- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-1563-256/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- E. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria patenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo patenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nuteistas 2014-07-08 Hofo žemės teismo nuosprendžiu pagal V. F. Respublikos baudžiamojo kodekso §§ 263 pastr. 1, pastr. 2, pastr. 3 sakinys 2 Nr.1, 22, 23 pastr. 2, 25 pastr. 2, 49 pastr. 1, 53 – laisvės atėmimu 5 metams, į bausmės laiką įskaitytos 396 dienos kardomojo kalinimo. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Bausmės pradžia 2014-11-05, pabaiga – 2018-10-04. Į bausmės laiką įskaičiuotas kardomajame kalinime išbūtas laikas - 396 dienos.
Vadovaujantis 1983 m. Europos Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau - ir Konvencija), E. P. buvo perduotas iš V. F. Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2015-09-24 atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Šalies argumentai
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija teikimu kreipėsi prašydama nustatyti E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 str., 365 str., nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
Teismas skundžiama nutartimi teikimą tenkino, nuteistajam Hofo žemės teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacijos Respublikos baudžiamojo kodekso §§ 263 pastr. 1, pastr. 2, pastr. 3 sakinys 2 Nr. 1, 22, 23 pastr. 2, 25 pastr. 2, 49 pastr. 1, 53, paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalimi (keturios nusikalstamos veikos) bei 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 1 dalimi (viena nusikalstama veika), paliko tą pačią 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-11-05. Į bausmės laiką įskaičiuotas 396 dienų laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo nutartį pakeisti ir sušvelninti bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pilną prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi ir netaikė BK 62 str., nesvarstė galimybės skirti švelnesnių bausmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal BPK) 365 str. 2 d. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais suderina bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, laikydamasis BPK 362 str. nustatytos tvarkos.
Iš medžiagos matyti, kad E. P. yra nuteistas Hofo žemės teismo nuosprendžiu pagal V. F. Respublikos baudžiamojo kodekso §§ 263 pastr. 1, pastr. 2, pastr. 3 sakinys 2 Nr.1, 22, 23 pastr. 2, 25 pastr. 2, 49 pastr. 1, 53 – 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikaltimai, už kuriuos E. P. nuteistas Vokietijos Respublikoje, atitinka BK 182 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
Pagal BPK 365 str. ir Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją, vykdant užsienio valstybės nuosprendį Lietuvos Respublikoje, nuosprendis vykdomas toks, koks jis yra priimtas užsienio valstybėje tik bausmė suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais bei nustatoma bausmės atlikimo vieta.
1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos (toliau – Konvencija) 10 str. numato, kad nuteistajam paskirtą bausmę suderinus su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali būti viršytas valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytas bausmės maksimumas, taipogi ši bausmė savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę.
Apylinkės teismas, suderindamas bausmę, patikrino, ar Hofo žemės teismo paskirta bausmė ir jos atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, ir, nustatęs, kad nuteistajam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė už penkias nusikalstamas veikas neviršija Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės maksimalaus dydžio, pagrįstai paliko paskirtą bausmę, šis teismo nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.
Pagal Konvencijos 13 str. tiktai nuteisusioji valstybė (nagrinėjamu atveju Vokietija) turi teisę nuspręsti ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės suderinimo, bylos aplinkybių nenustatinėja ir jų nevertina, taip pat negali iš naujo vertinti su bausmės skyrimu susijusių aplinkybių.
Skunde nurodyta, kad turėjo atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Šis skundo argumentas nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas negali nustatinėti faktinių aplinkybių ir jas vertinti kitaip, nei įvertino teismas, priimdamas nuosprendį bei nustatinėti naujų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir tuo pagrindu švelninti užsienio valstybės paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.