Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, vidurinio išsilavinimo, mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo mokykloje, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2015 m. gegužės 3 d., apie 17.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas J. B. gatve link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, viršijo leistiną greitį gyvenvietėje, kai visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/h greičiu, važiavo ne mažesniu kaip 90 km/h greičiu, dėl ko prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio, susidūrimo su, galimai, iš anksto numatyta kliūtimi, susidūrė su motoroleriu Peugeot, valstybiniai numeriai 54 AOM, vairuojamu E. N., kuris suko į kairę, į šalia kelio esančią teritoriją, tuo E. N. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nors kaltinamasis E. G. savo kaltę dėl įvykio neigė, teigė, kad ne jis kaltas dėl autoįvykio, tačiau tai yra paneigta byloje esančiais ištirtais duomenimis. Pats kaltinamasis E. G. nurodė, kad važiavo apie 60 km/h, t. y. pripažįsta, kad galimai viršijo leidžiamą gyvenvietėje greitį. Kaltinamasis E. G. nurodė, kad pradėjo lenkimą, išvažiavo priešais eismą, susilygino, nukentėjusysis E. N. pradėjo sukti į kairę pusę, kai jau lenkė. Kaltinamasis E. G. bandė išvengti susidūrimo, suko į kairę, bet tuo metu jau buvo susidūrimas. Nukentėjusysis E. N. nurodė, kad prieš darydamas posūkį, pristabdė, greitis buvo 5 km/h, įjungė posūkį, pažiūrėjo per veidrodėlį, pamatė tolumoje mašiną (atstumas tarp jo ir mašinos apie 100 metrų), pažiūrėjo ir suko.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, 109 punktas: „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms“, 136 punktas: „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės“, 137 punktas: „Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis E. G. nei vienos apklausos metu: nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kad lenkimo manevrą jis pradėjo įsitikinęs, kad manevras nebus niekam pavojingas. Priešingai jis teigia, kad matė, kad nukentėjusysis E. N. važiuodamas motoroleriu pavojingai vinguriavo, bet vis tiek pradėjo lenkimą. Tai, kad nukentėjusysis E. N. būtų prieš įvykį pavojingai manevravęs nėra pagrįsta jokiais bylos įrodymais. Nėra jokių įvykio vietoje likę ženklų (žymių), kaltinamojo E. G. prašyta apklausti liudytoja A. V. nurodė, kad: „mopedas ir mašina <...> važiavo nedideliu greičiu. <...> Motoroleris važiavo dešine puse, pakraščiu.“ Ir nei žodžiu neužsiminė, kad motoroleris vinguriavo kelyje. Liudytojas L. J. nurodė, kad matė kaip E. N. privažiavo iki vartų dešine kelio puse, apsidairė ir suko, o kai jis pradėjo važiuoti, tada smūgis.

Ar nukentėjusiojo E. N. transporto priemonė buvo tvarkinga, ar vairuotojas turėjo privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, šiuo atveju įvykio atsiradimui įtakos neturėjo, nes kaltinamasis E. G. žymiai viršijo leistiną šioje vietoje važiuoti greitį, ir net pastebėjęs (tikėtina, nes pradėjo stabdyti) kliūtį ne mažesniu kaip 58,1 m atstumu, nesugebėjo išvengti susidūrimo.

Kaltinamojo E. G. parodymus dėl nukentėjusiojo veiksmų prieš įvykį (vairavo motorolerį vinguriuojant, nerodė posūkio ženklų), teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Įvertinant atlygintinos žalos dydį būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu, todėl teismas, kadangi Specialisto išvada Nr. 11-1798(15) (1 tomas, 61 - 64 b. l.) įrodoma, kad „mopedo vairuotojas E. N., prieš pradėdamas posūkio manevrą į kairę, turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir jokia kita transporto priemonė jo nelenkia. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad mopedo vairuotojas E. N., atlikdamas kairio posūkio manevrą, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui BMW ir su juo susidūrė“, nurodydamas, kad tokie veiksmai nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, civilinės atsakomybės prasme turi reikšmę, mažinant civilinių atsakovų atsakomybę, spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą atsižvelgia į šias aplinkybes.

Nukentėjusysis E. N. kaip civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį (2 tomas, 3 - 30 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, 2336,60 (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus 60 eurocentus) eurus turtinės žalos atlyginimo, 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš kaltinamojo E. G. 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, prašo civilinio ieškinio užtikrinimui iki nukentėjusiajam E. N. bus atlyginta teismo priteista žalos kompensacija, apriboti nuosavybės teises į E. G. priklausantį turtą, nors nurodo, kad nėra žinoma, kokį turtą turi E. G..

Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad civilinis atsakovas Gjensidige Baltic AAS Lietuvos filialas, nes civilinis atsakovas nurodė (2 tomas, 1 b. l.), kad yra ADB „Gjensidige“, todėl civilinio atsakovo pavadinimas keistinas.

Dėl turtinės žalos nukentėjusysis E. N. civiliniame ieškinyje, bei palaikė tai teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad dėl autoįvykio sulaužytas/sunaikintas motociklininko šalmas, kurio vertė 20,00 eurų, suplėšytas megztinis, kurio vertė 5,00 eurai, suplėšyti vyriški marškinėliai, kurių vertė 3,00 eurai, motoroleris Peugeot Elystar 50, kurio vertė 800,00 eurų, avarijos pasekmėms šalinti iki šios dienos perka medikamentų ir naudoja kurą nuvykti pas gydytojus: medikamentai - 228,55 eurai, kuras - 859,37 eurai. Avarijos pasekmėms šalinti iki šios dienos lankėsi ir gulėjo įvairiose gydymo įstaigose. Nurodo, kur ir kaip buvo gydomas. Nurodo, kad iki avarijos jo darbo užmokestis buvo į rankas atskaičius mokesčius 249,51 eurai. Laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. VSDFV išmokėjo 1575,40 eurų ligos pašalpą. Jeigu nebūtų patekęs į avariją laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. būtų gavęs darbo užmokestį 1996,08 eurus. Netekto darbo užmokesčio, žala liko 420,68 eurų.

Pateikti įrodymai dėl vaistų pirkimo, kvitai (2 tomas, 10 – 14 b. l.), kuriuose pateikti apmokėjimai už vaistus Ibuprom 2,62 eurai, 3,84 eurai, 3,32 eurai, Airtal 5,76 eurai, Helabaax 3,53 eurai, Gedeon 12,81 eurų, Neocitramonas 0,78 euro, 4,69 eurai, 1,30 euras, 1,30 euras, 1,75 euras, 0,72 euro, 1,25 euras, 0,85 euro, 0,75 euro, Nalgesin 4,74 eurai, 2,88 eurai, Dolmen 4,32 eurai, Gordius 3,49 eurai, Depocabs 2,24 eurai, Citramonas 0,74 euro, Traubezuker 0,99 euro, Gliukozė 0,89 euro, 1,00 euras, 0,54 euro, Finasterid 5,03 eurai, 17,73 eurų, Dicloberl 4,62 eurai, 11,57 eurų, švirkštas 0,48 euro, 0,96 euro, 0,48 euro, Mydocalm 4,81 eurai, 6,41 eurai, 11,59 eurų, Validol 0,76 euro, Ibumetin 2,04 eurai, B complex 4,47 eurai, Optive 9,37 eurai, Recoxa 11,63 eurų, Xanax 5,04 eurai, Kalio chloridas 6,15 eurai, 6,15 eurai, Zoloft 6,71 eurai, Halcion 7,03 eurai, Lioton 6,44 eurai, Kenalog 2,81 eurai, 2,81 eurai, Omagnesium 1,95 euras, Brexin 5,63 eurai, Amitriptyline 0,51 euro. Viso 210,22 eurų sumai.

Pateikti įrodymai dėl kuro pirkimo, kvitai (2 tomas, 15 – 22 b. l.), 819,67 eurų sumai.

Civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad už vaistus, kadangi ne visi gali būti kompensuojami, nes ne visi vaistai susiję su autoįvykio metu patirtomis traumomis, sutinka kompensuoti 174 eurus. Už kurą, kadangi sutinka, kad nukentėjusiajam reikėjo važiuoti į gydymo įstaigą daugiau nei 11 kartų, nukentėjusysis galėjo išleisti 550 eurų. Sutiktų atlyginti pusę. Dėl drabužių sutinka, kad jie galėjo tiek kainuoti. Dėl negautų pajamų, nors ieškinyje išdėstyta kaip nukentėjusysis skaičiavo negautas pajamas, atsakovui neaišku, kaip paskaičiuotos. Pagal jų skaičiavimus nukentėjusysis galėtų reikalauti daugiau, vietoje prašomų 420,68 eurų, 503,30 eurus.

Teismas pripažindamas kaltinamąjį kaltu, kadangi, kaip nurodo civilinis atsakovas ne visi vaistai turi būti kompensuojami, sutikdamas su civilinio atsakovo argumentais dėl vaistų kompensavimo, t. y. nepriteisdamas už gliukozę 0,89 euro, 1,00 euras, 0,54 euro, Finasterid 5,03 eurai, Validol 0,76 euro, Kalio chloridas 6,15 eurai, 6,15 eurai, nuo likusios, įrodytos pateiktais kvitais, 189,76 eurų sumos, priteisia iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, nukentėjusiojo E. N. naudai keturis penktadalius įrodytos sumos, t. y. 151,81 eurą.

Teismas pripažindamas kaltinamąjį kaltu, sutikdamas su civilinio atsakovo argumentais bei paskaičiavimais, kad nukentėjusysis privalėjo dėl autoįvykio vykti į gydymo įstaigas 11 kartų bei galėjo kurui išleisti 550 eurų, pripažindamas, kad, nors įrodoma pateiktais kvitais 819,67 eurų suma, priteisia iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, nukentėjusiojo naudai nuo pripažintinos kuro išlaidų 550 eurų sumos keturis penktadalius įrodytos sumos, t. y. 440,00 eurų.

Teismas pripažindamas kaltinamąjį kaltu, sutikdamas su civilinio atsakovo argumentais bei paskaičiavimais, nustatęs, kad nėra žinoma, kur dingo po įvykio nukentėjusiojo motociklininko šalmas, nes apklausti liudytojai G. K., S. S., R. K. negalėjo nurodyti, kur jis dingo, nesutikdamas su civilinio atsakovo argumentais, kad motorolerio kainą nukentėjusysis neteisingai nurodė, nes nukentėjusysis pagrįstai nurodė, kad jam motoroleris kainavo 800,00 eurų (pirktas už 2760 eurų, 2 tomas, 85 b. l.), priteisia iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, nukentėjusiojo naudai nuo pripažintinos turto netekimo sumos, už suplėšytą megztinį, kurio vertė 5,00 eurai, suplėšytus vyriškus marškinėlius, kurių vertė 3,00 eurai, motorolerį Peugeot Elystar 50, kurio vertė 800,00 eurų, 808 eurų sumos keturis penktadalius įrodytos sumos, t. y. 646,40 eurus.

Dėl negautų pajamų teismas sutinka su nukentėjusiojo pateiktais įrodymais (1 tomas, 8, 9 b. l.), civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, argumentais, kad pagal jų skaičiavimus nukentėjusysis galėtų reikalauti daugiau, vietoje prašomų 420,68 eurų, ir pripažįsta, kad turi būti priteista nuo nukentėjusiojo E. N. prašomos 420,68 eurų sumos keturi penktadaliai įrodytos sumos, t. y. 336,55 eurai.

Viso nukentėjusiajam priteistina iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, 1574,76 eurai turtinės žalos bei negautų pajamų.

Atstovavimo išlaidos (2 tomas, 23 – 30, 82 – 84, 94, 95, 102, 103) priteistinos iš kaltinamojo E. G., priteisiant keturis penktadalius nuo įrodytos 1900 eurų sumos, t. y. 1520,00 eurai.

Nukentėjusysis E. N. prašo priteisti iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, 5000 (penkis tūkstančius) eurų ir iš kaltinamojo E. G. 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl E. G. nusikalstamų veiksmų - sukeltos autoavarijos, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl sužaloto kūno, bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, bendravimo su šeimos nariais bei bendradarbiais galimybių sumažėjimu, jaučia baimę ir nesaugumą važiuoti transporto priemonėmis. Atsirado baimės, nesaugumo jausmas, kad bet kokioje situacijoje vairuojant transporto priemonę ar esant keleiviu, gali įvykti avarija ir visas patirtas skausmas gali pasikartoti. Dėl padarytų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, patyrė daug nepatogumų. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo vis dar žymiai greičiau pavargsta ir nepakelia krūvių, kuriuos nesunkiai įveikdavo iki avarijos, priverstas nuolatos lankytis pas gydytojus ambulatoriškai ir gulėti stacionare, pastoviai vartoja vaistus, jaučia galvos skausmą, skausmas jaučiamas ir judant, jaučia bendrą fizinį išsekimą. Be patirto fizinio skausmo, išgyvena ir dėl liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Kaltinamasis E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamojo E. G. veiksmų nukentėjusysis E. N. patyrė skausmą, stresą, baimę dėl savo sveikatos, jautėsi nesaugiai, patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nukentėjusysis E. N. patyrė didesnius kūno sužalojimus, jam sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų pasekmes jis jaučia iki šiol, iki šiol jam tenka gydytis. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, išdėstytus motyvus dėl nukentėjusiojo E. N. kaltės, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam mažintinas iki 4000 eurų, priteisiant šią sumą iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

Kadangi kaltinamasis E. G. eismo įvykio metu buvo blaivus (Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1437/15(02), 1 tomas, 48 b. l.), nėra nustatyta aplinkybių leidžiančių teigti, kad autoįvykis buvo nedraudiminis, kaltinamojo E. G. civilinė atsakomybė buvo drausta (Civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopija, 1 tomas, 45 b. l.), prašymas priteisti neturtinę žalą iš jo atmestinas.

Nukentėjusysis E. N., motyvuodamas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 str. nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį, o, kadangi prašoma priteisti žala yra pakankamai didelė, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojon atsakomybės trauktinas asmuo yra fizinis asmuo, prašoma, nukentėjusiojo civilinio ieškinio užtikrinimui iki nukentėjusiajam bus atlyginta teismo priteista žalos kompensacija, apriboti nuosavybės teises į E. G. priklausantį turtą.

Prašymas atmestinas, todėl, kad nukentėjusysis E. N. nenurodė, į kokį turtą turi būti apribotos asmens nuosavybės teisės, be to, teismas argumentavo, kad iš kaltinamojo E. G. neturi būti priteista žala.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis E. G. padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą, kaltės forma - nusikalstamas pasitikėjimas.

Prokuroras argumentavo, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas areštas, bet teismas nesutinka su tuo, nes kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis mokosi, teisiamas pirmą kartą (1 tomas, 124 b. l.), baustas administracine tvarka už važiavimo greičio viršijimą (1 tomas, 122 b. l.), padarė neatsargų nusikaltimą, todėl teismas atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir pasekmes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Daiktinis įrodymas, kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, esantis baudžiamojoje byloje (1 tomas, 19 b. l.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 119 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, 1574,76 (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 76 eurocentus) eurus turtinės žalos bei negautų pajamų atlyginimo.

Priteisti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, 4000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1520,00 (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Netenkinti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo apriboti E. G. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską su fotonuotraukomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Informuoti, siunčiant nuosprendžio kopiją, Kauno apygardos prokuratūrą, apie būtinumą atlikti tyrimą dėl E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 3 d., apie 17.27 val., Šlienavos kaime, Kauno rajone, įvykusio autoįvykio metu dingusį šalmą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.