Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-15 · Administracinė byla Nr. I-187-243/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
I-187-243/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00431-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Vytautas Mačiulskis
Administracinė byla Nr. I-187-243/2012Proceso Nr. 3-63-3-00431-2011-7
Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. patikslintą skundą, paduotą teismui 2012-02-10, atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui V. M. dėl 2011-12-05 rašto Nr.(1.7)-SR-4591, 2012-02-03 rašto Nr. (1.7)-SR-498 ir 2012-02-03 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-10-12 panaikinimo, dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. patikslintame skunde nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2011-11-28 padavė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011 dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-190-613/2009 procesą. Teigia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vilkindama sprendimo priėmimą, tik 2011-12-05 raštu Nr. (1.7)-SR-4591 nurodė pašalinti prašymo suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą trūkumus. Pareiškėjo teigimu, Tarnybai buvo pateikęs visus turimus duomenis ir dokumentus, o nurodyti teisinius argumentus kompetencijos neturi. Nurodo, jog 2011-12-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1967-11 jam suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas V. M. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant civilinę bylą papildomų įrodymų gavimui buvo būtina atlikti ekspertizę, kurios išvada būtų pagrindas atnaujinti procesą, nes buvo suklastotas jo parašas civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009. Paskirtas advokatas jį informavo, jog negali jo atstovauti išnagrinėtoje byloje Nr. 2-190-613/2009 ir pasiūlė kreiptis į Tarnybą dėl ekspertizės atlikimo. Tarnybai 2012-01-05 pateikė prašymą toje pačioje civilinėje byloje suteikti antrinę teisinę pagalbą, t.y. paskirti advokatą jį atstovauti ir išnagrinėtoje byloje. Tarnyba, nagrinėdama jo prašymą, 2012-01-10 raštu Nr. (1.7)-SR-91 nurodė, jog sprendimą priims gavusi advokato išvadą. Teigia, jog advokatas 2012-01-03 davė išvadą, tačiau Tarnyba sprendimo nepriėmė. Nurodo, jog Tarnyba tik 2012-02-03 raštu Nr. (1.7)-SR-498 informavo, kad prašymo dėl ekspertizės atlikimo patenkinti nėra pagrindo ir 2012-02-03 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-10-12 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2012-01-05 prašymą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos pozicija, jog ekspertizė gali būti atliekama tik atnaujintoje byloje, yra kišimasis į civilinį procesą ir siekis jam pakenkti. Teigia, jog Tarnyba užkerta jam galimybę siekti teisingumo, paneigia jo teisę būti tinkamai atstovaujamam. Prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-05 raštą Nr.(1.7)-SR-4591, 2012-02-03 raštą Nr. (1.7)-SR-498 ir 2012-02-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-10-12, priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 58-60).

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjo A. L. patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2011-11-28 pareiškėjas pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011, kurioje skundžia Lietuvos Generalinės prokuratūros atsisakymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-190-613/2009 procesą, kurioje buvo atmestas A.L. ieškinys. Nurodo, jog pareiškėjo teigimu, byla buvo išnagrinėta pagal suklastotą ieškinį, kurį jis nepasirašė. Pažymi, jog 2011-12-05 raštu Nr. (1.7)-SR-4591 informavo pareiškėją, kad jo 2011-11-28 prašymas netinkamai užpildytas, trūksta prašymo reikalavimą pagrindžiančios informacijos bei dokumentų, todėl negalėjo įvertinti pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir atstovavimo byloje perspektyvumo, rekomendavo kreiptis pirminės teisinės pagalbos į savivaldybės instituciją ir pasiūlė iki 2011-12-30 patikslinti prašymą. Nurodo, jog 2011-12-06 pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, todėl tos pačios 2011-12-06 dienos sprendimu Nr. (1.3l.)-TPA-1967-11 suteikė jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011 dėl prokuratūros nutarimo, kuriuo atisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 panaikinimo. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą V. M. Nurodo, jog pareiškėjas 2012-01-05 pateikė naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-190-613/09, kurioje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo, nors pareiškėjui 2011-12-06 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1967-11 jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011. Su prašymu pateikė paskirto advokato 2012-01-03 raštą, kuriuo advokatas informavo pareiškėją, jog būdamas paskirtas jam teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011, neturi įgaliojimų ruošti prašymo dėl ekspertizės skyrimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009. Advokatas išaiškino pareiškėjui, kad ekspertizės skyrimo klausimas sprendžiamas nagrinėjant civilinę bylą, kurioje yra dokumentas, kurį šalis laiko suklastotu, arba baudžiamojoje byloje, jeigu dėl šio fakto (dokumentų klastojimo) yra iškelta baudžiamoji byla. Nurodo, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, 2012-01-10 raštu Nr. (1.7.)-SR-90 kreipėsi į advokatą L. Z. su prašymu pateikti išvadą dėl Įstatymo 11 straipsnio 6-7 dalyse nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų buvimo pagal pareiškėjo 2012-01-05 prašymą. Apie kreipimąsi į advokatą dėl išvados pranešė pareiškėjui 2012-01-10 raštu Nr. (1.7.)SR-91. 2012-01-30 gavo advokato L. Z. išvadą kurioje jis nurodė, jog yra Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 8 punktuose įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Dėl to ginčijamu 2012-02-03 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-10-12 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal jo 2012-01-05 prašymą. Taip pat 2012-02-03 raštu Nr. (1.7)-SR-498 įspėjo pareiškėją dėl jo pareigos bendradarbiauti su paskirtu advokatu. Tarnybos teigimu, pareiškėjo reikalavimas ruošti procesinius dokumentus dėl ekspertizės atlikimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009, kai jam išaiškinta, jog tokių procesinių dokumentų parengimas yra negalimas, yra piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymi, jog nagrinėjant civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjos teisine pagalba ir turėjo galimybę pareikšti, jog jo ieškinys nepasirašytas ar jo parašas suklastotas, prašyti paskirti parašo ekspertizę. Tuo tarpu, pareiškėjas teisme ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo 2012-01-05 prašymo reikalavimai dėl teisinės pagalbos teikimo jau išnagrinėtoje ir neatnaujintoje civilinėje byloje bei rengti procesinius dokumentus dėl ekspertizės atlikimo, yra akivaizdžiai nepagrįsti, o reikalavimas atlikti veiksmus, kurie negalimi, yra piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis.

Argumentuoja, jog termino sprendimui dėl teisinės pagalbos suteikimo priimti nepraleido, nes pareiškėjas su 2011-11-28 prašymu reikalaujamus dokumentus pateikė tik 2011-12-06 ir tą pačią dieną sprendimu jam buvo suteikta teisinė pagalba. Nurodo, jog Įstatymo 18 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nurodytų dokumentų pateikimo. Taip pat argumentuoja, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjas reikalavimą grindžia tik abstrakčiais teiginiais, kad Tarnyba užkerta jam kelią pasinaudoti tinkama teisine pagalba, kišasi į jo civilinį procesą, tačiau nepagrindė teiginių konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ar dokumentais. Tarnybos teigimu, nėra nei vienos iš šių deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 79-85).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjo A. L. skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą argumentuoja, jog skundžiami Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai nėra neteisėti, pareiškėjas įrodymais nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, todėl nesant visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, Tarnybos atžvilgiu civilinė atsakomybė nekyla (b.l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-10-12, kuriuo atsisakyta teikti A.L. antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2012-01-05 prašymą rengiant procesinius dokumentus dėl ekspertizės atlikimo civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 7 dalies 3 punktu (b.l. 63-65). Pareiškėjas taip pat ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 raštą Nr. (1.7)-SR-498, kuriuo informuotas, jog jo 2012-01-05 prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nepatenkintas (b.l. 61-62), bei 2011-12-05 raštą Nr.(1.7)-SR-4591, kuriuo jam pasiūlyta patikslinti 2011-11-28 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir prašo priteisti 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 6).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1268/2010, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–2848/11 ir kt.), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui turėjo teisę ir pareigą atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje ir padėti pareiškėjui tinkamai suformuluoti prašymo turinį dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 atmestas A. L. ieškinys dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą (b.l. 34-38). Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-74-622/2010 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 31-32). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010-04-26 nutartimi Nr. 3P-548/2010 atsisakyta priimti A. L. kasacinį skundą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2011-09-22 pateikė prašymą Lietuvos Generaliniam prokurorui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 nurodydamas, jog byla išnagrinėta pagal suklastotą ieškinį. Generalinės prokuratūros prokurorės 2011-10-20 nutarimu atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas apskundė prokurorės nutarimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuriame sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011 skundo priėmimo klausimas. Prašydamas antrinės teisinės pagalbos šioje byloje pareiškėjas 2011-11-28 pateikė prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 18-22). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1967-11 A. L. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011 dėl prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje (b.l. 40). Pareiškėjas 2012-01-05 Tarnybai pateikė dar vieną prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą paruošiant procesinius dokumentus dėl ekspertizės atlikimo dėl jo parašo suklastojimo bei atlikti kitus veiksmus ginant jo teises ir interesus dėl neteisėto atleidimo iš darbo (b.l. 47). Tarnyba ginčijamu 2012-02-03 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-10-12 atsisakė teikti teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus dėl ekspertizės atlikimo civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 (b.l. 63-65).

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (365 straipsnio 2 dalis). Vertinant šias CPK nuostatas ir faktinę bylos situaciją, matyti, jog pareiškėjas proceso atnaujinimo siekė kreipdamasis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Pats pareiškėjas, kaip civilinės bylos šalis – ieškovas, taip pat yra subjektas, turintis teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ir naikinamasis penkerių metų terminas, kuriam suėjus prašymas dėl proceso atnaujinimo nebegali būti paduodamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimas įsiteisėjo 2010-01-28 Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Ginčo atveju terminas, per kurį gali būti paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nėra pasibaigęs. Iš pareiškėjo veiksmų intensyvumo siekiant paduoti kasacinį skundą, o vėliau kreipiantis į Generalinį prokurorą su prašymu, kad prokuroras inicijuotų proceso atnaujinimą, matyti, jog pareiškėjas aktyviai siekė apginti savo teises ir interesus, atnaujinus procesą civilinėje byloje.

Pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę pagalbą galėtų būti pripažintas pagrįstu bei perspektyviu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme, jeigu pareiškėjo prašyme suteikti teisinę pagalbą būtų nurodytos aplinkybės, įrodymai ar jų šaltiniai, duodantys pagrindą manyti, kad galimai egzistuoja sąlygos ir pagrindai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-368 straipsnių reikalavimus. Iš pareiškėjo 2012-01-05 prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turinio matyti, jog civilinės bylos atnaujinimą jis iš esmės sieja su, jo teigimu, suklastotu jo parašu apeliaciniame skunde ir aplinkybe, jog ieškinio jis nebuvo pasirašęs. Nesurinkus būtinų įrodymų, nagrinėjamoje byloje negalima daryti vienareikšmiškiškos išvados, jog ieškinio originalas ieškovo (pareiškėjo) nebuvo pasirašytas, tačiau tokia prielaida neatmestina. Nurodytą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja A. L. Parašo suklastojimo faktas galėtų būti nustatytas atlikus rašysenos ekspertizę. Tai pareiškėjui išaiškino Tarnybos 2011-12-06 sprendimu paskirtas advokatas, kuris 2012-01-03 rašte pareiškėjui taip pat nurodė, jog teikia jam teisinę pagalbą tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje dėl Generalinės prokuratūros prokurorės nutarimo apskundimo (b.l. 46). Dėl šios priežasties pareiškėjas 2012-01-05 pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodydamas, jog pagalba reikalinga procesinių dokumentų dėl ekspertizės atlikimo paruošimui (b.l. 86). Minėta, jog Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo teikti turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis), o ne tik atlikusi formalų vertinimą. Atsakovė, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009 ir kt.). Ginčijamu 2012-02-03 sprendimu Tarnyba nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjui teisinę pagalbą motyvuodama tuo, jog pareiškėjas siekia atlikti ekspertizę išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir byla nėra atnaujinta (b.l. 63-65). Iš faktinių bylos aplinkybių ir pareiškėjo 2012-01-05 prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo civilinėje byloje, nors formuluoja prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą rašysenos ekspertizės atlikimo klausimu. Ginčijamą sprendimą Tarnyba pagrindė Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) ir 7 dalies 3 punktu (pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus). Nustatyta, jog pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę paduoti prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo ir terminas, per kurį prašymas gali būti paduodamas, dar nėra pasibaigęs. Konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas akivaizdžiai nepagrįstas Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto požiūriu. Atsakovas nurodytu faktiniu ir teisiniu požiūriu neišdėstė sprendime motyvų, nes nenagrinėjo pareiškėjo prašymo platesne apimtimi. Atsakovas nevertino pareiškėjo prašymo perspektyvumo arba neperspektyvumo, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Iš bylos duomenų matyti, jog Tarnyba 2011-12-06 sprendimu suteikė A. L. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ši civilinė byla nepradėta nagrinėti. Procesas gali būti nepradėtas, nes Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo tik siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka (365 straipsnio 2 dalis). Ginčijamas sprendimas grindžiamas ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įtvirtinančiu Tarnybos teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismo nuomone, įvertinus bylos medžiagą ir skundžiamą sprendimą, šiuo atveju nėra įrodytas nurodyto pagrindo egzistavimas, apie jį nepasisakyta ir skundžiamo sprendimo motyvuose.

Iš bylos duomenų matyti, jog tos pačios dienos, kaip ir ginčijamas sprendimas, 2012-02-03 raštu Nr. (1.7)-SR-498 Tarnyba išaiškino pareiškėjo pareigas bendradarbiauti su Tarnyba ir teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, naudotis savo teisėmis sąžiningai, nepažeidžiant teisingumo ir protingumo principų, vykdyti pareigas (b.l. 61-62). Tarnyba, plačiai akcentuodama Įstatyme įtvirtintas pareiškėjo pareigas, neatsižvelgė į to paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtintą Tarnybos pareigą informuoti gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisės normą, įpareigojančią valdžios įstaigas tarnauti žmonėms. Atsakovei, kaip viešojo administravimo įstaigai, taikomas ir Viešojo administravimo įstatymas, kurio paskirtis įgyvendinti šią Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą. Pažymėtina, jog Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad, nagrinėdami asmenų prašymus valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais. Sistemiškai vertinant tokį teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, konstatuotina, jog Tarnyba formaliai išnagrinėjo pareiškėjo 2012-01-05 prašymą ir neveikė taip, kaip veikti ją įpareigoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas.

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia ir procedūriniais pažeidimais, padarytais priimant ginčijamą sprendimą, o konkrečiai – praleistu terminu sprendimo priėmimui. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Pareiškėjas motyvuoja, jog Tarnyba, priėmusi ginčijamą sprendimą 2012-02-03 pagal jo 2012-01-05 paduotą prašymą, pažeidė nustatytą trijų dienų sprendimo priėmimo terminą. Pareiškėjo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, jog Tarnyba, 2012-01-05 gavusi pareiškėjo prašymą, nepažeisdama trijų darbo dienų termino, t.y. 2012-01-10 kreipėsi į advokatą L. Z. dėl išvados pateikimo ir apie tai informavo pareiškėją (b.l. 86, 103, 104). Advokatas išvadą Tarnybai pateikė 2012-01-30 (b.l. 105-106). Tarnyba 2012-02-03 priėmė sprendimą. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju Tarnyba pavėlavo priimti sprendimą viena darbo diena, toks pažeidimas šiuo atveju nelaikytinas esminiu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-10-12, kuriuo atsisakyta teikti A.L. antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2012-01-05 prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti A. L. 2012-01-05 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjas taip pat ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 raštą Nr. (1.7)-SR-498 (b.l. 61-62) bei 2011-12-05 raštą Nr.(1.7)-SR-4591 (b.l. 6).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, laikytina, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–869/2011; 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–860/2011).

Iš ginčijamų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 rašto Nr. (1.7)-SR-498 ir 2011-12-05 rašto Nr.(1.7)-SR-4591 turinio matyti, jog pirmuoju atveju pareiškėjui yra išaiškintos jo pareigos naudojantis valstybės garantuojama teisine pagalba ir pateikta informacija, jog jo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, negali būti patenkintas. Antruoju atveju, pareiškėjui pasiūlyta patikslinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ką pareiškėjas ir padarė ir jam buvo paskirtas advokatas. Šiuose aktuose nenustatomos ir nepanaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, neišreiškiama institucijos (tarnybos) valia. Realias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė 2012-02-03 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-10-12, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, ir kurio teisėtumas nagrinėjamas šioje byloje. Konstatuotina, jog ginčijami Tarnybos raštai negali būti savarankišku ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas administraciniame teisme. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 raštas Nr. (1.7)-SR-498 ir 2011-12-05 raštas Nr.(1.7)-SR-4591 nesudaro savarankiško administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas skundu prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, tačiau vien neteisėtų veiksmų konstravimas nesudaro pagrindo kilti civilinei atsakomybei. Pareiškėjas nurodydamas, jo teigimu, patirtos 20 000 Lt neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal, jo teigimu, patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia jokiais įrodymais ar objektyviais duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2318/2011 konstatavo, jog pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad Tarnybos darbuotojų veiksmai sukėlė jam gilius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, turi patvirtinti šias aplinkybės konkrečiais įrodymais (pvz. sveikatos priežiūros specialistų pažymomis, išvadomis ir pan.) bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą. Nesant šių aplinkybių, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Pareiškėjo A. L. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu Pareiškėjo skundas iš dalies patenkintas. Pareiškėjas skunde nurodo,jog prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas išlaidas. Byloje nėra duomenų dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir prašymo, kuriame būtų apskaičiuotos ir pagrįstos patirtos išlaidos, todėl teismas negali išspręsti išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Prašymai gali būti paduoti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti iš dalies pareiškėjo A. L. patikslintą skundą, paduotą teismui 2012-02-10,

panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-10-12, kuriuo atsisakyta teikti teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2012-01-05 prašymą,

įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti A. L. 2012-01-05 prašymą,

atmesti prašymą dalyje dėl 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

nutraukti bylą dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-05 rašto Nr.(1.7)-SR-4591 ir 2012-02-03 rašto Nr. (1.7)-SR-498 panaikinimo,

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėRemigijus ArminasAušrelė Mažrimienė