Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2S-3094-560/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2S-3094-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00677-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
Ž. D.
Suinteresuotas asmuo
I. D., Z. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3094-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00677-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir valdymo asmeninės nuosavybės teise, suinteresuoti asmenys I. D. ir Z. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Ž. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. D. įgijo ir valdė iki mirties asmeninės nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau jis siekia nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą ir tokiu būdu išspręsti kilusį ginčą dėl nuosavybės teisės į butą, o tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o ne nustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 444 str. tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

3. Iš paduoto pareiškimo, pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas darė išvadą, kad prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, nes nesukurs pareiškėjui teisinių padarinių. Kadangi pareiškimas buvo priimtas, nagrinėtas teisme ypatingosios teisenos tvarka, byla nutrauktina CPK 293 str. 1 punkto pagrindu, pripažintina, kad byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas Ž. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-23 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą. Teismas ne tik nenustatė, kad byla yra nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, bet, konstatavęs bylai esant nagrinėtinai teisme ginčo teisenos tvarka, bylos nenagrinėtinumą civilinio proceso tvarka netgi pats paneigė. Teismas nurodo pareiškėjui galėsiant ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą dar kartą net ir po bylos nutraukimo. Teismas ir prieštarauja įstatymui, ir užkerta kelią pareiškėjui teismine tvarka nusistatyti jo prašomą nustatyti faktą.

5. Pareiškėjas nesiekė nei nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą, nei tokiu būdu išspręsti kilusį ginčą dėl nuosavybės teisės į butą. Ginčas kilo tik bylos nagrinėjimo metu, kai suinteresuotas asmuo I. D. išreiškė nesutikimą, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

6. Teismas nepagrįstai pareiškėjo prašomą nustatyti faktą vertino kaip nesukursiantį jokių teisinių padarinių. Nuo pareiškėjo prašomo nustatyti fakto priklauso pareiškėjo paveldimo turto apimtis, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas yra vertintinas kaip sukursiantis teisinius padarinius pareiškėjui. Tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti visą butą, o ne tik pusę jo, bei gauti tokią jo teisę patvirtinantį paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjui ir yra reikalinga, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas iki J. D. mirties priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ar neteisingai taikytas įstatymas. Pareiškėjas pareiškimu siekia nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą ir tokiu būdu išspręsti kilusį ginčą dėl nuosavybės teisės į butą, o tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o ne nustatinėjami CPK 444 str. tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog butą pareiškėjo tėvas iki mirties valdė asmeninės nuosavybės teise. Bylos duomenimis, ginčo butas buvo įgytas pareiškėjo tėvui esant santuokoje su I. D.. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

11. Pareiškėjas nurodo, jog ginčo butą jo tėvas įsigijo už asmenines lėšas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, į tai, kad pareiškėjas siekia paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, jis su šiuo reikalavimu turi teisę kreiptis ginčo teisenos tvarka. Taigi vien juridinio fakto, kad pareiškėjo tėvas ginčo butą valdė asmeninės nuosavybės teise, nustatymas, pats savaime pareiškėjui asmeninės nuosavybės teisių nesukurs, t. y. nesukurs pareiškėjui teisinių padarinių, kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas turi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka ir įrodinėdamas savo poziciją.

12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Konstatavus faktą, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, o turi būti įrodinėjamas ginčo teisenos tvarka, pirmosios instancijos teismas pagristai nutraukė bylą, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu ir išaiškino pareiškėjui, jog tokį reikalavimą jis gali teikti ginčo teisenos tvarka.

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-23 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo Ž. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius