- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- e2-1370-772/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08124-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- UAB „Vara“
- Atsakovas
- „Wood Invest grupė“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. L. K., neatvykus atsakovo atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vara“ ieškinį atsakovui „Wood Invest grupė“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu iš pradžių prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir iš atsakovo priteisti 1 389,90 Eur skolą, 48,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindžia sutartimi, krovinio važtaraščiu, PVM sąskaita faktūra, delspinigių apskaičiavimo buhalterine pažyma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tenkino ieškovo prašymą ir bylą išnagrinėjęs dokumentinio proceso tvarka 2018-12-11 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas gavęs preliminarų sprendimą pateikė teismui į bylą prieštaravimą, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.
2018-07-03 medienos pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 18/07/03 atsakovas su ieškovu sutarė, jog šis parduos eglės ir pušies džiovintą medieną iki 12 procentų drėgmės bei gavo iš Ieškovo medienos, kuri neatitiko nustatytos kokybės reikalavimų, t. y. gauta mediena buvo virš 15 procentų drėgmės, dviejų pjovimų džiovintos lentos buvo su žievės likučiais, džiovintos lentos buvo su aiškiu pelėsiu (matėsi pamėlynavimas) ir apie tai informavo telefonu ieškovą bei sutarė, jog bus sumokėta pagal realiai panaudotą medieną, kas ir buvo padaryta, t. y. ieškovui atsakovas sumokėjo 5 300 Eur sumą. Ieškovas nurodo atsiskaitymo datą 2018-07-23, kas parodo jog ieškovas 1 389,90 Eur iš atsakovo neprašė, t. y. pripažino atsakovo žodžiu išsakytas pretenzijas ir tikėtina tikėjosi tolesnių santykių su atsakovu, tačiau jų nesulaukęs nusprendė pasipelnyti, ieškovo pateiktas 2018-12-03 aktas dėl skolų suderinimo nebuvo atsiųstas atsakovui ir yra surašytas vienašališkai, ieškovas nuo 2018-07 -23 iki šiol iš atsakovo tiesiogiai nereikalavo sumokėti 1 389,90 Eur likučio. Taigi dėl ieškovo pateiktos brokuotos produkcijos, sumažėjo gaminių išeiga ir padidėjo atliekų kiekis, todėl patyrėme ne tik giminių išeigos sumažėjimą, bet ir produkcijai pagaminti reikėjo daugiau darbo, todėl 20 procentų kainos sumažinimas buvo ir yra racionalus pasiūlymas, nes realiai padaryta žala buvo didesnė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai kas yra išdėstyta ir vadovaujantis CPK 430 straipsnio 6 dalimi atsakovas teismo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
Panaikinti Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmų 2010 m. gruodžio 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės UAB „Vara“ ieškinį atmesti.
Atsakovas 2019-02-05 pateikė teismui į bylą pranešimą, nurodydamas, jog remiantis Šiaulių apygardos teismo 2019-01-16 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-01-29, jam iškelta bankroto bylą ir suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas. Taip pat 2019-02-07 pranešimu teismui prašė nagrinėjamą bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 163 str. 1 d. 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs naujai pateiktus atsakovo duomenis teismo posėdžio metu konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nagrinėjamą bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes šioje byloje dar 2019-01-08 yra priimta nutartis skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.
Ieškovas susipažinęs su atsakovo prieštaravimais pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.
Ieškovė, susipažinusi su prieštaravimais bei juose nurodytais argumentais, su prieštaravimais nesutinka, prašys teismo prieštaravimus atmesti ir preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė informuoja teismą, jog atsakovė jokių pretenzijų dėl netinkamos produkcijos nereiškė nei per Sutartyje nei per įstatyme nustatytą terminą. Atsakovė skolą visoje apimtyje pripažino ir atliko dalinius mokėjimus bei teigė jog skolą sumokės, tačiau iš karto visos skolos sumokėti negali, nes neatsiskaito klientai. Nei teismui, nei ieškovui nėra ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ieškovo pristatyta mediena neatitikimo kokybės reikalavimų, o teismui pateiktas 2018-07-30 aktas yra surašytas paties atsakovo vienašališkai ir nepateiktas ieškovui. Tai reiškia, jog atsakovas, nurodydamas tokias iš esmės tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tik siekia išvengti skolos mokėjimo, nors tam teisinio pagrindo nėra.
Esminis prieštaravimuose nurodomas atsakovo argumentas yra tai, jog atsakovui pateikta mediena neatitiko kokybės reikalavimų ir dėl to ieškovas su atsakovu susitarė, jog atsakovas mokės apie 20 proc. mažesnę kainą.
Ieškovas su tokiais argumentais nesutinka. Ieškovas laiko, jog atsakovui pateikta mediena atitiko visus kokybės reikalavimus ir sutarties sąlygas. Atsakovas medieną priėmė ir jokių pretenzijų dėl kokybės iki bylos iškėlimo teisme nereiškė. Ieškovo nuomone, tokias tikrovės neatitinkančias aplinkybes atsakovas nurodo, siekdamas išvengti skolos mokėjimo, juo labiau, kad nei telefonu, nei kitomis komunikacijos priemonėmis ieškovas su atsakovu dėl netinkamos kokybės produkcijos nebendravo, jokio susitarimo dėl mažesnės medienos kainos nebuvo ir negalėjo būti.
CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu pirkėjas nusiperka neatitinkantį kokybės reikalavimų daiktą ir pirkėjas su pardavėju nebuvo aptaręs daikto trūkumų, pirkėjas savo pasirinkimu gali reikalauti teismo taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeistų teisių gynimo būdų.
Šalys Sutartyje buvo susitarusios, jog atsakovas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktus, gali grąžinti nekokybiškas prekes ieškovui arba gali reikalauti, jog nekokybiškos prekės būtų pakeistos kokybiškomis to paties asortimento ir kompleksiškumo prekėmis pagal šalių suderinimą (Sutarties 7.1 punktas). Pažymėtina, kad šalys nebuvo susitarusios, jog atsakovas turi teisę reikalauti sumažinti prekių įsigijimo kainą, jeigu dalis ar visos pristatytos prekės neatitinka kokybės reikalavimų. Tai reiškia, jog prieštaravimuose nurodyti teiginiai, jog ieškovas ir atsakovas susitarė sumažinti prekių įsigijimo kainą, neatitinka tikrovės, nes šalys tokios atsakovo teisės nebuvo nusimačiusios Sutartyje.
CK 6.348 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį asortimentą, komplektiškumą, tarą, pakuotę, pažeidimą per įstatymo ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.
Šalys, atsižvelgdamos į parduodamos produkcijos specifiką (eglės ir pušies mediena kaip daiktas atsakovo nebus ir negali būti naudojama, o tai yra žaliava kitai produkcijai gaminti), buvo susitarusios jog pretenzijos dėl prekių kokybės gali būti pareiškiamos per 5 dienas nuo prekių įsigijimo LR įstatymų nustatytą tvarka ir terminais. Šioje dalyje pažymėtina, jog atsižvelgiant į atsakovo nurodytus kokybės reikalavimų neatitikimus, tokie neatitikimai gali ar galėjo būti nustatyti iškart gavus produkciją (pvz. 2018-07-30 akte nurodyta, jog džiovintos lentos buvo su aiškiu pelėsiu (aiškiai matėsi pamėlynavimas)).
Ieškovas pažymi, jog atsakovas nei per Sutartyje numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau jokių pretenzijų dėl medienos kokybės nereiškė, apie netinkamos kokybės medieną neinformavo nei raštu, nei telefonu. Prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, jog neva tai telefonu buvo susitarta, kad atsakovas nemokės dalies kainos, neatitinka tikrovės. Tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymu apart pačio atsakovo paaiškinimų. Dar daugiau, nors atsakovas pateikė teismui 2018-07-30 aktą, tačiau minėtas aktas, neva tai patvirtinantis nekokybišką produkciją, nebuvo pateiktas ieškovui ir ieškovas apie neva tai netinkamą produkciją nebuvo informuotas.
Tai, kad tokio susitarimo nebuvo ir negalėjo būti patvirtina ir tai, jog atsakovas nuo pat prekių pristatymo dienos Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 5.1. punktas - pirkėjas privalo sumokėti už prekes per 20 darbo dienų po prekių pristatymo ir priėmimo), vengė tinkamai atsiskaityti. Paskutinis mokėjimas iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo atliktas 2018-11-12. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą raštu ir žodžiu, prašydamas sumokėti visą skolą, tačiau atsakovas vis vien savo prievolių nevykdė. Teismui pateikiamas 2018-09-20 atsakovo atsakymas į ieškovo raginimą sumokėti skolą, kuriame atsakovas pripažįstą savo skolą, dėkoja ieškovui už kantrybę, informuoja, jog jų klientai atsiskaito su jais tik per 60 dienų, todėl jie negali sumokėti iškart visos skolos ir žadėjo skolą sumokėti per spalio mėnesį. Apie tai, jog atsakovui pateikta mediena neatitiko kokybės reikalavimų atsakovas neužsiminė.
Ieškovas, pardavęs atsakovui medieną išrašė PVM sąskaitą - faktūra viso 6.689,90 Eur iš kurių 1.404,88 Eur sudarė PVM mokestis, kurį atsakovas yra sumokėjęs. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Šalių susitarimu minėtų aplinkybių pasikeitimas gali būti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas. Jeigu laikyti, jog atsakovo prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra teisingos, tai yra šalys susitarė dėl mažesnės kainos už produkciją, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra PVM mokėtojai, todėl tiek ieškovė, tiek ir šalių susitarimu atsakovas turėjo teisę pateikti debetinį ar kreditinį dokumentą, patvirtinantį, jog sandorio vertė buvo mažesnė. Nelogiškas ir netinkamas ieškovo, kaip verslo subjekto, kurio pagrindinis tikslas yra pelno gavimas, elgesys būtų mokėti PVM mokestį nuo sumos, kurios ieškovas nėra gavęs, ir esant susitarimui dėl kainos sumažinimo, kreditinio dokumento nepateikimas.
Ieškovas taip pat pažymi, jog teismui pateiktas 2018-07-30 aktas, neva tai patvirtinantis kokybės reikalavimų neatitikimus, nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi šis dokumentas yra sudarytas tik pačios atsakovės, aktas nebuvo pateiktas ieškovui, todėl šis aktas nepatvirtina, jog atsakovui buvo pristatyta nekokybiška mediena.
Ieškovė, taip pat atsižvelgdama į prieštaravimuose nurodytus argumentus, jog 2018-12-03 skolų suderinimo aktas neva tai nebuvo siunčiamas atsakovui, pateikia el. pašto išrašą, patvirtinantį, jog 2018-12-03 skolų suderinimo aktas buvo tą pačią dieną išsiųstas atsakovo direktoriui D. G. jo el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas į pateiktą skolų suderinimo aktą nereagavo, neinformavo ieškovo apie tai, jog skolų suderinimo aktas yra neteisingas, ar kad atsakovo skola neegzistuoja.
Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus papildomus argumentus bei su atsiliepimu pateikiamus įrodymus, laikytina, jog atsakovo prievolė atsiskaityti už pateiktą produkciją 1.389,90 Eur sumoje egzistuoja, todėl teismo 2018-12-11 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17167-772/2018 yra teisingas ir pagrįstas ir jo naikinti prieštaravimuose nurodytais pagrindai teisinio pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 2 dalimi ir 6 dalies 1 punktu, ieškovas teismo prašė:
atmesti atsakovo UAB „Wood Invest Grupė“ prieštaravimus ir 2018-12-11 preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė teismui į bylą ir rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinyje ir atsiliepime nurodytus motyvus bei prašė teismo palikti galioti preliminarų sprendimą ir priteisti iš atsakovo papildomas bylinėjimosi išlaidas.
Galutiniu teismo sprendimu ieškovo ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, o byloje 2018-12-11 priimtas preliminarus sprendimas pakeistinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. ieškovas UAB „Vara“ su UAB „Wood Invest grupė“ sudarė medienos pirkimo - pardavimo sutartį Nr.18/07/03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti eglės ir pušies džiovintą medieną iki 12 proc., 500 m³ per metus, o atsakovas įsipareigojo už parduotą medieną atsiskaityti per 20 dienų nuo prekių pristatymo ir priėmimo dienos, pervesdamas nurodytas sumas į ieškovo banko sąskaitą. Pagal 2018-0-23 krovinio važtaraštį Nr. 140 vežėjas UAB „Grafura“ priėmė iš ieškovo vežti 35,21 m³ dvigubo pjovimo džiovintos eglės medienos, kuri turėjo būti pristatyta atsakovui. 2018-07-23 atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita - faktūra 6 689,90 Eur sumai. Pateikdamas užsakymą atsakovas sumokėjo ieškovui 2 500,00 Eur dydžio avansą, kaip tai buvo numatyta Sutarties 5.4. punkte. Likusią pinigų sumą atsakovas turėjo sumokėti per 20 darbo dienų nuo medienos gavimo dienos, tai yra nuo 2018-07-23. Atsakovas savo pareigą atsiskaityti vykdė netinkamai. Iki 2018-11-12 atsakovas daliniais pavedimais ieškovui išviso sumokėjo 2 800,00 Eur. Atsakovas neatsiskaitė ir liko pagal skolų suderinimo aktą liko skolingas 1 389,90 Eur.
Dėl paminėto ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, nes yra įrodytas nurodytais ir pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (6-13, 31-32 b. l.), kitais papildomais rašytiniais ieškovo pateiktais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, nustatytomis bylos aplinkybėmis, kurių atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė (CPK 177, 178, 197 str. ir 185 str.). Atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, nepripažindamas ieškinio (CPK 178 str.), tarp jų, kad ieškovas jam patiekė - pardavė ne tos kokybės produkciją – eglės ir pušies džiovintą medieną, kurią jis pats ruošėsi pirkti ir kurių kokybės reikalavimus abi sutarties šalys tiesiogiai nurodė sutartyje ir/ar jos prieduose, nors šiuos dokumentus pasirašė, kas neduoda jokio pagrindo teigti ir manyti, kad ieškovas nesilaikė sutarties sąlygų ar jas pažeidė (CK 6.305, 306 str.). Sudarytos sutarties sąlygos yra konkrečios ir aiškios, dėl kurių esmės suklysti neįmanoma (jos suprantamos be jokio papildomo sutarties aiškinimo CK 6.193 str.). Atsakovas neginčija pačios pirkimo - pardavimo sutarties ir jos priedų, bei pripažįsta, kad iš tikrųjų, faktiškai gavo joje ir jos prieduose nurodytą bei išvardintą produkciją, kurią visą priėmė, kaip nusipirktą produkciją, ir po to ją perdirbo. Pažymėtina, kad šia sutartimi (pagal jos priedus) atsakovas nupirko iš ieškovo nurodytą kiekį produkcijos, dėl kurių ginčo nėra, nes, atsakovas ją panaudojo pagal kitus komercinius sandorius. Už dalį gautos produkcijos atsakovas ieškovui sumokėjo, tačiau liko skolingas 1 389,90 eurų. Kadangi atsakovas laiku už gautą iš ieškovo produkciją pastarajam nesumokėjo, dėl to pagal ieškovo atliktą delspinigių apskaičiavimą turi papildomai sumokėti ir 48,37 eurų, tai iš viso: 1 438,27 eurų (1-3 b. l.). Pastebėtina, kad už dalį gautos produkcijos, atsakovas su ieškovu jau yra atsiskaitęs. Ši aplinkybė kartu įrodo ir patvirtina, jog atsakovas prašė ir pagal sudarytą sutartį (jos priedus) nupirko iš ieškovo tas prekes (produkciją), kurios išvardytos sutartyje su priedais, gerai suvokdamas ką ir kokiu tikslu perka, tarp jų ir kokios kokybės produkciją, kaip teisingai aiškina ieškovas. Atsakovo tvirtinimas, kad ieškovas jam perdavė ar kitaip nesąžiningai šias prekes pardavė yra tik niekuo nepagrįstas atsakovo samprotavimas. Be to savo laiku pirkėjas UAB ,,Wood Invest Grupė“ ieškovui už parduotą pagal sutartį produkciją, jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė. Tuo pačiu atmestinas iš atsakovo vienašališkai 2018-07-30 sudarytas aktas, kuris neatitinka teisės aktu nustatytų formos ir turinio reikalavimų (24 b. l.).
Dėl netinkamos produkcijos kokybės.
Šalių 2018-07-03 sudarytoje sutartyje Nr. 18/07/03, ieškovas ir atsakovas numatė, jog tiekiamos produkcijos kokybės reikalavimai bus nustatomi kiekvienam užsakymui atskirai (sutarties 1.1 p.).
Vertinant ar ieškovas pažeidė sutartinę pareigą perduodamas atsakovui netinkamos kokybės daiktą, būtina išsiaiškinti, kaip nustatoma, daiktas atitinka kokybės reikalavimus ar jų neatitinka. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iš esminių reikalavimų vykdant jo pareigą perduoti daiktus. Pirmiausia, pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str.). Daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nurodomi parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai). Kaip jau minėta, šalys daiktų kokybės reikalavimui nustatyti pasirinko toje srityje anksčiau ir dabar taikomus norminius dokumentus, tačiau atsakovas vienašališkai nustatė gautos produkcijos neatitikimą kokybės reikalavimams. Be to nustatęs nekokybiškos produkcijos patiekimą atsakovas šio fakto neįformino ir viešosios teisės aktų nustatyta tvarka. Tenka pastebėti, kad pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Tačiau šiame ginče tokių aplinkybių teismas nenustatė, o remtis kaip jau teismas nurodė vienašališkai atsakovo surašytu aktu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš teismui pateiktų įrodymų seka, kad šalys sudarydamos dvišalę sutartį apie parduodamų daiktų paskirtį atskirai nepasisakė, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog įsigyta produkcija turėjo atitikti kitų suinteresuotų šalių (pvz. materialine prasme trečiųjų asmenų) poreikius. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad pirmiausia, pirkėjo reikalas yra rūpintis daiktų naudojimo atitiktimi pagal valstybėje galiojančias teisės normas ir jis turėtų informuoti pardavėją apie tokius reikalavimus, kaip ir apie specialius daiktų naudojimo tikslus. Vadovaujantis CK 6. 333 str. 4 dalies normoje nustatyta antrąja taisykle, jeigu sudarydamas sutartį pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie atitiktų tą konkretų tikslą. Taigi pagal šią nuostatą daiktai neatitiks kokybės (kartu ir sutartyje nurodytų daiktams keliamų) reikalavimų, jeigu bus netinkami naudoti tam konkrečiam tikslui, kuris sudarant sutartį buvo žinomas pardavėjui. Viena iš sąlygų, kad būtų galima taikyti daiktų naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisyklę, yra tai, jog pardavėjui sudarant sutartį turi būti žinomas konkretus tikslas, kuriam daiktai bus naudojami. Kaip jau minėta apie konkretų daiktų naudojimo tikslą pardavėjas gali būti informuojamas numatant tai pirkimo - pardavimo sutartyje. Joje gali būti nurodyta, kokiam tikslui ar kokiu būdu pirkėjas naudos daiktus, arba nurodomos savybės, kurias turi turėti daiktas (CK 6.333 str. 6 d.). Tačiau tokių išlygų nei sutartyje, nei jos prieduose šalys nenurodė, dėl to ir pirkėjas iš pardavėjo neturi teisės reikalauti, kad pastarasis žinojo apie konkretų daiktų naudojimo tikslą kitu pagrindu, net tokio tikslo ir nenurodžius sutartyje. Kita sąlyga norint taikyti daiktų naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisyklę yra tai, kad konkretus daiktų naudojimo tikslas pardavėjui turi būti žinomas sudarant sutartį. Kitaip tariant, pirkėjas negali remtis daiktų netinkamumu naudoti konkrečiam tikslui, jeigu jis apie tokį konkretų daiktų naudojimo tikslą pardavėją informavo jau sudaręs sutartį. Dėl to atsakovo argumentai ieškovui dėl netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, atmestini. Šalys sudarydamos sutartį nustatė ir paduodamos produkcijos kainą, kuri tokiais atvejais yra derybų objektas. Tai paneigia atsakovo aiškinimą, kad jis neva negavo tokios kainos, po to kai gautą iš ieškovo produkciją priėmė ir pardavė pvz. tretiesiems asmenims, kadangi atsakovas gerai žino kokiu tikslu ir kokią produkciją perka, o pardavėjas neturėjo jokio pagrindo šios produkcijos neparduoti. Be to reikalavimą sumažinti parduodamos produkcijos kainą pirkėjas gali pareikšti tik tuomet, jeigu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, o kaip jau yra konstatuota tokių trūkumų atsakovui perduodant ir jam priimant iš ieškovo gautą produkciją nebuvo nustatyta. Už produkciją, kurią atsakovas gavo ir priėmė, kaip nustato įstatymas (CK 6.305 str. 2 d.), pirkėjas turi sumokėti nustatytą kainą.
Atskirai pažymėtina, kad atsakovas iki ieškovo ieškinio pareiškimo teisme ir po to, galėjo pasinaudoti CK 6.204 straipsnio taisyklėmis, kreiptis į atsakovą ar teismą ir reikalauti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, kaip nurodyta šio straipsnio 3 d. 1 p. 2 p., atitinkamai nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Jei atsakovas, kaip jis pats teigia, dėl tokių ieškovo veiksmų patyrė ir patiria žalą (nuostolius), galėjo reikalauti ją atlyginti (iškelti esant pagrindui ieškovui atitinkamą bylą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo).Tačiau už prekes, kurias jis gavo, priėmė pagal šią pirkimo sutartį ir kurias po to dar kartą pardavė privalo atsiskaityti (tuo pačiu atsakovas neįrodė ir tų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieškovas pažeidė CK 6.327 str.1 ir 3 d., 333 str. 5 d., 6.334 str. 1 d. 2 ir 3 punktas ar kitas teisės normas). To nedarydamas atsakovas pažeidžia sutartį ir nevykdo savo prievolės, nes ši sutartis yra galiojanti, ji jam sukuria prievolę ir jis privalo ją įvykdyti tinkamai (CK 6.1-6.4 str., 6.38 str.,6.59 str. 6.63 str.). Atsakovas nepagrindė savo aiškinimo ir teiginio, kad ieškovas grindžia savo ieškinį neleistinais įrodymais, kurie yra tinkamai surašyti ir galiojantys, o priešingai pats nevykdė mokesčių teisės reikalavimų ir kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (viešosios teisės prasme), tai yra tinkamai neįformino produkcijos broko nustatyta tvarka (nėra duomenų apie kreditinės PVM sąskaitos faktūros ieškovui pateikimą ar prašymo VMI dėl PVM atskaitos tikslinimo), todėl neturi teisės tuo remtis savo atsikirtimuose (CPK 178 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nustatytu laiku su ieškovu atsiskaitė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo UAB „Wood Invest grupė“ ieškovui UAB „Vara“ priteistina 1 389,90 Eur skola ir 48,37 Eur delspinigių (CK 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).
Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį nuostatas, iš jo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 438,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 7 d.) iki Šiaulių apygardos teismo 2019-01-16 nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo (2019-01-29).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 16,00 Eur žyminį mokestį ir 550,00 Eur išlaidų atlyginimui už teisinę pagalbą pagal 2019-02-15 pažymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 16,00 Eur žyminis mokestis ir 550,00 Eur išlaidų atlyginimui už advokato teisinę pagalbą byloje (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Permokėta žyminio mokesčio dalis, preliminariam sprendimui įsiteisėjus grąžintina ieškovui. ( CPK 87 straipsnio 1 dalie 1 punktas, 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 260 str., 430 str. 6 d. 3 p., 7 d.,
nusprendžia:
1. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-11 preliminarų sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų laikotarpį.
3. Galutiniu teismo sprendimu priteisti ieškovui UAB „Vara“ (į. k. 164080476) iš atsakovo UAB „Wood Invest grupė“ (į. k. 304552903) 1 389,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 90 ct) skolos, 48,37 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 37 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 438,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 7 d.) iki Šiaulių apygardos teismo 2019-01-16 nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo (2019-01-29) ir 566,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
4. Valstybei į biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB ,,Wood Invest Grupė“ (į. k. 304552903) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) teismo pašto išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.