPK 272 str., nustatė <...>“. Kadangi posėdyje jis nedalyvavo, jokios teisės jam nebuvo išaiškintos, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir atimant teisę duoti paaiškinimus, jis užėjo į 101 kab. ir dar kartą paprašė leisti susipažinti su byla ir pasidaryti dokumentų kopijas. Tačiau ir dar kartą jam to padaryti nebuvo leista, o buvo įteiktas 2016 m. spalio 24 d. raštas dėl informacijos suteikimo į jo 2016 m. spalio 24 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 24 d. jo atžvilgiu buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir išaiškinta, kad jam pripažinus kaltę, bylą teisėja išnagrinėjo vienasmeniškai ir dėl to nebuvo rašomas posėdžio protokolas. A. V. pažymi, kad jokios teisės jam nebuvo išaiškintos, posėdyje jis iš viso nedalyvavo, todėl jokių paaiškinimų ir atsikirtimų duoti neturėjo galimybės. Taigi neužtikrinus jo dalyvavimo procese, jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymų bei naudotis kitomis teisėmis.Apelianto teigimu, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesilaikė ATPK 284 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, neapklausė bylos dalyvių, be to, byloje nėra nei teismo posėdžio protokolo, nei posėdžio garso įrašo.Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pakartotinai per metus A. V. padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Skunde taip pat nurodoma, kad A. V., dar tą patį vakarą, pats pranešė apie įvykį V. V., kurios tvorą netyčia apgadino. Jo ir nukentėjusiosios gyvenamieji namai yra šalia. Po įvykio jis nuėjo pas kaimynę, tačiau, kaip suprato, jos namuose nebuvo, kadangi niekas neatidarė durų, todėl jis nusprendė grįžti namo, susitvarkyti leidžiantį orą ratą ir po to dar kartą ateiti pas kaimynę, su ja pasikalbėti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Susitvarkęs kultivatoriaus ratą, jis, kartu su R. D., atėjo pas nukentėjusiąją, tuomet ji jau buvo namuose. Jie susitarė, kad savaitės bėgyje jis sutvarkys apgadintą tvorą ir davė jai 100 Eur už moralinę žalą. Kad 2016 m. spalio 4 d. jis buvo atvykęs pas nukentėjusiąją, ji pati patvirtino savo 2016 m. spalio 6 d. paaiškinime, o tai, kad jie buvo susitarę, kad tvorą sutvarkys, yra užfiksuota tarnybiniuose pranešimuose ir ataskaitoje. Tačiau nepaisant jų susitarimo, jo duoto pažado bei sumokėtų pinigų, ji kreipėsi į policiją. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teiginiai apie tai, kad apie padarytą pažeidimą jis turėjo pranešti nukentėjusiajai, atmestini. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas su bylos medžiaga nebuvo gerai susipažinęs ir todėl įrodymai buvo įvertinti formaliai. Apeliantas taip pat nurodo, kad savo lėšomis ir savo darbu tvorą sutvarkė per savaitę nuo įvykio.Atsiliepimu į A. V. apeliacinį skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas prašo A. V. apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. V. apeliacinis skundas tenkinamas.Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsniu, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui pateiktame apeliaciniame skunde A. V. nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą bei atimta galimybė duoti paaiškinimus ir todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jame nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidėjui dalyvaujant ir išaiškinus jam ATPK 272 straipsnyje numatytos teises, tačiau apeliaciniame skunde A. V. neigia dalyvavęs teismo posėdyje. Apeliantas nurodo, kad jam atvykus į teismą, teisėja jam liepė palaukti už kabineto durų ir po kiek laiko išėjusi teismo posėdžių sekretorė jam įteikė skundžiamą nutarimą. Iš bylos duomenų taip matyti, jog skundžiamas nutarimas priimtas tą pačią dieną, kada vyko teismo posėdis, be to, tą pačią dieną jis įteiktas ir A. V.. Byloje esantis Kėdainių rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorės V. L. 2016 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina, jo A. V. 2016 m. spalio 24 d. buvo atvykęs į teismą (b. l. 37). Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime nėra nurodyta, kokiu paaiškinimus A. V. davė jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, apelianto skunde iškelta versija, kad iš tiesų bylą buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir taip buvo pažeistos jo teisės duoti paaiškinimus, reikšti prašymus bei teikti įrodymus, lieka nepaneigta.Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (LVAT nutartis byloje Nr. N63-2209/2010). Nagrinėjamu atveju, byloje nesant teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų vertinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir nustatyti ar byla iš tiesų buvo išnagrinėta dalyvaujant A. V.. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, kadangi ATPK 256 straipsnio 3 dalis to nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnysis teismas pats negali pašalinti aukščiau nurodytų abejonių, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas ir A. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų A. V. apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą ir A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.