Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos R. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti pareiškėjos tėvas A. Š.. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisės įgyvendinimas - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimas. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgytus 1983 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 63 pagrindu. Taip pat pareiškėjos tėvas savo vardu įregistravo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 1992 m. kovo 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 25-25 pagrindu. Kadangi šis turtas buvo įgytas santuokos metu, jis yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos mama R. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos mamos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kadangi jos vardu jokio registruoto turto nebuvo. Tačiau po sutuoktinės mirties pareiškėjos tėvas naudojosi nekilnojamame turte likusiais savo sutuoktinės daiktais, baldais, patalyne, indais, knygomis ir t.t., atliko aktyvius veiksmus – rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Faktą, kad pareiškėjos tėvas A. Š. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, pareiškėja grindžia prie pareiškimo pridedamais rašytiniais liudytojų paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š. mirė, būdama santuokoje su A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ką patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 21 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1659. Santuokos metu R. Š. ir A. Š. 1983 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 63 pagrindu įgijo nuosavybės teise garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1992 m. kovo 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 25-25 pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį Nekilnojamojo turto registre įregistravo A. Š. nuosavybės teise. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, taip pat A. Š. esant santuokoje su R. Š., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik A. Š. vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. Š. mirties nėra įregistruota jos palikimo priėmimo faktų. Uždarosios akcinės bendrovės „Gemma sveikatos centras“ (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijų ir valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1659 matyti, kad R. Š. turėjo vieną vaiką, t. y. pareiškėją N. K., kuri yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jos sutuoktinis A. Š., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog A. Š. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėja pateikė rašytinius liudytojų T. G. ir V. G. paaiškinimus, tačiau tokie paaiškinimai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes jie duoti nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 8 dalyje numatytos liudytojo apklausos ne teisme tvarkos, t. y. minėti liudytojų parodymai duoti neprisiekus, ne notaro akivaizdoje ir nepatvirtinti notaro. CPK 176 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjos pateikti rašytiniai liudytojų parodymai gauti ne CPK nustatyta tvarka, jie negali būti laikomi įrodinėjimo priemone pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti.

Nors pareiškėja nepateikė tiesioginių įrodymų R. Š. palikimą sudarančio turto išlaikymo po palikėjos mirties faktui pagrįsti, tačiau iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad turto savininku viešajame registre įregistruotam A. Š. nebuvo pareikšta reikalavimų teisme dėl minėto turto išlaikymo mokesčių priteisimo ir pan. Aplinkybę, jog A. Š. po R. Š. mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), ir gyveno jame iki pat mirties, patvirtina išrašas iš Gyventojų registro.

Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius palikėjos sutuoktinio A. Š. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti R. Š. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jo valią priimti savo sutuoktinės palikimą.

K. R. Š. įpėdiniai pagal įstatymą – dukra N. K. nėra atlikusi veiksmų, susijusių su R. Š. palikimo priėmimu, taip pat kreipdamasi į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažino, jog R. Š. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos sutuoktinis A. Š.. Taigi vienintelis R. Š. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jos sutuoktinis A. Š.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes pareiškėja yra priėmusi A. Š. palikimą, ką patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro išrašas.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas R. Š. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog A. Š. priėmė bent vieną R. Š. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į A. Š. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.