- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2-234-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00596-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- D. V., J. B., S. T.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovui P. S., atsakovams D. V., J. B., jų atstovui advokatui D. S., trečiojo asmens atstovei D. V., dalyvaujant ekspertui V. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams J. B., D. V., S. T., trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad atsakovėms D. V., S. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.1P-(1.3)-213 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 2,2411 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 379 500 Lt (109 720,95 Eur) (338 200 Lt žemės sklypo vertė ir 41 300 Lt (11 940,58 Eur)) jam priklausančių sodinių (juodųjų serbentų) vertė pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Valstybės žemės fondo vertinimo ataskaitą), o atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1P-(1.3)-114 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 2,3186 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 394 400 Lt (114 028,21 Eur) (349 900 Lt žemės sklypo vertė ir 44 500 Lt (12 865,76 Eur)) jam priklausančių sodinių (juodųjų serbentų) vertė pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Valstybės žemės fondo vertinimo ataskaitą. Po to, kai byloje buvo atliktos dvi šio turto vertės nustatymo ekspertizės, priimant sprendimą dėl atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydžių nustatymo prašė vadovautis valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. 2013-53 bei Nr. 2013-54 ir nustatyti, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-114 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, dydis yra 114 226,14 Eur; nustatyti, kad atsakovėms D. V. ir S. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-213 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 109 910,80 Eur; priteisti iš atsakovo J. B. ieškovės naudai 2 971,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovių D. V. ir S. T. ieškovės naudai po 1 485,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui nusprendus nesivadovauti ieškovės pateiktomis valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. 2013-53 bei Nr. 2013-54, atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydį nustatyti vadovaujantis teismo eksperto V. S. parengtame ekspertizės akte Nr. VS-2016/10-4 pateiktomis išvadomis dėl Žemės sklypų rinkos verčių bei teismo eksperto G. J. Beržinio parengtame ekspertizės akte Nr. 1412-0024 pateiktomis išvadomis dėl Žemės sklypuose esančių serbentų vaiskrūmių rinkos verčių ir nustatyti, kad atsakovui J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 173 500 Eur; nustatyti, kad atsakovėms D. V. ir S. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 166 400 Eur; priteisti iš atsakovo J. B. ieškovės naudai 2 668,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovių D. V. ir S. T. ieškovės naudai po 810,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo asmens atstovė palaikė ieškovės poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškovės nurodyta atlyginimo verte nesutiko. J. B. nurodė, kad UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ištyrė A. B. priklausiusį nurodytąjį sklypą (tą turtą apžiūrėjo), įvertino bei vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2013 m. rugpjūčio 13 dieną sudaro 796 000,00 Lt (230 138,07 Eur), o žemės sklype esančių serbentų vaiskrūmių vertė – 54000,00 Lt (15 612,38 Eur). UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ specialistai yra visiškai nešališki, jų išvados argumentuotos, pagrįstos, ko negalima pasakyti apie ieškovei atitinkamą išvadą davusį specialistą (specialisto išvada šališka vien dėl to, kad jis dirbo valstybės įstaigoje, o ieškovė yra valstybės institucija), be to, ieškovės gauta išvada neatitinka norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų (išvadoje nurodyta paimamo nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertė yra neteisinga, aiškiai per maža, nustatyta ne artimą procedūrų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pradžios dieną), dalyvauti įkainavimo procedūroje nebuvo įtraukti atsakovai. J. B. prašė nustatyti jam ne mažesnį kaip 2.405.000,00 Lt (695 329,22 Eur) atlyginimą už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-114 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 2,3186 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė V. L., kurios teises perėmė įpėdinės D. V. ir S. T., prašė nustatyti ne mažesnį kaip 809 000,00 Lt (233 896,61 Eur) atlyginimą už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-213 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 2,2411 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jei teismas remtųsi ekspertizės išvadomis dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės, atsakovai prašė atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą turtą sumas, nurodytas eksperto G. B. atliktos ekspertizės akte, pagal kurį 2,3186 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio A. B., rinkos vertė 2014 m. kovo 31 d. buvo 199 000 Eur; pastarajame sklype esančių serbentų vaiskrūmių rinkos vertė 2014 m. kovo 31 d. buvo 12 500 Eur; 2,2411 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio V. L., rinkos vertė 2014 m. birželio 3 d. buvo 185 000 Eur; pastarajame sklype esančių serbentų vaiskrūmių rinkos vertė 2014 m. birželio 3 d. buvo 11 400 Eur. Paaiškino, kad eksperto G. B. nurodytas įkainavimas yra artimas nustatytam eksperto V. S., o pastarojo atliktas įkainavimas kelia abejonių dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo (pirmas lyginamasis objektas susideda iš dviejų sklypų, tai nėra analogiškas turtas; penkto lyginamojo objekto sandoris yra ne pirkimas pardavimas, o turto pardavimas iš varžytynių, kuomet daug sąlygų ir aplinkybių neleidžia pasiekti tikrosios rinkos vertės; septinto lyginamojo objekto sandoriai 2011 ir 2012 m. yra perpardavimo atvejai); ekspertizės objekto fizinė būklė fiksuota apžiūros metu, o turi būti užfiksuota retrospektyvinėmis vertinimo datomis; prie ekspertizės akto nėra duomenų apie visus 16.5 verčių zonoje įvykusius sandorius, iš kurių buvo atrinkti lyginamųjų objektų sandoriai, lyginamųjų objektų plotai nuo vertinamų žemės sklypų plotų ženkliai skiriasi; esant reikšmingiems lyginamųjų sklypų našumo balų skirtumams, lyginant su vertinamų sklypų našumo balu, nebuvo taikytos žemės ūkio naudmenų pataisos; keturi lyginamieji sklypai turėjo elektros linijų užimamų apsaugos zonų plotus, o vertinamieji neturėjo; į aštuonis atrinktus lyginamuosius objektus įtraukti net keturi lyginamieji objektai, kurių paskirtis yra pakeista (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos), nors vertinamų sklypų paskirtis buvo žemės ūkio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-0-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ buvo pradėta 2,2411 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, priklausančio V. L. (teisių perėmėjos – D. V., S. T.), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Likvidavus Kauno apskrities viršininko administraciją, LR Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1708 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad ieškovė (Ūkio ministerija) yra Kauno LEZ (laisvojoje ekonominėje zonoje) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šioje zonoje esančios privačios žemės įsisavinimo. Ieškovės užsakymu VĮ Valstybės žemės fondo (toliau – VŽF) vertintojas J. L. 2013 m. rugpjūčio 9 d. parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.1P-(1.3)-213 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, 2014 m. birželio 20 d. jo nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Pagal VŽF atlikto vertinimo ataskaitą, visuomenės poreikiams paimto 2,2411 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – pirmo sklypo), atlyginimo dydis yra 379 500 Lt (109 720,95 Eur) (379 200 Lt žemės sklypo vertė ir 41 300 Lt jam priklausančių sodinių (juodųjų serbentų) vertė. Ieškovės ieškinyje nurodytos pinigų sumos 2014 metais yra pervestos atitinkamai į V. L. ir A. B. banko sąskaitas.
Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-0-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ buvo pradėta 2,3186 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, priklausančio A. B. (teisių perėmėjas – J. B.), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Ieškovės užsakymu VŽF vertintojas J. L. 2013 m. rugpjūčio 9 d. parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1P-(1.3)-114 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, 2014 m. balandžio 16 d. jo nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Pagal VŽF atlikto vertinimo ataskaitą, visuomenės poreikiams paimto 2,3186 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – antro sklypo) dydis yra 394 400 Lt (114 028,21 Eur) (349 900 Lt žemės sklypo vertė ir 44 500 Lt jam priklausančių sodinių (juodųjų serbentų) vertė.
Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga inter alia valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Įstatyme įtvirtinta, kad, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (2013 06 27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija)(nuo 2014 01 01).
Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr.3K-3-601/2012 civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, paskesnis teisių perėmėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ieškinį atsakovams J.M. ir J.M. dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė).
Minėta, kad pirmą sklypą VŽF vertintojas įkainavo 379 500 Lt (109 720,95 Eur) (379 200 Lt žemės sklypo vertė ir 41 300 Lt jam priklausančių sodinių (juodųjų serbentų) vertė, antrą –394 400 Lt (114 028,21 Eur) (349 900 Lt žemės sklypo vertė ir 44 500 Lt jam priklausančių sodinių (juodųjų serbentų) vertė. Atsakovių teisių pirmtakė V. L., remdamasi tuo, kad jos teises į sklypą ieškovė, asmenys, kurių teises ji perėmė, buvo apribojusi daug anksčiau, to sklypo paėmimo procedūros buvo pradėtos prieš daug metų, o tuomet to sklypo vertę specialistai buvo nustatę virš dviejų milijonų litų, yra prašiusi nustatyti jai ne mažesnį kaip 809 000,00 Lt (aštuonių šimtų devynių tūkstančių litų) atlyginimą už pirmąjį sklypą. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ištyrė antrą sklypą (apžiūrėjo), įvertino bei vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2013 m. rugpjūčio 13 dieną sudaro 796 000,00 Lt, o žemės sklype esančių serbentų vaiskrūmių vertė – 54 000,00 Lt. Remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis ir teisingo atlyginimo už nuosavybę principu, atsakovas J. B. prašė nustatyti 2.405.000,00 Lt atlyginimą už antrą sklypą. Šiomis ieškovės ir atsakovų nurodytomis vertėmis teismas nesiremia dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovų pateiktų turto vertinimo ataskaitų yra daug esminių prieštaravimų (pvz., atrinkti labai skirtingi palyginamieji objektai ir šių objektų sandoriai, palyginamųjų objektų atžvilgiu skirtingai apskaičiuoti pataisos koeficientai, skirtingai vertinamos žemės sklypų rinkos verčių nustatymui reikšmingos bei įtaką turinčios aplinkybės ir kt.), turto vertinimo ataskaitose nustatytos žemės sklypų rinkos vertės ir kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, ženkliai skiriasi, be to, turto vertė nustatyta ne sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną 2014 m. kovo ir birželio mėn. Kadangi byloje nebuvo objektyvių duomenų, kurių pagrindu šios ataskaitos galėjo būti paneigtos ar patvirtintos, jų įvertinimui ir teisingos žemės sklypų rinkos vertės ir kitų nuostolių, patirtų dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, dydžių nustatymui byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. Eksperto G. B. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad pirmojo žemės sklypo rinkos vertė 2014 m. birželio 3 d. buvo 185 000 Eur, pastarajame sklype esančių serbentų vaiskrūmių rinkos vertė 2014 m. birželio 3 d. buvo 11 400 Eur; antro žemės sklypo rinkos vertė 2014 m. kovo 31 d. buvo 199 000 Eur; pastarajame sklype esančių serbentų vaiskrūmių rinkos vertė 2014 m. kovo 31 d. buvo 12 500 Eur. Pakartotinės ekspertizės, atliktos eksperto V. S., akte nurodyta, kad pirmojo žemės sklypo rinkos vertė 2014 m. birželio 3 d. buvo 155 000 Eur, antro žemės sklypo rinkos vertė 2014 m. kovo 31 d. buvo 161 000 Eur.
Nustatydamas atlyginimą atsakovams už visuomenės poreikiams paimtą turtą, teismas remiasi pakartotinės ekspertizės išvadoje nurodyta žemės sklypų verte (eksperto A. B. nustatytas sodinių įkainavimas beveik tapatus nustatytam VŽF ir nurodytam ieškinyje, todėl vadovautinasi nurodytuoju ieškovės, t.y. 11 940,58 Eur ir 12 865,76 Eur). Eksperto G. B. atliktos ekspertizės akte nurodytomis žemės sklypų vertėmis nesiremtina dėl to, kad šis ekspertas nevertino lyginamųjų žemės sklypų fizinės būklės įtakos ginčo žemės sklypų rinkos vertėms, tačiau nurodė, jog ši aplinkybė gali turėti įtakos žemės sklypų rinkos vertėms; ekspertas atrinko lyginamuosius žemės sklypus, kurių vieno aro pardavimo kainos buvo didžiausios; nustatė, jog ploto įtaka lyginamųjų žemės sklypų vieno aro kainai yra nereikšminga; prie ekspertizės akto pridėti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina aplinkybę, kad dalies lyginamųjų žemės sklypų (t. y. 3, 4, 5, 6 ir 7 lyginamųjų žemės sklypų) po įvykusių sandorių žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (žemės sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). Apklausoje ekspertas, remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normomis bei Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), nepaneigė abejonių dėl lyginamųjų pavyzdžių parinkimo tinkamumo. Aiškindamas lyginamojo metodo taikymą, akte nubraižytus grafikus ekspertas papildė teismui papildomais grafikais ir skaičiuotėmis t. 4 b.l.10-18, rėmėsi neapibrėžtais turto vertintojų seminaro išaiškinimais, nepagrindė Metodikos 58. 2 punkto reikalavimų, susijusių su vietos pataisomis, taikymo (nurodė apie galimybę jų išvengti teismui pateiktame 2015 m. balandžio 28 d. paaiškinime). Ekspertizės akte nebuvo įvertintos aplinkybės dėl lyginamuosiuose žemės sklypuose ar šalia jų išvystytos infrastruktūros, taip pat magistralinio kelio Al įtakos lyginamųjų žemės sklypų rinkos vertėms, todėl negalima daryti išvados, jog lyginamieji žemės sklypai infrastruktūros išvystymo aspektu yra panašūs į ginčo žemės sklypus. Abejonių įkainavimu kelia ir labai didelis skirtumas (dvigubas) tarp ieškinį grindžiančiame turto vertinime nustatytos žemės sklypų vertės ir nurodytos ekspertizės akte (97 949,49 Eur ir 101 193,23 Eur bei 185 000 Eur ir 199 000 Eur). Pakartotinės ekspertizės akte nurodytų kainų skirtumas mažesnis (97 949,49 Eur ir 101 193,23 Eur bei 155 000 Eur ir 161 000 Eur), be to, apklausos metu ekspertas V. S. pašalino atsakovų abejones dėl vertinimo neaiškumų. Ekspertas paaiškino, jog analizei buvo pasirinktas panašus visais parametrais turtas nepriklausomai nuo to, kad pirmąjį lyginamąjį objektą sudarė du besiribojantys žemės sklypai. Lyginamieji objektai atrinkti remiantis vietos, pardavimo laiko (2011-04 – 2014-03; 2011-06– 2014-05, kainos tipo (vieno daikto įsigijimo kaina, išskyrus lyginamąjį objektą Nr. 1), paskirtį (žemės ūkio), dalis (įsigytas visas objektas), plotą, kitus veiksnius (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), 1 aro pardavimo kainą (400-1000 Eur/a), atmesti mažiausią ir didžiausią 1 aro pardavimo kainą turintys sandoriai. Turto vertės pataisų skaičiavimo ir skaičiavimą pagrindžiančios lentelės motyvuoja eksperto paaiškinimą dėl atsakovų abejonių dėl 5-jo ir 7-jo bei kitų lyginamųjų objektų, vertinamų žemės sklypų fizinės būklės, pardavimo kainos intervalo. Dėl lyginamųjų objektų tapatumo ekspertas nurodė, jog visiško tapatumo būti negali, tiriami ir lyginami žemės sklypai nėra kvartalais padalintas žemės plotas. Plotų pataisų skaičiavimai aprašyti. Žemės vertė nustatoma retrospektyviai, lyginamojo metodo būdu darant prielaidas, žemės našumas įvertintas ekspertizės akto motyvuojamosios dalies 45-me lape (8 punktas), dėl elektros apsaugos linijų pataisos koeficientas nenustatytas, nes žemės ūkio produkcijai elektromagnetinis laukas netrukdo. Remiantis kasacinio teismo praktika, lyginamieji objektai neprivalo būti atrinkti vien iš LEZ (1-4 objektai – iš LEZ zonos, 5-8 – ne iš LEZ zonos). Į aplinkybes, būsiančias po žemės paėmimo visuomenės poreikiams, neatsižvelgiama, nustatant vertę svarbi tik žemės ūkio paskirtis.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl pirmiau nurodytų pirminės ekspertizės vertinimo trūkumų teismas jos išvadomis nesiremia, nustatant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę netaikytinas kainos, nustatytos abiejų ekspertų, vidurkis (CPK 185 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, už visuomenės poreikiams paimtą pirmąjį žemės sklypą nustatytinas 155 000 Eur atlyginimas, už želdinius – 11 940,58 Eur, bendra suma – 166 940,58 Eur; už antrąjį žemės sklypą –161 000 Eur ir 12 865,76 Eur už želdinius, bendra suma – 173 865,76 Eur (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93, 96, 98 straipsniuose numatytas nuostatas.
Atsakovas J. B. už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas 2014 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 1210 Lt (350,44 Eur) advokato pagalbos išlaidų ir 400 Eur eksperto V. S. apklausos išlaidų, atsakovė D. V. už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas 2014 m. liepos 21 d. – 1815 Lt (525,66 Eur) advokato pagalbos išlaidų (t. 2 b.l. 78-79, t. 4 b.l. 151), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Ieškovė sumokėjo abiejų ekspertizių ir eksperto A. B. apklausos išlaidas bei 12,25 Eur už dokumento kopijavimą, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1dalies 5 punktą. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizei patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 28 punktas). Nors ieškinys iš dalies patenkintas nustačius vieną iš ieškovės nurodytų visuomenės poreikiams paimamo turto verčių, aplinkybė, jog nustatyta vertė viršija nurodytą ieškinyje apie 57 000 Eur (pirmojo sklypo) ir apie 60 000 Eur (antrojo sklypo), šioje byloje taip pat leidžia daryti išvadą apie valstybės nepasiūlytą teisingą atlygį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, dėl to kilusį poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme ir ryšium su bylinėjimusi atsakovų patirtas išlaidas. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovų patirtas išlaidas jiems priteisiant iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovui J. B. iš ieškovės priteistina 750,44 Eur, atsakovei D. V. – 525,66 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti 166 940,58 (šimto šešiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt Eur 58 ct) Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovių D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1P-(1.3)-114 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 2,2411 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 173 865,76 (šimto septyniasdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių Eur 76 ct) atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-114 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 2,3186 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 750,44 (septynis šimtus penkiasdešimt Eur 44 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 525,66 (penkis šimtus dvidešimt penkis Eur 66 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.