Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Marijampolės rajono apylinkės teismui teisminga baudžiamąja byla Nr. 1-366-564/2014, kurioje A. V. ir E. B. kaltinami pagal BK 286 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. V. ir E. B. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., padarymu.

Visi baudžiamąsias bylas nagrinėjantys Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino, motyvuojant tuo, jog kaltinamojo A. V. sesuo ir jo gynėja šioje baudžiamojoje byloje advokatė A. V. laikotarpyje nuo 2003-10-21 iki 2010-09-08 dirbo Marijampolės rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja ir dirbo būtent su baudžiamąsias bylas nagrinėjančiais teisėjais. Šios aplinkybės proceso dalyviams gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo. Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkė teisėjų nusišalinimus patvirtino ir perdavė baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog vieno iš kaltinamųjų A. V. sesuo ir jo gynėja A. V. ankščiau yra dirbusi Marijampolės rajono apylinkės teisme, baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų padėjėja, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, šios aplinkybės nors per se ir nereiškia subjektyvaus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Pastaruoju aspektu objektyviam stebėtojui kiltų abejonių, ar kaltinamojo sesuo ir jo gynėja, pasinaudodama tuo, kad yra dirbusi su Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais, nagrinėjančiais baudžiamąsias bylas, su jais asmeniškai pažįstama, nemėgins daryti teismui įtakos ir tokiu būdu pažeisti teismo nepriklausomumo principo, todėl siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, skundą tikslinga perduoti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas (šiuo atveju Jurbarko rajono apylinkės teismo veiklos teritorija nėra labai nutolusi nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijos, todėl atvykimas į teismą tiek kaltinamiesiems, tiek ir kitiems proceso dalyviams nesukels nepatogumų ir nereikš didelių kelionės išlaidų); antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų (šiuo atveju nenustatyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo darbo krūvis būtų daug didesnis, palyginti su kitų teismų darbo krūviu). Įvertinęs šias aplinkybes, skyriaus pirmininkas sprendžia, kad nustatytus kriterijus labiausiai atitinka Jurbarko rajono apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą Nr. 1-366-564/2014, kurioje A. V. ir E. B. kaltinami pagal BK 286 str., perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Nutarties kopijas išsiųsti Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.