- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-739-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02632-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., gim. 1979-03-03 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkino A. Š. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 25 d. nutarimą administracinėje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š., 2014 m. birželio 12 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Citroen Xsara Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nerodydamas įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, prieš sankryžą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją persirikiavo į pirmą eismo juostą, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą nerodė įspėjamojo šviesos posūkio signalo, vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Taip vairuodamas sukėlė pavojų eismo saugumui ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 78.7, 88, 202 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124² str. 1 d., 134 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 1 d.
2014 m. birželio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu administracinėje byloje A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, pagal ATPK 134 str. 1 d. paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 1 d. paskirta 100 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta galutinė administracinė nuobauda- 500 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn.
A. Š. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, A. Š. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 25 d. nutarimą administracinėje byloje paliko nepakeistą.
2014m. A. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. Š. prašo Klaipėdos miesto teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad su vienu iš jį sustabdžiusių pareigūnų, jis yra anksčiau susikonfliktavęs, todėl jis turėjo priežasčių jį apkalbėti. Be to abu pareigūnai negalėjo jo matyti per galinio vaizdo veidrodėlį, nes tą gali padaryti tik vairuotojas, o ir tai jis (vairuotojas) negalėjo to padaryti, kadangi sankryža yra per trumpa. Be to jis nuvažiavo tiesiai, nes tai leidžia kelio ženklai. Esant šioms aplinkybėms, mano kad teismo priimtas sprendimas yra šališkas ir subjektyvus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas nurodo, kad A. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintinas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 9-11), jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 32-33), neabejotinai patvirtina, kad A. Š. padarė jam inkriminuojamą veiką.
Teismo posėdyje A. Š. nepripažino padaręs pažeidimų, numatytų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 1 d., 124² str. 1 d., nurodė, kad dirba taksistu ir važiavo Tiltų gatve pagal užsakymą. Kirto Tiltų -Danės g. ir priekyje pamatė stabdančią mašiną, todėl minėtą sankryžą kirto pirma juosta. Sankryžą kirto mirksint žaliam šviesoforo signalui. Neigia, kad persirikiuodamas kirto ištisinę juostą, kadangi norint aplenkti kitą mašiną reikia lenkti iš toliau, o prieš tai eina punktyrinė linija. Pareigūnai negalėjo per veidrodėlius matyti ištisinės linijos. Pripažįsta, kad nerodė posūkių šviesos signalo ir galėjo būti neprisisegęs diržo. Su policijos pareigūnais buvo kažkada susidūręs bare.
Apklaustas kaip liudytojas vyriausiasis patrulis R. K. parodė, kad 2014 m. birželio 12 d. vykdė neviešą patruliavimą siekiant išaiškinti grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl važiavo nežymėtu automobiliu. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), sustojo antroje eismo juostoje prie (duomenys neskelbtini) sankryžos užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Tuo metu pro jų stovintį tarnybinį automobilį pravažiavo taksi automobilis ir nerodydamas dešiniojo įspėjamojo šviesos posūkio signalo, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją persirikiavo į pirmą eismo juostą, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Pravažiavęs sankryžą nerodydamas kairiojo įspėjamojo šviesos posūkio signalo persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo kryptimi link S. D. g. Taip vairuojamas automobilis sukėlė pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojingai vairavo. Vairuotojas buvo sekamas. Toje vietoje, kur stovėjo pareigūnų automobilis, iš galo yra ištisinė linija, tai jie žino. Vairuotojas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, dideliu greičiu. Pasiviję sustabdė automobilį, paaiškino stabdymo priežastį. Vairuotojas sutiko, kad padarė šiuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, sakė, kad reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo jis nepažįsta.
Apklaustas kaip liudytojas vyriausiasis patrulis K. V. parodė, kad tą dieną vykdė neviešą patruliavimą su nežymėtu automobiliu. Važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., sustojo antroje eismo juostoje prie H. M. g. - Liepų g. sankryžos užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Žiūrėdamas per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip iš galo antra eismo juosta dideliu greičiu atvažiuoja taksi automobilis. Privažiavęs prie jų stovinčio automobilio, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo šviesos posūkio signalo, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Pravažiavęs sankryžą nerodydamas kairiojo įspėjamojo šviesos posūkio signalo persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo. Taip vairuojamas automobilis sukėlė pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Taip pat vairuotojas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Minėtą automobilį pasiviję sustabdė. Vairuotojo nepažįsta, neturi pagrindo jį apkalbėti.
Apklaustas liudytoju R. D. parodė, kad gavęs dokumentus jis surašė nutarimą. Vairuotojo nepažįsta, matė pirmą kartą.
Tarnybiniame pranešime patrulis D. K. nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. dirbo skiriamaisiais policijos ženklais nežymėtu tarnybiniu automobiliu Ford Mondeo v/n (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiuoju patruliu K. V. ir vyriausiuoju patruliu R. K.. Vykdė neviešą patruliavimą siekiant išaiškinti grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus. 21.00 val. patruliuodami Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). g., kryptimi nuo Danės g. link Liepų g., sustojo antroje eismo juostoje prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos užsidegus draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Tuo metu pro jų stovintį tarnybinį automobilį dideliu greičiu pravažiavo Citroen Xsara Picasso markės automobilis (duomenys neskelbtini), nerodydamas dešiniojo įspėjamojo šviesos posūkio signalo, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją persirikiavo į pirmą eismo juostą, nepristabdęs įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Pravažiavęs sankryžą nesumažinęs važiavimo greičio, nerodydamas kairiojo įspėjamojo šviesos posūkio signalo persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo kryptimi link S. D. g. Taip vairuojamas automobilis sukėlė realų pavojų saugiam eismui, bei eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Taip pat vairuotojas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Minėtą automobilį pasiviję sustabdė Priestočio g. vyriausiasis patrulis R. K. priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo. Jam buvo paaiškinta stabdymo priežastis. Grįžęs į tarnybinį automobilį R. K. paaiškino, kad vairuotojas sutiko jog padarė pažeidimus ir prašė jo nebausti. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad automobilį vairuoja A. Š..
Apygardos teismas konstatuoja, kad nenustatytas motyvas pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu A. Š. – jie A. Š. iki įvykio nepažinojo, pykčio neturi, jie nėra asmeniškai pažįstami su A. Š., neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, su A. Š. susidūrė tik tarnybos reikalais, jokių asmeninių santykių nepalaiko, todėl A. Š. argumentas, kad pareigūnai jo atžvilgiu nusiteikę priešiškai, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija. Pareigūnų paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu, jie nesusiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra duomenų, kad būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad abu policijos pareigūnai negalėjo matyti jo važiuojančio automobilio per galinį veidrodėlį atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausų metu teisme, tik vienas pareigūnas K. V. nurodė, kad jis matė A. Š. atvažiuojantį per galinio vaizdo veidrodėlį, kiti pareigūnai nei tarnybiniuose pranešimuose, nei teisme to nenurodė nurodė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą, A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.