Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ suaugusiųjų gimnazijos moksleivis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. P. (D. P.) 2017 m. birželio 25 d., apie 20:51 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam J. F. (J. F.) į veido sritį, kuris nuo patirto smūgio nukrito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į pėsčiųjų tako grindinio plyteles, taip padarydamas nukentėjusiajam J. F. muštinę žaizdą kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvas kaktos dešinėje, kaktikaulio dešinės pusės ir dešinės akiduobės viršutinės sienos linijinį lūžį su kraujo išsiliejimu į dešinį kaktinį antį bei virš kietojo dangalo dešinėje smegenų pamato dalyje ties tiltu - smegenėlėmis ir dešinėje kaklinėje stuburo dalyje, kairio žastikaulio kaklo ir gumburio lūžius, kas visumoje sudaro sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, kaltinamasis D. P. tyčia nukentėjusiajam J. F. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. P. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2017 m. birželio 25 d. vakare, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs alkoholio, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam J. F. (J. F.) į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės ir galva atsitrenkė į grindinio trinkeles. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi.

Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė sunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu, įrodoma nukentėjusiojo J. F. (J. F., T. 1., b.l. 23) ir liudytojų A. A. D. (T. 1., b.l. 31, 33), V. L. (T. 1., b.l. 39), E. T. (T. 1., b.l. 45-46), D. K. (D. K., T. 1., b.l. 48-49), R. M. (T. 1., b.l. 52) ir D. Š. (D. Š., T. 1., b.l. 79) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (T. 1., b.l. 34-36, 41-43). Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam J. F. (J. F.) nustatyti sužalojimai: paviršiniai odos nubrozdinimai abiejuose riešuose, klubuose, kairėje alkūnėje padaryti kietais, bukais daiktais, iki gydytojų apžiūros 2017-06-25, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Muštinė žaizda kairiame skruoste ir kiauryminė muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje padarytos kietais bukais daiktais, iki gydytojų apžiūros 2017-06-25, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Muštinė žaizda kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje, kaktikaulio dešinės pusės ir dešinės akiduobės viršutinės sienos linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu į dešinį kaktinį antį bei virš kietojo dangalo dešinėje smegenų pamato dalyje ties tiltu - smegenėlėmis ir dešinėje kaklinėje stuburo dalyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki gydytojų apžiūros 2017-06-25. Šie sužalojimai vertinami visumoje ir, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1., b.l. 105-108).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis D. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamasis ir jo gynėja, tiek ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo D. P. prisipažinimą ir kitus šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, o taip pat į teismo medicinos specialistų išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. P. kaltė dėl jam inkriminuoto sunkaus nusikalstamo padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas nukentėjusiajam J. F. smūgį ranka į veidą, ir veikdamas neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, kurie visumoje specialistų įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padaryta turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Kaltinamasis D. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, todėl skirdamas jam bausmę, teismas turi vadovautis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo pačiu turi atsižvelgti ir į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o BK 91 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad būdamas nepilnametis, jis padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatyme yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam D. P. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, ir daro išvadą, kad kaltinamajam D. P. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo D. P. amžių, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, bei socialinę brandą, o taip pat į tai, kad anksčiau D. P. nebuvo teistas, ir mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas daro išvadą, kad tikslinga kaltinamajam D. P. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 92 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis D. P. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam D. P. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga D. P. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 200,33 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 90-96), prašydama išieškoti iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo J. F. gydymo išlaidas, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad civilinis ieškovas atsisako nuo reikalavimo išieškoti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, kadangi kaltinamasis D. P. savo noru atlygino padarytą žalą.

Civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas, o civilinio ieškinio nagrinėjimas šioje baudžiamojoje byloje turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu D. P. (D. P.) paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu, D. P. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi mokymo įstaigoje, ir tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Kaltinamajam D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Priimti civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – atsisakymą nuo ieškinio ir civilinio ieškinio, kuriuo buvo prašoma išieškoti iš kaltinamojo D. P. 200,33 € dydžio nukentėjusiojo J. F. gydymo išlaidas, nagrinėjimą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.