Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

DENIS NAUMOV, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., teistas 4 kartus, pastarąjį kartą 2009 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimo, 2018 m. rugpjūčio 17 d. paleistas atlikus bausmę,

RIČARDAS MOCKUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r. sav., nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2009 m. spalio 16 d. (pakeitus Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį) Kauno apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 5 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4, 5 dalimis, 2012 m. lapkričio 2 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų neatlikus 1 metų 5 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2014 m. balandžio 23 d. išregistruotas iš probacijos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent:

jis, veikdamas grupėje su D. N., vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus D. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: 2016-12-23, 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-12, 2017-02-14, 2017-02-16, 2017-02-17, 2017-02-22, 2017-02-24 telefoninių pokalbių ir SMS metu, gavęs nurodymus iš D. N. įgyti USB laikmeną, narkotines medžiagas ir užšifruotai USB laikmenoje perduoti D. N. į Vilniaus pataisos namus jo nurodyto gavėjo vardu, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kito asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – nemažiau 0,054 g heroino, kurias vykdant D. N. nurodymą, įbėrė į USB laikmeną „KINGSTON 8 GB“, po ko įdėjo į voką, jo (R. M.) nurodymu nenustatytas asmuo užrašė ant voko nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką adresato – kalinio D. K. (D. K.) vardą ir pavardę, kurio duomenis nurodė D. N., po ko nugabeno į Kauno miesto pašto skyrių ir paštu 2017 m. kovo 7 d. atsiuntė į Vilniaus pataisos namus, tačiau narkotines medžiagas – nemažiau 0, 054 g heroino rado ir paėmė Vilniaus pataisos namų pareigūnai.

Kaltinamasis D. N. organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą su tikslu jas platinti ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, o būtent:

jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, 2016-12-23, 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-12, 2017-02-14, 2017-02-16, 2017-02-17, 2017-02-22, 2017-02-24, mobiliojo ryšio telefonu skambindamas ir rašydamas SMS žinutes nurodė R. M. įsigyti USB laikmeną, iš kito asmens įgyti narkotines medžiagas – heroiną ne mažiau kaip 0,054 g, ir USB laikmenoje atsiųsti į Vilniaus pataisos namus, nurodė gavėjo vardą ir pavardę, po ko R. M., vykdant D. N. nurodymą, pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, įsigijo USB laikmeną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens turėdamas tikslą platinti įgijo narkotines medžiagas – nemažiau 0,054 g heroino, įbėrė į USB laikmeną „KINGSTON 8 GB“, po ko įdėjo į voką, nurodė nenustatytam asmeniui užrašyti ant voko nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką adresato – kalinio D. K. vardą ir pavardę, kurio duomenis pateikė D. N., po to nugabeno į Kauno miesto pašto skyrių ir paštu 2017 m. kovo 7 d. atsiuntė į Vilniaus pataisos namus, tačiau narkotines medžiagas – nemažiau 0, 054 g heroino rado ir paėmė Vilniaus pataisos namų pareigūnai.

Kaltinamasis R. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad su D. N. bendrauja jau seniai, nuo tada, kai atlikinėjo bausmę Sniego gatvėje esančiuose pataisos namuose. Kartais D. N. jam paskambindavo, prašydavo pervesti pinigų, atsiųsti modemą, kompaktą ar USB. Pokalbius, kurie yra byloje medžiagoje, pripažįsta buvus, bet pačio fakto nebuvo – jis jokios laikmenos nesiuntė. Prašymų iš D. N. susilaukdavo daug, jie pakalbėdavo ir po kelių savaičių D. N. jau pamiršdavo ko prašė, ir taip viskas praeidavo.

Jis (R. M.) suprato, apie ką kalba D.. Kiek iš pokalbių suprato, D. norėjo, kad jam USB dalį kas nors perdarytų ir įdėtų „plastilino“, tai yra hašišo. Pripažįsta, kad pokalbį apie „plastiliną“ palaikė. Iš pradžių išsigando, nenorėjo nieko klausyti. Tačiau žinojo, kad, kaip ir anksčiau, per savaitę ar kelis mėnesius tas dalykas pasimirš. Dėl kito asmens, su kuriuo pokalbiai yra byloje, pripažįsta kalbėjęs, tačiau pokalbiai buvo dėl mikroschemų, jam reikėjo elektriko. Paaiškino, kad iš kinų gali atsisiųsti USB laikmeną, WIFI, tada jį tinkamai išardžius ir perdarius ir jį perdėjus į kitą USB laikmeną ir ją prilitavus, priklijavus turėsi internetą.

Visi jų (R. M. ir D. N.) pokalbiai byloje sudėlioti taip, kad atrodo viskas tikrai negerai. Tačiau byloje tikrai dar trūksta pokalbių dalių, yra tarpai tarp pokalbių po 2 ar 3 mėnesius, tai yra nerealu, kad jie per tokį laiką dar kartą nebūtų susiskambinę. Jie su D. N. bendraudavo telefonu į savaitę po kartą arba du. Jie su D. ir iš kitų telefonų bendraudavo, apie jo taip vadinamus vienetukus – modemus. Dėl aptariamų kainų paaiškino, kad sutvarkyta ir paruošta USB laikmena turi pakankamai didelę kainą. Kalbėdavosi su D. ne vien tik šituo telefonu. Pakalbiuose minimi kiekiai reiškia tai, kad jie kalbėjo apie USB talpą.

Pradžioje iš tiesų buvo pokalbiai apie „plastiliną“, bet vėliau jis (R. M.) nenorėjo veltis į šitą reikalą ir atsisakė. Taip pat ir interneto D. N. neišsiuntė, nesurado, kas išsiųstų. Niekas nepadarė WIFI, nes gavosi iš pokalbio su D., kad kažkas įvyko su USB laikmena pataisos namuose, o jie buvo užsidegę siųsti ne vieną ir ne du, todėl išsigando ir viskas tuo ir baigėsi. Pokalbiai buvo visai ne apie šitą K. (apklaustą byloje liudytoju). Paaiškino, kad kuomet atlikinėjo bausmę pataisos namuose Sniego gatvėje, su juo sėdėjo irgi K., bet ne šitas. K. pokalbiuose minimas, nes išėjo tokia kalba, kad yra kažkoks K., R. M. užklausė ar čia tas pats K., su kuriuo sėdėjo Sniego gatvėje esančiuose pataisos namuose, vėliau D. paskambino ir pasakė, kad D. K., tada suprato, kad tai kitas asmuo.

Telefono pokalbiuose minimas „vienetas“ yra pilnai sukomplektuotas USB. Tai reiškia, kad paruoštas naudojimui – pataisos namuose turint internetą. Jų pokalbis buvo apie modemus, jis pasakė D. N., jog išsiuntė, pasakė tam, kad būtų ramiau. Iš tikrųjų nieko neišsiuntė, pamelavo D.. Tai nebe pirmas kartas, kai D. prašė ką nors atsiųsti. Meluodavo, kad ramiau būtų, nes D. N. skambindavo nuolat, per savaitę kartą arba du, ir prašydavo, jis (R. M.) sutikdavo, bet nepadarydavo, ir praėjus kelioms savaitėms viskas pasimiršdavo.

Vėliau, kai N. pranešė apie išardytą USB laikmeną, jis išsigando, kadangi jie ruošėsi siųsti USB laikmenas su internetu. Nenusimano, ar čia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė būtų už tų USB laikmenų su internetu siuntimą. O vėliau paskambino D., pasakė, kad čia išardė USB laikmeną, jis (R. M.) ir išsigando. Nežino, kodėl tiek daug sutapimų. Gal D. N. dar su kažkuo bendravo, gal kažkas kitas girdėjo pokalbį. Anksčiau jis yra siuntęs D. USB laikmeną su interneto plokštele. Kai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir iškvietė pas tyrėją apklausai, buvo labai pasimetęs, nes jau buvo praėję pusantrų metų (todėl nieko nepasakė apie internetą). Jie išsigando, nes taip ir pagalvojo, kad yra pokalbių išklotinės, kuriose matyti, kad jie kalbėjo apie USB laikmenas. Neišsiuntė USB laikmenų su modemais, tik ruošėsi siųsti.

Ant byloje esančio voko jis (adresato) neužrašinėjo. Anksčiau siuntė USB laikmenas D. N. vardu su integruotu internetu, yra išsiuntęs porą vienetų. Nežino, kiek gigabaitų gali turėti įkalintasis ir nežinojo, kiek turi N.. Jeigu D. N. būtų pagavę dėl USB laikmenos su modemu, jis turbūt būtų gavęs kokią nors nuobaudą. D. N. jam skambino mažiausiai iš 3-4 telefono numerių. Nežino, kiek įkalinimo įstaigoje ir kiek laisvėje kainuoja vienas gramas narkotinių medžiagų. Nei jam skambino D., nei jis skambino D.. Tas pokalbis apie D. ir liko tiktai pokalbiu, nes niekas nepaskambino ir nerašė. Viskas liko tik kalbomis, nes jeigu būtų siuntęs kokį nors televizorių, tai mano, viskas būtų užregistruota. Tiksliai neprisimena, ką turėjo omenyje kalbėdamas apie procentus, galimai tai buvo pokalbyje apie „plastiliną“. Apie USB ir vyko pokalbis, kad siųsti tai siųsti, ne vieną USB. Negali paaiškinti, kodėl kalbėjo su nepažįstamuoju apie parceliavimą gramais. Jokių benamių neieškojo. Tokį, kokį parodė D. N. USB, į tokį ir deda mikroschemas. Maždaug degtukų dėžutės dydžio.

Kaltinamasis D. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad Rasų g. esančiuose pataisos namuose susipažino su D., kurį minėjo ir R. M. pokalbio metu dėl „plastilino“ įdėjimo į radijo detales, nes jam (D. N.) apie tai pasakojo kiti nuteistieji, sakė, kad tai yra įmanomas būdas. Būtent tada jis R. M. pasakė, kad jam paskambins D. ir paaiškins, kaip viską padaryti dėl to „plastilino“. Iki to laiko jis pataisos namuose užsiiminėjo telefonais, modemais, WIFI, viskuo, kas susiję su ryšio priemonėmis, tai gali patvirtinti bet koks pataisos namų pareigūnas, kadangi anksčiau buvo baustas už tai. Jis R. M. paskambino ir paprašė, kad padarytų „vienetuką“ – USB su visomis jungtimis. Jeigu prašytų padaryti tą USB ir atsiųsti kažkam kitam, turėtų prieš tai su tuo žmogumi susitarti, ar galima tai padaryti, nes kitokiu atveju paprasčiausiai galėtų to dalyko negauti. Į korpusą, kuriame gyveno D. K., jis buvo perkeltas sausio ar vasario mėnesį, iki to laiko negalėjo su juo net bendrauti, kadangi buvo atskirti korpusai. Žinojo, kad toks asmuo yra pataisos namuose, bet tik tiek. Tada, kai D. K. atsiuntė USB su narkotinėmis medžiagomis, viso to laiško atplėšimo buvo suvesti pažiūrėti grupė nuteistųjų, todėl ta žinia po pataisos namus labai greitai pasklido. Kalbant apie kitą įrašyto pokalbio dalį, kurioje sako, kad yra potencialūs pirkėjai, tai kaltinamasis nesupranta, kodėl yra nurodyta tik pokalbio dalis, kadangi jis toliau labai aiškiai paaiškina, kas tie pirkėjai, tai tie asmenys, kuriems reikalingi „Ipod“ su užslėptomis programomis.

Vienintelis jo platinimas – mobiliųjų ryšių platinimas. Kalbant apie narkotines medžiagas, tai jis šiais dalykais niekada gyvenime neužsiiminėjo. Jo kitas nuteistasis paprašė, ar galėtų surasti žmogų, kuris galėtų su elektroninėmis priemonėmis perduoti ir narkotinių medžiagų. Todėl R. M. ir pasakė, kad jam turi paskambinti kitas žmogus, tačiau tas žmogus jam taip ir nepaskambino, ir žino net kodėl – nes jis buvo išvežtas į kitus pataisos namus.

Pripažįsta, kad su R. M. kalbėjosi apie „plastiliną“. Bet kitą kartą jie jau kalbėjosi apie USB laikmeną, apie vienetus. Apie narkotines medžiagas kalbėjosi tik vieną kartą, kai jis pasakė, kad R. M. turi paskambinti kitas žmogus. Šiuo atveju jau būtų R. M. prašęs siųsti USB laikmeną ne jo (D. N.) vardu, nes jau turėjo pasiekęs leistinų GB ribą. Tuo metu prašė atsiųsti A. G. vardu, bet taip ir nebuvo išsiųsta, nes, kaip suprato, R. M. nieko nepadarė. Pripažįsta sakęs R. M., kad pats nieko nerašytų savo ranka, vien tam kad apsisaugotų, nes žino, kad jeigu savo vardu siųstu internetą, tai jam grėstų bent administracinė atsakomybė.

Šioje byloje kalbama apie mažą metalinę laikmeną, jie tokiomis laikmenomis neužsiima, kadangi ją būtų sunku sukomplektuoti interneto naudojimui. Labai sunku surasti žmogų pataisos namuose, kuris turėtų daug laisvų GB, todėl ir sakė R. M., kad ieškotų kuo mažesnės talpos USB. Transliatorių pataisos namuose galima turėti tik vieną, o USB gali turėti nors 32 po 1 GB. Pataisos namuose geras WIFI kainuoja daug. Kalbėdamas apie 4 vienetus, galimai turėjo omenyje, kad R. M. jų tiek padarytų. Kuomet kalbėjo apie kainas, kalbėjo apie pilnai sukomplektuoto USB kainą. Paprastas modemas kainuoja nuo 300 eurų, jeigu bus wifi, kainuos virš 500 eurų, tokios kainos Vilniaus pataisos namuose. Kalbėdamas apie konsistenciją turbūt kalbėjo apie narkotines medžiagas, kuomet sakė R. M., kad jam paskambins D.. Sakė, kad ne jų reikalas kiek ten galima procentų užkelti, kadangi jie užsiiminėja tik ryšio priemonėmis, o dėl narkotinių medžiagų – čia jau D. reikalas. D. R. M. nepažinojo, D. N. pakalbėjo su juo, o tada su M.. Negali tiksliai atsakyti, nes neprisimena visų žodžių, bet pripažįsta, kad galimai R. aiškino dėl apsidraudimo. Klausė R. M., ar išsiuntė, nes ne vieną kartą buvo taip, kad R. M. sakydavo, kad padarė, bet jis nieko negaudavo.

Kai tas įvykis įvyko su USB, parašė R. M. žinutę, nes galvojo, kad pats dabar turi gauti siuntinį ir žinojo, kad dabar tikrai visus tikrins. Tuo metu viskas, kas būtų papuolę į pataisos namus, būtų labai atidžiai tikrinama. Pataisos namuose kasdien vyksta kratos, bet tuo metu kai randamas telefonas, tai tos kratos 10 sustiprėja. Todėl ir parašė M.. Jeigu jam atsiųstų didesnės talpos USB, jeigu jis jau turėtų pakankamai savo GB, tai jos negautų. Jeigu patikros metu būtų rastas internetas, būtų ieškomas siuntėjas. Jeigu jis gautų USB ir po to rastų internetą, tai gautų drausminę nuobaudą. Neatsimena, kaip tiksliai buvo, nes žmonės gauna kiekvieną dieną laiškus. Kalbėdamas apie terminus, kalbėjo ne apie bausmę, buvo neseniai tuo metu gavęs drausminę nuobaudą. Nepamena, kodėl apie terminus kalbėjo ir apie kokius terminus.

R. M. rašė žinutę, kad išbyrėjo gabaliukas, nes turėjo gauti siuntinį su modemu. Gabaliuko nematė. Kai pas D. K. išbyrėjo gabaliukas iš USB, apie tai iškart visa „zona“ žinojo. Apie laiško gavėją su R. M. nekalbėjo. R. domėjosi, koks K. sėdi pataisos namuose, ir jis (D. N.) pasakė, kad D. K., nes Sniego gatvėje sėdėjo toks G. K.. Kuomet nurodė atgalinį adresatą, jie su R. M. kalbėjo apie USB su modemu, tam, kad jeigu rastų tą internetą, tai jam nekiltų jokia atsakomybė.

Turbūt čia ne visi pokalbiai, nes prieš tai buvo kalbėta, kad jis jau tikrai negaus jokio siuntinio. Tuo metu prasidėjo labai didelis šurmulys pataisos namuose, pradėjo lankytis pareigūnai, apklausinėti. Sakė, kad nėra galų, nes nėra jokio siuntinio. Atvirai juk nekalbės. Neatsimena, kodėl taip buvo pasakyta. Kiek atsimena, jis tuo metu buvo jau patenkintas, kad tikrai R. M. nieko jam neišsiuntė ir dėl to, kad nebus jiems jokių nemalonumų.

Kuomet komplektuojamas internetas, tai viskas dedama į tą patį USB. Tas USB, kuris yra byloje, tikrai neatitiktų tokio, kuriame būtų galima padaryti modemą ar kažką kitą, nes jis yra per mažas. „Rolter“ yra interneto skleidėjas, o SM yra planas, kuris užsakinėjamas per telefoninę kortelę. Vienu metu buvo populiaru turėti „Ipod“, tačiau kaliniai išmoko ten užslėpti programas, ir vėliau jų jau buvo nebegalima turėti.

Supranta, kaip čia viskas atrodo, bet tie pokalbiai buvo tuo metu, kai jis gyveno kitame korpuse. Nutraukė ryšį su D., nes D. išvažiavo į kitus pataisos namus, o jis (D. N.) buvo perkeltas į kitą korpusą ir užsiiminėjo dalykais, kuriais visada ir užsiiminėjo – modemais, internetu ir ryšio priemonėmis. Kuomet pokalbio metu sakė „pabandysi“, tai kalba ėjo ne apie paragavimą, o apie vienetuko padarymą. Kalbėjo apie pabandymą, kad R. M. pabandytų atsiųsti į Rasos gatvėje esančius pataisos namus USB. Kiek žino, iš pat pradžių R. M. ne pats juos darydavo, o važiuodavo pas kažkokį žmogų. Vieneto kaina yra 500 eurų. Kai buvo kalbama apie kainą, tai čia būtent apie internetą, wifi. O toliau neatsimena, apie kokias konsistencijas kalba ir kodėl. Kalbėdavo su M. daugeliu temų. Ten, kur kalbama apie schemas, kalbama būtent apie USB.

Dėl narkotinių medžiagų tuo metu kalbėjosi tik su R. M., bet skambino ir kitiems žmonėms, prašė, kad jie padarytų USB su wifi. Žino, kad jei pas jį rastų tą USB su wifi, gautų nuo 15 parų iki metų drausminę nuobaudą. Anksčiau jam R. M. buvo atsiuntęs du USB, vieną tikrai į Sniego gatvėje esančius pataisos namus, o kitą tiksliai nepamena kur, gal jau į Rasų gatvėje esančius pataisos namus.

Nežino, kiek pataisos namuose reikėtų parduoti narkotinių medžiagų, kad užsidirbtum 500 ar 800 eurų. Nežino tiksliai, bet maždaug dozė narkotinių medžiagų kainuoja 25 eurus. Jo prašymu R. M. nebuvo siuntęs modemų kitam žmogui į pataisos namus. Kai D. K. skirtame USB rado narkotini medžiagų, jis (D. N.) tuo metu taip pat laukė siuntinio – USB su internetu.

Domėjosi, ar tai didelis ar nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, įgarsindamas kitą asmenį. 500 eurų yra USB su internetu kaina. Kita suma, vieneto orientacinė kaina – 75 eurai, yra modemo užpirkimo kaina, jis kainuoja maždaug nuo 30 iki 100 eurų. Ir USB yra vienetas, ir modemas yra vienetas.

Po įvykio su D. K. pataisos namuose pradėjo visko ieškoti ir tikrinti, todėl ir pergyveno, kad ir jų su R. M. nesusietų su šiuo įvykiu, todėl ir sakė M., kad gerai, kad nesiuntė jam to USB su modemu. Įvykio laikotarpiu jam nieko nebuvo atsiųsta. R. M. buvo jam prižadėjęs USB su internetu padaryti, todėl ir sakė, kad lauktų, žiūrėtų, tikrintų. Galimai sakė, kad „yra sąrašuose“, kai pamatė, kad sąraše yra A. G. – ant stendo buvo sąrašai, kas gauna laiškus ar kažką kitą. Galbūt tai buvo sutapimas ar panašiai, nes sąraše buvo įrašytas G., tačiau ten nebuvo jokio jam (D. N.) skirto siuntinio, galimai žmogus pats gavo kažkokį laišką. Neatsimena, kodėl su R. M. kalbėjosi, kad terminai neprasitęs. Neatsimena, kas ką gavo ir kas tie „ne tie“ žmonės, kurie kažką gavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. M. ir D. N. kaltės nepripažino, jų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad 2017 m. į pataisos namus jam buvo atsiųstas siuntinys. Jis tuo metu dar atlikinėjo laivės atėmimo bausmę, buvo likę apie 2,5 metų. Jis nieko neprašė, kad jam siųstų siuntinį. Taip pat niekas nesidomėjo, ar gali jo vardu atsiųsti USB laikmeną. Vokas, jis turėjo visą pasaulį apkeliauti, kad taip atrodytų: purvinas, juodas. Ten buvo USB laikmena, talpos neatsimena, 4 ar 8 gigabaitai, šviesios spalvos, ne plastmasinė. Paštininkė pamatė, kad ten laikmena, ir pasakė, kad neduos, perduoda į apsaugos skyrių, kad patikrintų. Jam pasakė, kad laišką atsiuntė moteriškė. Voką atplėšė jo akivaizdoje, ištraukė iš voko USB laikmeną savo rankomis. Pasiėmė tą laikmeną ir jam nedavė, įdėjo atgal į voką. Jis pasirašė į registracijos žurnalą, kad atėjo registruotas laiškas. Po 2 dienų jį iškvietė apsaugos priežiūros skyriaus viršininkas, ten pasakė, kad iš tos laikmenos papurčius kažkas byra. Budintis pareigūnas iškvietė į budinčią dalį, pavardės neprisimena, ten pasitiko apsaugos skyriaus viršininkas S.. Buvo patiestas baltas popierius, viršininkas pastukseno laikmeną ir iš jos kažkas išbyrėjo, keli gabaliukai. Pasakė, kad reikia ardyti, tikrinti, kas viduje, bandė mikroschemą išimti, bet neišėjo, tada su žirklėmis per pusę perkirpo. Ten buvo kažkokia neaiški medžiaga.

Liudytojas nežino, kas ten buvo, pasakyta buvo, kad čia narkotikai, heroinas. Sakė, kad surašys aktą ar protokolą. Kai ardė, buvo kriminalinės žvalgybos viršininkas, po to atėjo pataisos namų pareigūnai, kitų pareigūnų nebuvo. Vėliau jį kvietė kriminalinės žvalgybos skyrius, buvo atvažiavę iš 3 PK pareigūnai, jis davė parodymus, bet nepažįsta to asmens, kuris atsiuntė siuntinį.

Budinčioje dalyje jį pasitiko APS skyriaus viršininkas A. S., pasitiko vienas, vėliau kiti pareigūnai atėjo, viena moteriškė, buvo 2-3 pareigūnai. A. S. liudytojo akivaizdoje iš voko išėmė laikmeną ir ant lapo pakratė. Vokas buvo tas pats. Nepastebėjo, su plikom rankomis ar su pirštinėmis išėmė, lygtai su pirštinėmis, pakratė, kažkas išbyrėjo, gal šiukšlė kokia. Laikmeną patrankė ant stalo ant popieriaus, kad parodyti, jog tikrai kažkas krenta. Sakė „dabar pakratysiu“, „dabar ardysime“, pirma su replėmis mikroschemą bandė ištraukti, kai nepavyko, tai su žirklėmis, specialiomis replėmis perkirpo. Tuomet liudytojas pamatė, kad viduje – kažkas kaip smėlis, smėlio spalvos ir ne skystas.

Konfliktų pataisos namuose nebuvo, kad kažkas galėtų pakenkti. Kortelė ta ant akių visiems, vardą pavardę galima nurašyti laisvai ir atsiųsti bet ką galima. Liudytojas buvo šokiruotas, kai jam pasakė, kad ten lygtai narkotikai. Prieš gavimą su juo niekas nekalbėjo, kad gaus siuntinį. USB spalvos neatsimena, paprasta laikmena, maža, šviesios spalvos. Konsistencija – atrodė kaip milteliai, gelsvas kaip smėlis, panašus į aukso spalvą, kai perkirpo, matė viduje, kad yra, truputį pakratė ant popieriaus, jis išbyrėjo. Supresuotas gal buvo. Nematė maišelio, tiesiog buvo įdėtas į laikmeną. Siuntėja buvo iš A raidės, A., pavardės neatsimena. J. N. nepažįsta. Ant voko kitas žmogus buvo nurodytas, sunku buvo įskaityti vardą ir pavardę. Liudytojas buvo apklaustas 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu jis paleistas lygtinai, yra žmonių, norinčių jam pakenkti, pasakojo apie tai kriminalinės žvalgybos viršininkui. Kai atsiuntė tą voką, po 1,5 savaitės ėmė reikalauti pinigų. Skambino jo (liudytojo) tėvui, buvo ir priėjęs žmogus, sakė, kai sumokėsi 10 000 eurų, byla bus nutraukta dėl voko. Lengvas būdas išvilioti pinigų. Liudytojas turi ieškinį 10 000, ir čia 10 000 – sutapimai. Taip pat Šiauliuose yra viena moteriškė, kuri nori pakenkti, ji sėdėjusi ir grįžusi iš kalėjimo.

Su D. N. susipažino, kai jį perkėlė iš kito korpuso į 2 korpusą, mėnesį su juo bendravo. Gyveno atskiruose kambariuose. Susitikdavo lauke, pasivaikščiodavo, sportuodavo. Pas N. neteko matyti mobilaus telefono. Nebuvo tokių pokalbių, kad palaiko mobiliais telefonais ryšius su išoriniu pasauliu ir pasiūlymų nebuvo kažkokių. Dėl turėjimo didesnio kiekio leistinų gigabaitų negu galima – atimta būtų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad pataisos namuose buvo toks atvejis, kai nuteistajam D. K. paštu buvo atsiųsta laikmena, jis (A. S.) turėjo ją patikrinti, užregistruoti jo vardu ir jam išduoti. Laiškas pirma pateko pas cenzores, jos atplėšė voką, parodė D., kad atsiųsta laikmena, paskui perduoda pasimatymo biuro pareigūnėms, kad jos užregistruotų į perdavimo kortelę. Tokia tvarka, jei yra atsiųstas laikrodis arba USB laikmena. Ją reikia patikrinti, ar nėra pornografinių, necenzūrinių vaizdo medžiagų ar kitų draudžiamų daiktų. Jam atnešė atplėštą voką. Tai buvo paprastas pašto vokas. Ypatingų žymių neturėjo, paprastas vokas, užklijuotas su pašto ženklais, nepastebėjo, kad būtų purvinas. Voką ji atnešė rankose, iš kur išėmė, liudytojas nematė, gal iš pašto dėžės. Laikmena buvo metalinė, sidabro spalvos, Kingston. Tikrindamas pastebėjo, kad iš USB laikmenos išbyrėjo milteliai, išardžius daugiau išbyrėjo. Surašė tarnybinį pranešimą. Tikrindami patiesė baltą popieriaus lapą iš spausdintuvo, milteliai buvo smulkūs, šviesiai rudi. Jei tarnybiniame pranešime rašė, kad gelsvos, tai gelsvos spalvos. Kilo įtarimas, nes milteliai USB laikmenoje gamykliškai negali būti. Iškvietė D. K. ir jo akivaizdoje viską išardė. Pirma paklausė, ar gali būti draudžiamų daiktų, atsakė, kad ne. Pirma bandė ištraukti mikroschemą, ji buvo ar tai labai užpresuota, ar tai užklijuota, vėliau apvalkalą geležinį su replėm prakirpo, pamatė, kad yra daugiau miltelių. Paklausė D. K., kas čia per milteliai, sakė, kad nežino kokie milteliai. Pačių miltelių atskirai nesvėrė, vizualiai jų nebuvo daug, gal 0,5 gramo, nežino, kiekis nedidelis, D. K. stebėjo visą veiksmą. Kitų nuteistųjų nebuvo. Ant lapelio viską kartu su tais likučiais USB laikmenos suvyniojo ant to paties lapo, kad neišbyrėtų. Rankomis stengėsi neliesti, kad nebūtų pirštų antspaudų, atsargiai suvyniojo ir padėjo, nunešė į pasimatymų biurą, kad ar policiją iškviestų ar KŽS darbuotojai pasiimtų, o jie jau į maišelį įdeda. D. K. buvo pasimetęs ir išsigandęs, galima pamanyti, kad jam netikėta buvo, siuntėja, sakė, lygtai draugė, ar tai susipažino, siuntėja buvo moteris. Parodymus iš jo ėmė kitas pareigūnas. D. K. buvo šoke, negalėjo tuo patikėti, suprato, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, psichotropinės medžiagos. Suradę miltelius, iškvietė policiją. Prie pareigūnų ant stalo gulėjo visi suvynioti daiktai. Gulėjo vokas ir tas lapelis sugniaužtas kartu, pareigūnas atėjo, apžiūrėjo viską, nufotografavo, paskui viską surinko ir jeigu neklysta, išėjo už įstaigos ribų į jo automobilį, pareigūnas surašė apklausos protokolą. Polietileninis maišelis buvo, permatomas, užklijuojamas, užspaudžiamas maišelis. Iki apklausos turi būti parašai dėl perdavimo, atrodo, ant protokolo pareigūnas pasirašė, kad priėmė. Neprisimena tokių smulkmenų, kas kur pasirašė.

Nuteistųjų yra labai daug ir tikrinimas vyksta per 10 darbo dienų eilės tvarka, yra Kalėjimų departamento įsakymas dėl tikrinimo. Galėjo tą pačią dieną būti, galėjo kitą. Registruoja, jeigu išduoda (nuteistajam), šiuo atveju jo vardu registruoti USB laikmeną, kur yra draudžiama medžiaga, netikslinga. Patikros tvarka tokia, kad cenzorės atneša laiškus ir jų turinį į pasimatymų biurą ir ten pareigūnės jau įrašo į kortelę, kad paštu atsiųsta laikmena arba laikrodis. Pirminį patikrinimą atlieka cenzorės, jos atidaro ir vizualiai tik parodo, kas ten yra. Atliekant patikrinimą surašomas patikrinimo protokolas, jį pasirašo pareigūnai, kurie tikrino, o jeigu daiktus perduoda nuteistajam, tai ant perdavimo lapo ir nuteistasis pasirašo, kad gavo tuos daiktus. Jei randami draudžiami daiktai, asmuo, kuriam adresuotas laiškas, tik paaiškinimą surašo. Nuteistajam turėti leistinas bendras skaičius iš kelių turimų yra 35 gigabaitai, yra surašyta ši informacija perduotų siutinių pašto kortelėje, apsaugos ir priežiūros skyriuje, prie nuteistojo užvesta elektroninė kortelė, kur surašyti elektros prietaisai, registruoti nuteistojo vardu, surašyta kiek turi USB laikmenų, televizorių ir t.t.. Vienu metu galima atsiųsti 30 gigabaitų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad 2017 metais dirbo 3 policijos komisariate. Vilniaus pataisos namai yra 3 policijos komisariato teritorijoje. Dažniausiai, jeigu Vilnius pataisos namuose aptikdavo galimai narkotines medžiagas, tai kviesdavo budintį, kuris pagal taisykles turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą ir paskui komisariatas tą medžiagą gauna tolimesniam darbui arba iš karto gauna tą medžiagą, pagal kurią pradeda ikiteisminį tyrimą, tada jau siunčia galimai narkotines medžiagas ekspertizei ir po ekspertizės atlieka kitus veiksmus. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad perduodant ikiteisminę medžiagą, kartu su ja komisariatui yra perduodami visi draudžiamieji daiktai, dėl kurių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tos USB laikmenos neatsimena, nes tuo metu buvo 4 ar 5 ikiteisminiai tyrimai, susiję būtent su narkotinėmis medžiagomis ir būtent iš pataisos namų.

Vykdydavo vyr. tyrėjų nurodymus, pagal planą, visus užklausimus, t.y. kur ir ką reikia išsiųsti ir t.t. Liudytojas nedalyvavo paimant tą laikmeną iš pataisos namų ir nežino, kas dalyvavo. Jeigu gerai pamena, tai čia ne jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tas ikiteisminis tyrimas buvo gautas iš vyr. tyrėjo, kuris nurodė atlikti pavestus nurodymus, M. S., jis kuravo visą šitą bylą ir jis davė nurodymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, T. P. pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad 2017 m., kovo mėn. dirbo Vilniaus pataisos namuose, kontrolinio praėjimo punkte Nr. 1, apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju. Prisimena atvejį, kuris įvyko 2017 m. kovo mėn., kada A. S. pakvietė jį, kai buvo rastos narkotinės medžiagos. A. S. atėjo ir pasakė, kad reikia patikrinti USB laikmeną, jis užėjo pirmas su ta USB laikmena, tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad USB laikmena buvo įdėta į voką. Kai A. S. pakvietė patikrinti USB laikmeną, tuo metu USB laikmena buvo jo (A. S.) rankose. Tikrai prisimena, kad USB laikmena nebuvo iš kažkur ištraukta. Liudytojas tuo metu stovėjo šalia, kai A. S. tą USB laikmeną apžiūrinėjo, išardė ir joje buvo rasti kažkokie milteliai. Jam pagal pareigas priklauso dalyvauti apžiūroje, nes tame poste jie tikrina, kad nuteistiesiems nepapultų jokie draudžiamieji daiktai. Atrodo, kad ir J. Š. dalyvavo šitame procese. Dar buvo iškviestas K.. USB laikmena buvo išardyta su įrankiais, pas A. S. tuo metu buvo rankinis suktukas ar peilis, jis su vienu iš šitų įrankių prakando USB laikmeną, viską išplėšė ir rado tuos miltelius. USB laikmena buvo išardyta ant balto A4 formato lapo. Paskui A. S. pasiėmė tą USB laikmeną ir išnešė, t.y. išardė ir išnešė kartu su popieriumi. Neprisimena, ar jis sulamdė popierių. Viskas vyko prie kontrolieriaus punkto Nr. 1. Nežino, kur A. S. nunešė tą USB laikmeną kartu su popieriumi, nes, kai A. S. išėjo, tai jis (D. G.) išėjo į savo postą. Toje patalpoje, kur buvo išardyta USB laikmena, nėra kompiuterio, todėl jie iš karto negalėjo užpildyti kažkokio tai dokumento, kiek žino, paskui A. S. kitoje patalpoje visą procedūrą aprašė pats.

USB laikmena buvo metalinė ir šviesios spalvos, korpusas buvo iš aliuminio. Milteliai buvo rudos spalvos. Negali pasakyti, koks buvo kiekis tų miltelių. Miltelius svėrė A. S., jis atnešė protokolą ir liudytojas iš protokolo sužinojo, kiek buvo gramų tų miltelių.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad dirba Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. kovo mėn. dirbo laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektore. Tvarka yra tokia – raštinė paima laiškus iš pašto dėžės iš lauko pusės, dėlioja ir skirsto kam koks laiškas yra skirtas, dokumentus ir paprastus laiškus jos paima iš raštinės, atneša į savo kabinetą. Nuteistiesiems laiškai ir dokumentai yra atiduodami kitą dieną, kadangi tų laiškų ir dokumentų yra labai daug, reikia sudaryti sąrašus, fiksuojama, kas parašė, kada parašė laišką, yra apskaitos kortelės, bet dabar neturi D. K. apskaitos kortelės, nes jis lygtinai išėjo ir bylos archyve nėra. Prisimena, kaip D. K. atrodo, bet neprisimena, ar kažką jam rodė, nes per metus gauna 10 000 dokumentų ir laiškų, o siunčia tikrai nemažai. Išeinant iš zonos, pasimatymų biure paliekamos USB laikmenos ir pareigūnės fiksuoja, kiek toje USB laikmenoje yra gigabaitų, kiek nuteistasis gali turėti tų laikmenų ir t.t., jos fiksuoja ir reguliuoja kam atiduoti, kam grąžinti, tai jos išeidamos iš zonos visada palieka USB laikmenas ir eina į administraciją, o ten jau toliau ateina pareigūnas iš režimo ir tikrina. Pasimatymų biuras yra visai kitas skyrius ir ten dirba visai kiti darbuotojai. Viena darbuotoja lieka administracijoje, t.y. kabinete, o kita eina į zoną dalinti laiškus.

Kai ateina nuteistasis, jo akivaizdoje atidaro voką ir viską išima, jeigu laiške yra USB laikmena, tai nuteistasis puikiai žino, kad tos USB laikmenos negalima jam iš karto atiduoti, o turi perduoti tolimesniam patikrinimui. Ji USB laikmenos neapžiūrinėja, po to įvykio pradėjo fiksuoti kas ir kam buvo atiduota, kas įteikė ir pan. Po voko atidarymo pirmiausia pati pažiūri, kas yra tame voke, po to pažiūri asmuo, t.y. nuteistasis, kuriam yra adresuotas šitas laiškas, bet jis tuo metu kol kas negauna to voko į rankas, po to, kai vokas yra atidarytas, ji rankomis viską patikrina, peršviečia, apčiupinėja, bet tik iš išorės, jeigu voke yra USB laikmena ir laiškas, tai laišką atiduoda nuteistajam, o patį voką su USB laikmena perduoda kitam skyriui. Išima laikmeną iš voko ir parodo ją nuteistajam, nuteistasis turi teisę paimti į rankas ir prie darbuotojos apžiūrėti tą USB laikmeną, pažiūrėti, kiek ten yra gigabaitų. Ji įdeda USB laikmeną į tą patį voką, kuriame ji buvo atsiųsta. Visą tą procedūrą daro plikomis rankomis. Paskui nuneša laikmeną į pasimatymų biurą, ateina A. S. ir viską patikrina, jeigu viskas gerai, tai nuteistasis iš A. S. paima USB laikmeną. USB laikmenų nepakuoja, perduoda kartu su tuo voku, su kuriuo jos buvo gautos. Atrodo, kad J. Š. priėmė tą D. K. siuntinį, bet tiksliai neatsimena.

Mano, kad pastebėtų, jeigu kažkas pradėtų byrėti iš USB laikmenos, bet jos USB laikmenų nekrato, nemeta ant stalo, tai neturėtų ir byrėti, pačiame voke ji irgi nieko nepastebėjo. Neprisimena, kaip atrodė ta USB laikmena, kuri buvo skirta D. K.. Prižiūrėtojas, ar netgi du prižiūrėtojai, visada stebi vokų atidarymo procedūrą, ji niekada neina į zoną viena.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad prisimena, jog buvo toks nuteistasis D. K.. Prisiminti tą įvykį būtų labai sunku, nes praktiškai praėjo pusantrų metų, o gaunama apie 1400 registruotų laiškų, dar iš laiškuose būna atskirai dokumentai, kartais net sunku prisiminti kam ir ką tu išdavei po savaitės, nes nuteistųjų yra 550-600, bei tų pačių USB laikmenų būna tikrai labai daug, šitą savaitę buvo 3 laikmenos. Patikrinimo procedūra atėjus laiškui vyksta taip: yra kontrolės praleidimo punktas, kur būna du kontrolieriai ir ten yra patalpos iš stiklo, yra atidaromas langelis, stovi nuteistasis, kuris žino, kokį siuntinį jis gaus, nes visą laiką sudaromi sąrašai, jis prieina ir prie jo darbuotoja tą laišką atkerpa, išima visą turinį, patikrina. Jeigu ten yra USB laikmena, kai kurie nuteistieji prašo parodyti koks yra tos USB laikmenos galingumas, tai duodama į rankas pažiūrėti, nuteistasis pasižiūri, paskui darbuotoja tą USB laikmeną įdeda į voką ir po to tą voką atiduoda į pasimatymų biurą, šio skyriaus darbuotojos pas save užrašo pavardes, užregistruoja ir atiduoda USB laikmeną darbuotojui, kuris turi ją patikrinti. Gauna ir diskelius, tai juos irgi atiduoda į pasimatymų biurą, pasikviečia nuteistąjį ir nuteistojo akivaizdoje jie ten pražiūri tą medžiagą. USB laikmenų be papildomo patikrinimo neatiduoda nuteistajam, nes būna įvairių situacijų. Dirba be pirštinių.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad kuomet surinkti duomenys, jie yra išsiunčiami prokurorui spręsti dėl tolimesnių veiksmų. Kiekvienoje byloje jis (M. S.) yra sprendimų priėmėjas, ir kitus procesinius veiksmus greičiausiai vykdė kiti pareigūnai. Liudytojas darė vertinimą byloje, o esant vadovo pritarimui byla yra siunčiama prokurorui taip pat vertinti. Neatsimena, kas šioje byloje atliko konkrečius veiksmus, nes yra pavaldžių asmenų daug ir kiekviename ikiteisminiame tyrime užduodamos užduotys. Miltelių liudytojas nematė ir jų spalvos įvertinti negali. Kas atrinkinėjo pokalbius, nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad nuo to įvykio praėjo daug laiko, kategoriškai teigti negali, tačiau tikėtina, kad matė laikmeną ir miltelius. Tikėtina, kad jam perdavė voką su USB. Tiksliai negali nurodyti, ar jam kas nors perdavė medžiagą. Iš tarnybinio pranešimo sprendžia, kad perdavė kitas darbuotojas, nes turėtų būti pataisos namų dokumentas, nes pats turėtų važiuoti ir pasiimti. Tokiais atvejais gaunama pirminė informacija arba iš vyriausiojo ar teritorinio komisariato ir kad reikia vykti į patisos namus, ten apklausiamas liudytojas, darbuotojas, jei nebuvo vykta, todėl tikėtina, kad gal įstaigos darbo laikas buvo pasibaigęs. Neatsimena, ar vyko šiuo atveju, kadangi tokių įvykių yra buvę daug. Yra įvairių situacijų, gali ir komisariato darbuotojai atlikti veiksmus. Darbuotojai gali pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad dirba pasimatymų siuntinių skyriuje. USB laikmena buvo atsiųsta laišku, o laiškus gauna cenzoriai. Jie gauna laišką, ten buvo USB laikmena, ją turi patikrinti, atneša į pasimatymų skyrių, ten yra nuteistojo kortelė ir ją turi registruoti, tada ateina darbuotojas ir patikrina visą aparatūrą, skirtą nuteistajam. Tą laikmeną užregistravo, darbuotojas paėmė ją ir išėjo tikrinti, rodos, rado miltelius. Darbuotojai, kurie tikrina aparatūrą, atsiųstą nuteistiesiems, turi kitą patalpą, ten ir tikrina, taip pat privalo išsikviesti nuteistąjį, kvietėsi tada D. K..

Eiga tokia, kad ateina laiškas, atneša jį užregistruoti. Voko neregistruoja, tik jo turinį. Detaliai rašo, kada atnešta laikmena, USB laikmenos pavadinimą ir kokios talpos. Laikmena buvo metalinė, metalo spalvos, rodos pilkos spalvos. Laikmena guli su kortele, patalpose, kur saugoma, ne seife, neatvirai, užrakinama patalpa. Turi nuo patalpos raktą tik ji (J. Š.) ir kolegė, ten guli visi rūbai nuteistiesiems atsiųsti, priemonės. Ant stalo guli su nuteistojo kortele, kol ateina specialistas, kuris atsakingas. Voką atnešė atidarytą ir išimtą laišką. Nežino, ar buvo laiškas, ar tik laikmena. Vokas nebuvo dar supakuotas, kai atnešė. Ji pasižiūri, kas voke. Pamatė, kad laikmena, užregistravo, padėjo ir laukė specialisto. Nepamena, per kiek laiko atėjo specialistas. A. S. vienintelis, kuris atsakingas už tą patikrą. Jis paėmė USB laikmeną ir išėjo. A. S. negali užeiti į patalpą be jos ar kolegės žinios.

Patalpa, kurioje tikrino USB laikmeną, yra šalia, jos ateina pažiūrėti, jeigu kažką suranda. Ji buvo trumpam užėjusi pažiūrėti. Buvo A. S., neatsimena, ar kažkas dar buvo. Užėjusi pamatė, kad USB praardyta ir šalia buvo milteliai. Ardymo veiksmo nematė. Neatsimena, ant ko gulėjo USB ir milteliai. Čia ne tarnybinis smalsumas, jai reikia užregistruoti, ar nuteistasis gavo atsiųstą daiktą, nes atsiųsti gali iki 35 gb. Iš kortelės galima pamatyti, ar viršijo leistiną USB dydį, ar ne, kortelė yra nuteistojo dokumentas. Jeigu daiktas ne pas nuteistąjį, turi būti užrašyta kortelėje, kur jis. Neatsimena, kokios spalvos buvo milteliai. USB registruoja prieš patikrą, apžiūri. Kaip buvo šiuo atveju, nepamena, bet šiaip ji visada atidaro voką ir žiūri koks USB. Ji nepurtė, nekratė, neatsimena, ar kažkas byrėjo iš USB.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas T. S., atlikęs narkotinės medžiagos tyrimą, patvirtino, kad spalvos nustatymas yra irgi tyrimas, siekiant tinkamai nustatyti spalvą tam yra skirti specialūs prietaisai, nes žmogus iš akies realiai negali pasakyti spalvos, yra trys pagrindinės spalvos – geltona, mėlyna, raudona, tikrosios spalvos – vaivorykštės spalvos, visos kitos spalvos yra išvestinės, slidžiausios ribos yra tarp geltonos ir rudos spalvos, geltonos ir žalios, vienam atrodys, kad tai yra ruda, kitam geltona. Norint nustatyti kokia yra spalva, vienas būdas būtų naudoti spalvų paletę, kuri nėra patvirtinta ir nei tyrėjai nei ekspertai jos nenaudoja, antras tikslesnis būdas yra naudoti prietaisus, tai yra atskiras tyrimas, kuris yra irgi neatliekamas. Atsakymas dėl spalvos teikiamas nurodant šviesos bangą, todėl dažnai prašo tyrėjų, kad įvykių vietose jie nenurodinėtų spalvos, kadangi spalvos skiriasi priklausomai nuo žmogaus tos spalvos suvokimo, tuo metu esamo apšvietimo. Kaip pavyzdį galėtų pateikti saulės ir lempos apšvietimą, lempoje nėra visų saulės spektrų, todėl esant tokiam apšvietimui automatiškai atspindi kitos spalvos.

Po ekspertizės padarymo, narkotinės medžiagos neliko, nes narkotinės medžiagos kiekis buvo pakankamai mažas, t.y. viena dešimtoji gramų, liko tik pakuotės. Neatsimena tos narkotinės medžiagos spalvos. Milteliai buvo pateikti laikmenoje, voke, išvadoje yra nurodyta, kaip buvo atidarinėjamas paketas. Laikmena (USB) buvo sulaužyta. Negali pasakyti, kaip tiksliai USB laikmena buvo sulaužyta, t.y. su rankom ar įrankiais. Kadangi gavo nepažeistą pakuotę, todėl tikėtina, kad tai yra ta pati medžiaga. Vaivorykštėje matoma gryna geltona spalva, geltona tai yra spalva, o ruda yra visada spalvų mišinys, tokios spalvos kaip ruda iš viso nėra, tam, kad gauti rudą spalvą reikia sumaišyti raudoną spalvą su juoda spalva, raudoną su žalia spalva arba raudoną spalvą su geltona, kad ruda ir gelsva spalva nėra grynai geltona spalva, tai tikrai gali pasakyti, o kiek jie turi tos geltonos spalvos savyje, šito negali pasakyti. Kiekviena medžiaga turi savo spalvą, ją sumaišo ir gaunasi kažkokia tai bendra spalva. Heroinas yra rudos spalvos. Dar spalva priklauso nuo morfologinės būsenos, jeigu tai bus su kristalais medžiaga, tai ji bus beveik tamsiai ruda, sutrinsi ir ji bus rausva. Ant balto lapo arba ant stalo pabėrus, spalva nesiskirs, bet tos spalvos įvertinimas skirsis. Visur yra rašoma, kad tai yra milteliai, o jis keičia į birią medžiagą, nes milteliai yra tam tikra frakcija, kurią irgi tada jau reikėtų nurodyti, o biri medžiaga tai yra tiesiog įvairių frakcijų mišinys. Šiuo atveju tai būtų įvairių frakcijų smėlio žvyras, t.y. smulkus žvyras ir smėlis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su D. N. susipažino Vilniaus pataisos namuose, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas kažkur 2012 metais. Nuo to laiko palaiko bendravimą su D. N. telefonu, t.y., skambučiais ir žinutėmis. Įtarime įvardintomis datomis bendravo su D.. D. prašė jo, kad atsiųstų jam į įkalinimo įstaigą narkotines medžiagas, net aiškino į ką būtent dėti narkotikus. Jis pažadėjo D., kad viską padarys, bet melavo. D. USB laikmenos su narkotikais į Vilniaus pataisos namus nesiuntė. D. kažką minėjo apie įkalinimo įstaigoje kalintį K., kad kažkas pastarąjį reketuoja dėl narkotikų, kad pastarajam kažkas atsiuntė narkotikus į kalėjimą, ir dabar turi problemų (1 t., b.l. 121-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su R. M. bendrauja apie 7-8 metus. Kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Iki šio laiko su R. M. bendrauja telefonu, pastarasis atvažiuoja pas jį į pasimatymus į kalėjimą. Jis pripažįsta, kad įtarime nurodytomis datomis, tai yra: 2016-12-23, 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-12,2017-02-14, 2017-02-16, 2017-02-17, 2017-02-22, 2017-02-24, telefonu bendravo su R. M.. Pokalbio metu prašė R., kad nupirktų flešiuką, į kurį įdėtų mažą mikroschemą, kad atrodytų kaip USB laikmena. Jeigu jis gautų tą flešiuką, jis galėtų naudotis internetu. Tačiau jis negavo flešiuko, kadangi jų sumanymas buvo nutrauktas, kadangi per tą laikotarpį buvo uždarytas į drausminę grupę. Be to, jie su R. nekonkretizavo kada būtent planuojama tai padaryti. Pokalbio metu su R. galėjo kalbėti ir apie narkotines medžiagas, bet ką tiksliai sakė, šiuo metu neatsimena. D. K. pažįsta, kadangi atlikinėjo kartu bausmę Vilniaus pataisos namuose, tame pačiame sektoriuje. Su D. jis nebendravo, pažįsta iš matymo, paviršutiniškai. Norėtų patikslinti, kad pokalbio su R. M. apie narkotines medžiagas esmė nebuvo narkotinių medžiagų įgijimas, platinimas, perdavimas. Jo pasakojimas apie narkotines medžiagas lietė tik situaciją, kokia yra Vilniaus pataisos namuose (1 t., b.l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus pataisos namuose, esančiose Rasų g. 8, Vilniuje, apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju specialistu. Jis 2017-03-06 patikrino į pataisos namus atsiųsto laiško, kuris adresuotas nuteistajam D. K., turinį. Laiške aptiko „Kingston 8 GB“ USB laikmeną, iš kurios išbyrėjo gelsvos spalvos milteliai, tikėtina, kad minėta medžiaga yra narkotinė. Ant voko buvo nurodyti siuntėjo duomenys, o būtent: J. N., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 107).

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies tvarka apklaustas D. K. parodė, kad 2017-03-07 Vilniaus pataisos namų darbuotojas pranešė, kad jo vardu yra gautas siuntinys iš Kauno pašto. Siuntinyje buvo USB laikmena. Tačiau siuntos jis neturėjo gauti ir neturi tokių giminaičių, siuntėjos J. N. nepažįsta. Kas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis nežino, net neįsivaizduoja, kas tuo adresu gali gyventi (1 t., b.l. 111-112).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto A. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. kovo 7 d. Vilniaus pataisos namuose, atskirojo sektoriaus Rasų g. 8, pasimatymų biure buvo gautas 9-o būrio nuteistajam D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., paštu atsiųstas laiškas su USB laikmena „Kingston 8GB“. Minėtą laišką nuteistajam atsiuntė pilietė J. N., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas (duomenys nurodyti ant įpakavimo). Tikrinant nuteistojo D. K. akivaizdoje minėtą UAB laikmeną, iš jos ėmė byrėti neaiškios kilmės gelsvos spalvos milteliai. Įtarus, kad šie milteliai gali būti narkotinė ar kita psichiką veikianti medžiaga, USB laikmena buvo išardyta ir joje rasta apie 1 gramą neaiškios kilmės gelsvos spalvos miltelių (USB laikmenos su milteliais bendras svoris 4 gramai) (pasverta svarstyklėmis „EKS“). USB laikmena su joje rastais neaiškios kilmės gelsvos spalvos milteliais buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams (1 t., b.l. 18).

2017 m. kovo 7 d. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus protokolas dėl atsiųsto laiško patikrinimo (dalyvaujant D. K.), pasirašytas APS vyr. specialisto A. S., APS vyr. prižiūrėtojo D. G. (1 t., b.l. 19, 20).

Vilniaus miesto 3 PK tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), J. N. negyvena. Pagal Polis II duomenų sistemą, buvo surasti 29 asmenys, susiję su asmenvardžiais J. N. (1 t., b.l. 21-22).

AB Lietuvos pašto rašto duomenimis, siuntos (duomenys neskelbtini) LT siuntėjas yra nurodęs J. N., adresu (duomenys neskelbtini), 50345 Kaunas, duomenis. Kitų duomenų nėra. Kauno 41 pašto 1 poskyryje nėra vykdomas vaizdo stebėjimas (1 t., b.l. 24, 25).

2017 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. 140(1483)-IS1-2369 nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje, paimtoje 2017-03-07 Vilniaus pataisos namuose, yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,054 g (44,4%) (1 t., b.l. 31-32).

2017 m. gruodžio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 63-130 užfiksuoti D. N. ir R. M. telefoniniai pokalbiai. D. N. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o R. M. naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiai įvyko du kartus 2016-12-23, jų metu D. N. paprašė R., kad pastarasis nupirktų pigų radijo imtuvą, į kurį įmontuotų detalę, įdėtų ten narkotinių medžiagų, po ko surastų kokį nors apie tai nieko nežinantį asmenį – „bomžą“, kuris perduotų tą radiją jo nurodytam žmogui. (1 t., b.l. 84-86).

2017 m. gruodžio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 63-131 užfiksuoti D. N. R. M., nenustatyto asmens, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), telefoniniai pokalbiai. D. N. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o R. M. naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiai įvyko 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-12, 2017-02-14, 2017-02-16, 2017-02-17, 2017-02-22, 2017-02-24, 2017-03-01, 2017-03-04, 2017-03-06, 2017-03-09. D. N. šių pokalbių metu paprašė R. M., kad įgytų UAB laikmeną, ją išrinktų ir vėl surinktų, surastų kokį asmenį, kuris persiųstų ją į Vilniaus pataisos namus. Denis kalba apie tai, kad reikia įgyti 4 GB atminties laikmeną ir į ją įdėti vieną gramą narkotinių medžiagų – pabandymui, kad vienas gramas kainuoja 500 eurų. Taip pat R. M. bendrauja ir su nenustatytu tyrimo metu asmeniu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), aiškina, kad pastarasis į USB laikmeną įdėtų narkotines medžiagas. Nenustatytas asmuo siūlo dėti į USB laikmeną didesnį kiekį narkotinių medžiagų, bet R. M. atsisako, kad pabandymui užtenka nedidelio kiekio. D. N. paskambinęs R. sako jam „D. K.“, kad atgalinį adresą rašytų netikrą, tai yra kokią nors J., ir kad rašytų ne pats. R. aiškina, kad „64 gigų fleška“ USB atmintinė ir įrašymas kainuoja. D. pasakė, kad tokios talpos USB atminties nepraleis ir kad perdarytų į 32 gigabaitų „flešką“. D. N. paskambinęs R. klausė, ar turi naujienų, pastarasis pasakė, kad yra 8 GB atmintinė, kad viską paruošė. D. N. kalba, kad tuoj pas jį baigiasi bausmės atlikimo laikas ir kad jis neprasitęstų. Tyrimo nenustatytas asmuo paskambinęs R. M. klausia ar gavo, pastarasis pasakė, kad „išardė“ (1 t., b.l. 87-93).

2017 m. gruodžio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 63-132 užfiksuoti D. N. ir R. M. telefoniniai pokalbiai. D. N. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), o R. M. naudojami Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiai įvyko 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-14, 2017-03-01, 2017-03-07, 2017-03-17, jų metu D. N. atsiuntė žinutę R., kad laiškas perimtas, gabaliukas išbyrėjo, tikisi, kad laiško siuntėjas buvo fiktyvus. D. N. sako R., kad gerai, jog į UAB atmintinę jokio modemo nepadarė, kaip norėjo. Sako, kad bijo, jog gali būti klausomasi jo telefoninių pokalbių (1 t., b.l. 94-98).

2017 m. gruodžio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 63-133 užfiksuoti D. N. ir R. M. telefoniniai pokalbiai. D. N. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), o R. M. naudojami Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiai įvyko 2017-02-28, 2017-03-04, 2017-03-07, jų metu D. N. aiškina R., kad jis paskubėtų, nes to asmens vardu, kuriuo jie nori siųsti narkotines medžiagas į kalėjimą, tuoj nebus, nes baigs atlikinėti bausmę, kalba apie tai, kad kalėjime yra pinigingi narkotinių medžiagų vartotojai. D. sako, kad žmogus, ant kurio jie siųs siuntą, apie tai nieko nežino. D. aiškina, kad narkotines medžiagas laikmenoje reikia paslėpti kuo geriau, kad pareigūnai negalėtų jos išardyti ir surasti. D. N. kalba apie tai, kad blogos naujienos, kadangi pareigūnai rado flešiuke narkotikus, tikisi, kad laiško siuntėjas buvo fiktyvus, kad neatsektų laiško siuntėjo (1 t., b.l. 99-102).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą.

Kaltinamieji R. M. ir D. N. pripažino, kad viename iš ankstesniųjų pokalbių telefonu kalbėjosi apie narkotinę medžiagą – heroiną, kurį pokalbyje įvardino „plastilinu“, tačiau nurodė, kad šis pokalbis nebuvo apie heroino siuntimą į pataisos namus, teigė, kad pokalbiuose minimos kainos, kiekis („vienetukas“) ir pan., visų pokalbių esmė yra apie interneto įrangos (WI-FI) siuntimą. Be to D. N. tvirtino, kad nurodydamas R. M. D. K., jis turėjo omenyje visai kitą nuteistąjį, o kalba apie jį buvo visai kitų pokalbių tęsinys, jei visų pokalbių išklotinės būtų byloje, būtų akivaizdžiai matyti, kad kalbama ne apie narkotines medžiagas; jis su R. M. telefonu bendravo daug dažniau, nei byloje pateikta duomenų. R. M. taip pat nurodė, kad jo pritarimas D. N. planams buvo apsimestinis, jis įrangos neišsiuntė ir nė neketino jos siųsti, manė, jog tik pokalbiu viskas ir pasibaigs, ateityje pasimirš, kaip esą yra buvę ir anksčiau.

Tokią kaltinamųjų versiją teismas laiko gynybine, siekiu išvengti atsakomybės, nes kalinamųjų parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys. Visų pirma tokie duomenys yra R. M. ir D. N. bei R. M. ir nenustatyto asmens telefoninių pokalbių turinys, užfiksuotas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, pateiktas CD-R laikmenoje ir pokalbių suvestinėse. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. gruodžio 23 d. D. N. R. M. šifruotai aiškina, kad reikia surasti, kas dirba su radiju, kas galės radiją perduoti, kokį bomžą. Aiškina, kad tai užims nemažai vietos, reikia „įdėti kokius du, tris“. Primygtinai primena Gerasimą su Mumu, sako, kad nuo jo paskambins toks D., kuris pirma parašys SMS, su juo aptars, kokį radiją pirks, jis (D.) netgi suras, kas nupirks, R. M. reikės tik surasti bomžą. Sako, kad visą savo dalį jis (D. N.) persiųs jam, R. M.. Liepia gauti naują numerį, nes ten „visus telefonus susėmė“, „visą kelią užkirto“, jis dabar minuse – „minus 150“. Tą pačią dieną 10.25 val. D. N. aiškina norintis, kad R. M. suprastų; vėl primena vardą „Gera“, „plastiliną“, kuris turi būti „kietas“; tada klausia, nuo kiek gramų eina didelis kiekis; R. M. sako, kad nežino, nenori į tai lįsti; D. N. pataria tik rasti „žmogų, kuris padės“, duoti jam 10 eurų buteliui, „kokį bomžą“, „atvažiuos į Vilnių ir stoty pagaus“ (1 t., b.l. 74-75). Minėta, kaltinamieji pripažino, kad pokalbyje minimas „plastilinas“ reiškia heroiną. Neabejotina, kad pokalbyje aptariama šio „plastilino“ būsena – „kietas“, su jo perdavimu siejamas benamio, „kuris padėtų“ suradimas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad po 2016 m. gruodžio 23 d. pokalbio R. M. siuntė į Vilniaus pataisos namus kokius nors radijo prietaisus su juose įlituotomis narkotinėmis medžiagomis, D. N. ir R. M. nėra tuo kaltinami, tačiau nagrinėjamu atveju šis pokalbis aktualus tuo, kad vėlesniuose pokalbiuose kaltinamieji taip pat aptaria „kietą“ medžiagą, benamio suradimą (siekiant paslėpti tikrąjį siuntėją), užmokestį buteliu ar pinigais, R. M. su nenustatytu asmeniu taip pat kalba apie laikmenas, kada bus pagaminta, laikmenų talpą.

Taigi, 2017 m. vasario 7 d. D. N. nurodo R. M., kad reikia atsiųsti laikmeną („fliaškę“) „kaip ir praeitą kartą“, tik kad ne jis siųstų, kamantinėja, ar siunčiant registruotą laišką tikrina siuntėjo duomenis, vėlgi siūlo sumokėti degtinės buteliu arba ir jo (D. N.) pinigais, aiškina, kad reikia tik išrinkti ir vėl surinkti. R. M. nesutinkant (nenori „į tai lįsti“), D. N. sako, kad „tik vienetuką“, kad „tuo pačiu ir pabandysi“, į ką R. M. atsako, kad savo laiku jau prisibandė; tuo metu D. N. sako, vis tiek reikia „vieną kartą sumokėti ir pabandyti“, jis vėliau paskambins ir pasakys, iš kur paimti, kad „privažiuosite ir išvažiuosite“. Vasario 10 d. D. N. primena pokalbį apie laikmeną, sako greit paaiškins viską skaičiais, R. M. į tai atsako, kad tą, kas laikmenose, jis „gali jam nors ir plytomis“, tuo metu D. N. vis tiek aiškina, kad už vienetuką galima gauti 500 eurų. R. M. susidomi, pasitikslina, ar už mažą vienetuką, D. N. patvirtina, patikslina, kad „tik tuo atveju, jeigu kietas“, po to aiškina, kaip laikmeną išardyti ir suklijuoti, kad po to viskas taip pat, kaip jam „tą“ buvo atsiuntęs. Aiškina, kad užpirkimas yra pigesnis, kad R. M. „padarytų“ kokius 4 vienetus, į juos „truputį įdėsi, du švarūs vienetai bus tavo, kiti du mūsų, ir viskas“. Taip pat sako, kad derlingais metais gali būti ir 800 eurų, siūlo pagalvoti ateičiai, o „pirmam kartui užteks ir vienetuko“. Čia atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamiesiems teigiant, jog buvo kalbama apie interneto įrangą, visiškai nesuprantama, kokiu būdu interneto įranga bus perduota „plytų“ forma, kuo reikšminga įrangos kieta būsena (abejotina, kad interneto įranga, t.y. iš esmės technika, gali būti skysta, biri ar pan.), kuo gi R. M., kuris tuo metu jau buvo laisvėje, naudingas dviejų „švarių vienetų“ interneto įrangos gavimas, kai laisvėje disponavimas interneto įranga nėra draudžiamas, o jis pats, kaip nurodo, gali gauti „nors ir plytomis“ (1 t., b.l. 65-67).

Vėliau, vasario 12 d., D. N. sako, kad R. M. padarytų 4 gigabaitus su vienetuku, vėl aptariamos kainos, R. M. pasitikslina, ar tikrai 500, o D. N. pritaria, kad „taip gaunasi, tik tuo atveju, jeigu akmeninė“, „ta prasme kieta, ne biri“; R. M. tikslinasi, ar „jeigu šimtaprocentinė?“, D. N. vėl pritaria, o tuomet R. M. pasiteirauja, kad jei „kaip šimtaprocentinė, tai gali dar kokių 20 procentų daryti viršaus?“. Tokia pokalbio eiga tik sustiprina įsitikinimą, kad kalbama apie medžiagos, kuri visiškai nesusijusi su interneto įranga, koncentraciją, konsistenciją, galimybę ją praskiesti arba pakelti kainą („20 procentų daryti viršaus“). Šiame pokalbyje vėl aptariama, kad D. N. „vis tiek reikia, kad padarytų jam vienetuką; jis „duos“ žmogų, „kam siųsti“. Nenori, kad žinotų, iš kur tai „išėjo, atėjo“, kad „tiesiogiai ten ateis 4 gigai ir viskas, jie net nežinos, nuo ko. Parašysi ten kokį Ivanov, Leonov ir viskas.“ Iš šios pokalbio dalies akivaizdu, kad D. N. pažada nurodysiąs adresatą, kuriam reikės siųsti, ir įspėja, kad R. M. nenurodytų savęs kaip siuntėjo (1 t., b.l. 67-68).

2017 m. vasario 14 d. D. N. klausia M., ar reikia užpirkimui pinigus pervedinėti. Pažada, kad žmogus, kuris dabar etape, perves per savaitę ar per dvi vėliausiai. Paaiškina, kad reikės pasispausti, nes jis kalbėjo ten ne tai „kad tu pats užpirkai“, „kad žmogus rizikuoja, pats nepirks“, „dabar čia vyksta aptarimas, šiandien ar rytoj žinos“. Aiškina, kad ten reikia ne šiaip įkišti ir priklijuoti dėžutę, aiškina, kad R. M. suprastų, kad ten tikrina, klausia, ar jis gali dar kitam tokią pačią laikmeną gauti, kad jam tai labai svarbu (1 t., b.l. 68-69).

Netrukus po to R. M. 2017 m. vasario 16 d., 17 d., 22 d. bendrauja su nenustatytu asmeniu, pokalbių metu R. M. sako, kad laukia skambučio, bet jam atrodo, kad prašys irgi „fliašiuko“ pažiūrėt. Sako jau „įtariu, kad jie sakys bet nori nuo vieno pažiūrėt kas ir kaip“. Tai „jeigu gali, tegu padaro“, reikia „palaukti, kol jie ten susidėlios“, nenustatytas asmuo duoda suprasti, kad laikmena neverta dėmesio „ką ten fliašas, reikia jau kaip dėt tai dėt iš karto“, R. M. aiškina, kad netinka, „ten nauja vieta, nori pažiūrėt, ar ten patikima, nori tiktai vieną. Nes jie nenori rizikuot“; jie aptaria, kiek „ten“ gigabaitų leidžia, kalba apie 64 gigabaitus (1 t., b.l. 69-70). Taigi, ir iš šių pokalbių akivaizdžiai matyti, kad ir toliau nuosekliai rutuliojama ta pati tema, o R. M., nors teismui ir nurodė net neketinęs vykdyti D. N. duotų pažadų, vis tik imasi tam tikrų veiksmų.

Vasario 18 d. pokalbis (skirtingi garso takeliai), D. N. klausia R. M., kada jau bus paruošta, vėl kalba apie vieneto pabandymą, kad tik po to jau bus galima bendrai, kad tegu (tie žmonės) susimeta pinigus, jis nenori švaistytis pinigais, „pirma pinigai, po to prekė“ (1 t., b.l. 81-82). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio pokalbio metu D. N. visiškai atvirai įvardija, kad jam reikia Rolterio (paaiškino, kad tai interneto skleidėjas), SM (per telefoninę kortelę užsakomas planas), iPOD, kai tuo tarpu kita įvardija kaip vienetą, kietą ir pan., t.y. kalbėdamas nešifruoja nei interneto, nei paslaugų plano ar telefono, priešingai nei kalbėdamas apie ką kita, kas sudaro pagrindą manyti, kad „vienetas“, „kietas“ nėra internetas. Toliau 2017 m. vasario 22 d. D. N. nurodo R. M. trečiąjį asmenį – sako „D. K., ar atsiminsi“, kelis kartus pakartoja, kad „atgalinis“ turi būti „kokia nors Janina ar kas kitas“, sako R. M. „tu pats nerašyk (rus. „ne carapaj“), nes tavo šifras toks išskirtinis, jį sunku neatpažinti“ (1 t., b.l. 70). 2017 m. vasario 24 d. D. N. vėl klausia, ar R. M. gavo pinigus 200 eurų ir kas su laišku, R. M. žada „ryt poryt“, į klausimą, kiek išėjo pinigų, skaičiuoja, kad kainuos darbas, laikmena 64 gigabaitai, t.y. nurodo tokią pačią talpą, kaip ir pokalbyje su nenustatytu asmeniu. Tuo metu D. N. priekaištauja, kad 64 negalima, turi būti iki 32, maldauja, „kad ji neišsirinktų“, po to sako, kad darytų dar mažesnę nei 32 gigabaitų, nes nežino, kiek „tas žmogus turi“, bus šakės, jei jis turi kokius 4 gigabaitus (1 t., b.l. 70-71). Be to, vasario 28 d. R. M. nurodo, kad šiandien važiuos pasiimti, „jau padarytas“, bet jis bijo, kad „jis toks mažas ir jį patikrins“, kad jeigu jį krapštys, tai gali ir surasti, o D. N. pataria, kad būtų gerai, jei būtų metalinis ir vientisas (beje, tokia laikmena ir buvo gauta D. K. vardu), kad reikia kruopštaus darbo (1 t., b.l. 81-82). 2017 m. kovo 1 d. D. N. klausia naujienų, R. M. atsako laukti, D. N. klausia, „kada viskas atsitiko“, R. M. atsako „šiandien ryte“, į klausimą, kokio dydžio, atsako „8“. 2017 m. kovo 4 d. D. N. domisi, ar gerai suklijuota, sako, kad jis „jau matė, kad yra sąrašuose“, siūlo nueiti į bažnyčią, nes jam darosi baisu, kad jau „termino pabaiga“, „kad neprasitęstų“, o 2017 m. kovo 6 d. D. N. teiraujasi, ar tas žmogus, kuris atsiuntė laišką, ateityje galės padėti, R. M. atsako, kad nežino (1 t., b.l. 71-73).

Kaip nustatyta iš bylos kitos medžiagos, į Vilniaus pataisos namus iš Kauno 2017 m. kovo 1 d. buvo išsiųstas laiškas, kurio siuntėja nurodyta J. N., (duomenys neskelbtini), Kaunas, gavėjas – D. K., (duomenys neskelbtini), Vilnius; šiame voke atsiųsta 8 GB laikmena Kingston (1 t., b.l. 62-64). Minėta, vasario 20 d. D. N. reikalavo R. M. įsiminti vardą pavardę D. K., o kovo 1 d. R. M. D. N. pranešė, kad viskas įvyko „šiandien ryte“ ir nurodė „8“. Laikmena buvo metalinė ir vientisa. Dar daugiau, po laikmenos turinio patikrinimo kaltinamųjų bei nenustatyto asmens pokalbių turinys irgi visiškai atitiko pataisos namuose vykusius įvykius, t.y. kaip buvo surasta narkotinė medžiaga, kad adresatas negavo siuntinio. 2017 m kovo 7 d. D. N. trumpąja žinute praneša, kad šakės, gabalėlis išbyrėjo, tikisi, kad laiško siuntėjas buvo fiktyvus; R. M. tai patvirtina; D. N. klausia, ar viskas švaru, tokios blogos naujienos, reiškia, ten gerai žiūri. Nori įsitikinti, kad „nėra galų“. R. M. atsako, kad nėra, o 2017 m. kovo 9 d. R. M. praneša nenustatytam asmeniui, kad „tą, kas keliavo, gavo ne tas, kas reikia, nes išardė“, tada vyras keikia pareigūnus, o R. M. sako, kad dabar bus blogai; tą pačią dieną D. N. linki, kad viskas baigtųsi gerai („laikyt špygas“), sako, buvo atvažiavę laisvi žmonės, susidomėjo ir išvažiavo, sako, svarbiausia, kaip jis supranta, galų nėra vis tiek?; R. M. tai patvirtina, o D. N. jam sako nepergyventi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad kai tas įvykis įvyko su USB, parašė R. M. žinutę, nes galvojo, kad pats dabar turi gauti siuntinį ir žinojo, kad dabar tikrai visus tikrins. Aiškina, kad jie kalbėjosi šifruotai. Tačiau pažymėtina, iš kovo 7 d. žinutės akivaizdu, kad bijoma ne kažkokio būsimo siuntinio patikrinimo, o jau buvusio, apgailestaujama, jog gabalėlis išbyrėjo, kad iki to viskas buvo super, R. M. guodžiamas. Sutiktina, kad kaltinamieji kalbėjosi šifruotai, tačiau ne taip šifruotai, kad negalima būtų suprasti, apie kokį įvykį kalbama. Ne tik žinutės, bet ir visi pateikti kaltinamųjų ir nenustatyto asmens pokalbiai šifruoti, tačiau iš jų sekos, juose nurodomų aplinkybių, tame tarpe atitinkančių pataisos namuose vykusių įvykių eigą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog juose nuosekliai tęsiama tema apie klientūros paieškas (svarbius asmenis, trečiųjų asmenų pasitarimus ir laukimą tų pasitarimų rezultatų), draudžiamos medžiagos gavimą, apmokėjimą, patalpinimą į USB laikmeną, priemones ir būdus siuntėjui ir tikrajam gavėjui nuslėpti, būsimą naudą. Pagrindo manyti, kad buvo siekiama neteisėtai perduoti interneto įrangą, nėra. „Plastilino“, „kieto“, atsakomybės už didelį kiekį aptarimas, draudžiamos medžiagos skirstymas vienetais, kartas nuo karto dėstoma baimė dėl gresiančio bausmės (termino) pailgėjimo, medžiagos išsiuntimo datos sutapimas, laikmenos talpos sutapimas, nurodymas gavėjo – D. K., – kuriam iš tiesų ir buvo atsiųsta narkotinė medžiaga, medžiagos suradimo aplinkybių aptarimas (gabaliukas išbyrėjo), padidėjęs nerimas dėl pasekmių, ar neatseks siuntėjo, ar iš tiesų „nėra galų“, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad aptariamuose pokalbiuose šifruotai kalbama apie narkotinę medžiagą – heroiną. Paminėtina ir tai, kad R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apie internetą iš viso nieko nenurodė, tvirtino, kad žadėjo atsiųsti narkotikų, bet neketino to daryti iš tikrųjų, o D. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kalbėjo apie internetą, nurodė, kad jų sumanymas buvo nutrauktas, jis nieko negavo, su Ričardu nekonkretizavo, kada būtent atsiųs laikmeną. Tačiau, kaip matyti iš aptartų telefoninių pokalbių, R. M. ne tik žadėjo, bet ir ėmėsi konkrečių veiksmų bendraudamas su nenustatytu asmeniu, nurodė ir išsiuntimo dieną, D. N. nuolat domėjosi, kada gi bus gauta laikmena, kas toje laikmenoje per medžiaga – nei vienas neįvardijo tiesiai, nors internetą D. N. atvirai vadino rolteriu, o kai pataisos namuose buvo gauta laikmena, iš kurios išbyrėjo, kaip nustatyta, narkotinė medžiaga, abu išsigando dėl pasekmių. Be to, svarbu ir tai, kad kaltinamieji yra atlikę realias laisvės atėmimo bausmės, t.y. neabejotinai suvokia, kad bausmė (terminas) gali pailgėti už nusikaltimo padarymą, o ne už modemo siuntimą į pataisos namus. Kita vertus, teismas negali nesutikti su D. N. teiginiais, jog sulaikyta 8 GB laikmena Kingston yra per maža modemui paslėpti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. N. bei R. M. ir nėra kaltinami neteisėtu disponavimu interneto įranga, o kaltinami neteisėtu narkotinės medžiagos, kuri dėl savo konsistencijos yra nepalyginamai kompaktiškesnė, disponavimu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo keliamos abejonės ir dėl to, ar D. K. atsiųstas laiškas, vokas nebuvo sukeistas, pakeista laikmenoje buvusi medžiaga. Pritarti šioms abejonėms pagrindo nėra. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai Vilniaus pataisos namų darbuotojai ir policijos pareigūnai parodė, kokia tvarka tikrinami nuteistiesiems atsiųsti laiškai ir jų turinys, kokiu būdu, kam dalyvaujant buvo atliktas 2017 m. kovo 7 d. patikrinimas ir kaip buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi liudytoja J. Š. paaiškino, kad dokumentus ir paprastus laiškus jos paima iš raštinės, atneša į savo kabinetą. Nuteistiesiems laiškai ir dokumentai yra atiduodami kitą dieną, kadangi tų laiškų ir dokumentų yra labai daug, reikia sudaryti sąrašus, fiksuojama, kas parašė, kada parašė laišką, yra apskaitos kortelės. Išeinant iš tos zonos, USB laikmenos paliekamos pasimatymų biure ir pareigūnės fiksuoja, kiek toje USB laikmenoje yra gigabaitų, kiek nuteistasis gali turėti tų laikmenų, jos fiksuoja ir reguliuoja kam atiduoti, kam grąžinti, išeidamos iš zonos visada palieka USB laikmenas ir eina į administraciją, o ten jau toliau ateina pareigūnas iš režimo ir tikrina. Pasimatymų biuras yra visai kitas skyrius ir ten dirba visai kiti darbuotojai. Viena darbuotoja lieka administracijoje, t.y. kabinete, o kita eina į zoną dalinti laiškus. Kai ateina nuteistasis, jo akivaizdoje atidaro voką ir viską išima, jeigu laiške yra USB laikmena, jos negalima jam iš karto atiduoti, o turi perduoti tolimesniam patikrinimui. Po voko atidarymo pirmiausia pati pažiūri, kas yra tame voke, po to pažiūri nuteistasis, kuriam yra adresuotas šitas laiškas, bet jis tuo metu kol kas negauna to voko į rankas, po to, kai vokas yra atidarytas, ji rankomis viską patikrina, peršviečia, apčiupinėja, bet tik iš išorės, jeigu voke yra USB laikmena ir laiškas, tai laišką atiduoda nuteistajam, o patį voką su USB laikmena perduoda kitam skyriui. Išima laikmeną iš voko ir parodo ją nuteistajam, nuteistasis turi teisę paimti į rankas ir prie darbuotojos apžiūrėti tą USB laikmeną, pažiūrėti, kiek ten yra gigabaitų. Ji įdeda USB laikmeną į tą patį voką, kuriame ji buvo atsiųsta. Visą tą procedūrą daro plikomis rankomis. Paskui nuneša laikmeną į pasimatymų biurą, ten A. S. viską patikrina, jeigu viskas gerai, tai nuteistasis iš A. S. paima USB laikmeną; USB laikmenų nepakuoja, perduoda kartu su tuo voku, su kuriuo jos buvo gautos. Šiuos J. Š. parodymus iš esmės patvirtino liudytojos I. B. ir J. Š., nurodydamos, kad gauta korespondencija tikrinama nuteistojo akivaizdoje. Taip pat A. S. bei D. G. nurodė, kad šis konkretus laiškas buvo tikrinamas adresato, t.y. D. K., akivaizdoje, iš laikmenos išbyrėjo kažkokia biri medžiaga, panaši į smėlį, ant stalo buvo patiestas baltas popieriaus lapas, ant jo ta medžiaga ir byrėjo; A. S. su įrankiais praardė laikmeną, joje rado daugiau tos medžiagos, viską su tuo lapu ir suvyniojo, išnešė. Tikrinimo procedūros eigą patvirtino D. K., aplinkybę, kad tikrinimo patalpoje matė praardytą USB su milteliais, patvirtino ir J. Š., kuriai, kaip ji nurodė, pagal pareigas privalu sužinoti, kuo baigėsi patikra. Teisiamųjų posėdžių metu nustatyta, kad miltelių spalvą nurodę asmenys iš tiesų spalvą įvardijo skirtingai (rusva, gelsva), tačiau pažymėtina, kad jie visi nurodė medžiagą buvus birią, spalvą palygino su smėlio spalva. D. K. nurodė, kad milteliai buvo gelsvi kaip smėlis, panašus į aukso spalvą (2 t., b.l. 55); A. S. ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame pranešime nurodė, kad išbyrėjo gelsvos spalvos medžiaga (1 t., b.l. 18), teisme įvardijo spalvą kaip rudą, patikslino, kad tarnybiniame pranešime nurodė teisingai (2 t., b.l. 59); G. G. nurodė, kad medžiaga buvo rudos spalvos (2 t., b.l. 89), K. K. užduotyje taip pat nurodė, kad specialistui tyrimui teikiami gelsvos spalvos milteliai (1 t., b.l. 28). Tačiau teismo įsitikinimu, toks skirtingas spalvos apibūdinimas negali būti laikomas prieštaravimu, tuo labiau esminiu prieštaravimu. Visų pirma, kaip minėta, visi medžiagą apibūdino buvus smėlio spalvos, taigi jos įvardijimas gelsva ar ruda, rusva, nesudaro pagrindo manyti, kad turima omenyje spalva yra skirtinga. Pažymėtina, teisiamųjų posėdžių metu liudytojai, paprašyti nurodyti spalvų paletėje spalvą, jų manymu, atitinkančią išbyrėjusių miltelių spalvą, parodė tą pačią spalvą, tik skirtingus jos atspalvius. Taip pat pažymėtina, kad į gynybos keliamas abejones aiškiai atsakė teisiamajame posėdyje apklaustas medžiagos tyrimą atlikęs specialistas T. S., kuris paaiškino klausimus koregavęs todėl, kad spalvos nustatymas yra irgi tyrimas, siekiant tinkamai nustatyti spalvą tam yra skirti specialūs prietaisai, nes žmogus iš akies realiai negali pasakyti spalvos, vienam atrodys, kad tai yra ruda, kitam geltona; norint nustatyti, kokia yra spalva, vienas būdas būtų naudoti spalvų paletę, kuri nėra patvirtinta ir nei tyrėjai, nei ekspertai jos nenaudoja, antras tikslesnis būdas yra naudoti prietaisus, tai yra atskiras tyrimas, kuris yra irgi neatliekamas; spalvos skiriasi ir nuo žmogaus spalvos suvokimo, apšvietimo, pagrindo, kuriame pavaizduota spalva (ant tamsaus ar balto lapo), ir pan. Specialistas patvirtino ir tai, kad medžiaga buvo įvairių frakcijų smėlio žvyras, t.y. smulkus žvyras ir smėlis, ji visa buvo sunaudota tyrimui. Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad visi liudytojai matė tą pačią medžiagą, buvusią laikmenoje. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pateiktoje tirti medžiagoje heroino masė – 0,054 g – nesudaro didelio kiekio, tačiau nėra ir nedidelis kiekis. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad heroino koncentracija yra 44,4 procento. Pagrindo manyti, kad nuo darbuotojų rankų ar dėl kažkokių kitokių, neįvardintu priežasčių, birioji medžiaga įgijo reikšmingų priemaišų, dėl kurių tapo narkotine medžiaga, ar kad ji buvo iš esmės pakeista kita medžiaga, nėra. Racionaliais argumentais neparemtos abejonės, kad pataisos namuose sulaikyti daiktai netinkamai saugomi, kad kaltinamajame akte nurodytas kiekis yra nerealus, o dėl to, kad medžiaga sunaudota ir neįmanoma (dar kartą) jos patikrinti – neva negalima kalbėti apie platinimą, atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Nenustatyta ir jokių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų, kurie formino ar atliko ikiteisminį tyrimą, parodymų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, byloje įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms daryti. Nesant jokio pagrindo įtarti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar specialistui galėjo būti perduota ne sulaikytoji medžiaga, darytina išvada, kad argumentai dėl tyrimo objekto užteršimo nepagrįsti.

Taip pat, teismo nuomone, nėra jokio logiško paaiškinimo manymui, kad pateiktas byloje vokas yra ne tas vokas, kuriame buvo atsiųsta minėta USB laikmena. Visų pirma pažymėtina, kad kaltinamieji sutartinai teigė, jog R. M. iš viso neatsiuntė jokio laiško; byloje neginčijama, kad užrašus ant voko padarė ne jis. Taigi lieka neaišku, kokiu tikslu reikėjo imtis tokio painaus plano, keisti voką, jeigu vis tiek ant jo raštas ne R. M. (ir iš viso nenustatyta, kieno raštas), organizuoti, kad pašto spaudai atitiktų telefoninių pokalbių aplinkybes, t.y. voko siuntimo iš Kauno data (kovo 1 d., kaip tik ta diena, kai R. M. nurodė D. N., kad (viskas atsitiko) „šiandien ryte“), voko gavimo Vilniaus pataisos namuose data (kovo 3 d., o kovo 4 d. D. N. praneša R. M., kad jau „matė sąrašuose“), galų gale tai, kad kovo 7 d. vokas buvo nufotografuotas ir į bylą įdėta akivaizdžiai šito voko nuotrauka (1 t., b.l. 20, 62), ir tai, kad būtent po kovo 7 d. patikrinimo kaltinamieji ima kalbėti ne apie ateitį, kaip iki to (kaip surasti žmogų, kaip įklijuoti, kada atsiųs, ar gerai suklijuota ir pan. priemones), o apie praeitį, t.y. kad gavo ne tas, kas turėjo, kad gabalėlis išbyrėjo, viltį, kad laiško siuntėjas buvo (o ne bus) fiktyvus, dar labiau konspiruojasi, ima bijoti, kad pokalbių klausomasi ir kažkaip juos su tuo susies. Taigi teismo nuomone, kito paaiškinimo, kaip kad vokas nebuvo pakeistas ir nebuvo jokio būtinumo jį keisti, nėra. Kritiškai vertintina ir versija, kad D. N. ir R. M. pokalbyje figūruojantis D. K. yra visai kitas asmuo, ne bylos liudytojas. Dar 2017 m. vasario 12 d. D. N. nurodo, kad „duos“ žmogų, „kam siųsti“, kad jis (D. N.) eis ir kalbėsis su adresatu, jog šis gaus „tą ir tą“, iš jo „tas ir tas“, aiškina, kad čia viskas padalinta į dvi dalis ir jis nori antroj pusėj „užmesti“, pažiūrėti, kas ir kaip, kad nežinotų, kad išėjo, atėjo iš pirmos pusės, bei nežinotų, kad jis šitoj pusėj ką nors turi. Vasario 18 d. D. N. aiškina, kad R. M. „nevilkintų“, nes po to bus problemų surasti žmogų, „ant kurio“, kad tas žmogus, ant kurio jis „varys“, net nežinos. Vėliau, vasario 22 d., D. N. be jokios įžangos reikalauja R. M. įsiminti: D. K., o R. M. kelis kartus pasitikslina ne tik vardą pavardę, bet ir kaip rašoma; be to šiame pokalbyje D. N. įspėja, kad „atgalinis“ turi būti „kokia nors Janina“, kad R. M. pats nerašytų, nes jį iš karto identifikuos pagal rašyseną. Vertinti šiuos pokalbius kitaip, nei kad D. N. ketina nurodyti R. M. tokį adresatą, su kuriuo jo negalės susieti kiti nuteistieji, ir pats adresatas nieko nežinos, o D. K. ir yra gavėju nurodytinas asmuo, su kuriuo niekas negalėtų susieti ir R. M.. Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, būtent D. K. gavo laišką, kuriame buvo laikmena su narkotine medžiaga, ir panašu į tai, kad jis nieko nežinojo apie šį jo vardu ateisiantį laišką.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamojo D. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, kaip baigta veika, ir kaltinamojo R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip baigta veika. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad D. N. parengė nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą su tikslu jas platinti, ir jai vadovavo, t.y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, 2016-12-23, 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-12, 2017-02-14, 2017-02-16, 2017-02-17, 2017-02-22, 2017-02-24, mobiliojo ryšio telefonu skambindamas ir rašydamas SMS žinutes nurodė R. M. įsigyti USB laikmeną, iš kito asmens įgyti narkotines medžiagas – heroiną ne mažiau kaip 0,054 g, ir USB laikmenoje atsiųsti į Vilniaus pataisos namus, nurodė gavėjo vardą ir pavardę, o R. M. ją įvykdė, t.y. veikdamas grupėje su D. N., vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus D. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: 2016-12-23, 2017-02-07, 2017-02-10, 2017-02-12, 2017-02-14, 2017-02-16, 2017-02-17, 2017-02-22, 2017-02-24 telefoninių pokalbių ir SMS metu, gavęs nurodymus iš D. N. įgyti USB laikmeną, narkotines medžiagas ir užšifruotai USB laikmenoje perduoti D. N. į Vilniaus pataisos namus jo nurodyto gavėjo vardu, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kito asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – nemažiau 0,054 g heroino, kurias vykdant D. N. nurodymą, įbėrė į USB laikmeną „Kingston 8 GB“, po ko įdėjo į voką, jo (R. M.) nurodymu nenustatytas asmuo užrašė ant voko nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką adresato – kalinio D. K. vardą ir pavardę, kurio duomenis nurodė D. N., po ko nugabeno į Kauno miesto pašto skyrių ir paštu 2017 m. kovo 7 d. atsiuntė į Vilniaus pataisos namus. Bylos duomenys patvirtina, kad D. N. atliko esminius aktyvius veiksmus organizuodamas ir vadovaudamas narkotinės medžiagos įgijimui, laikymui ir gabenimui su tikslu platinti, o R. M. jo nurodymus aktyviais veiksmais realizavo. Aplinkybė, kad narkotines medžiagas – nemažiau 0, 054 g heroino rado ir paėmė Vilniaus pataisos namų pareigūnai, t.y. kad nepavyko šią medžiagą platinti, nepaneigia kaltinamųjų veiksmų – nusikalstamos veikos plano parengimo, vadovavimo, neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo turint tikslą platinti – baigtumo. Tačiau teismas šalina iš kaltinimo R. M. BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, kaip perteklinį kvalifikavimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę ir jų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas vieną kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (1 t., b.l. 134-150), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b.l. 131), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 132-133), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 126), į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 127), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 128) psichiatro ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (1 t., b.l. 129). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. M. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina artima minimaliai (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. M. paliktina galioti iki kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. N., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (1 t., b.l. 170-173), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 166), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 162), į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 163), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 164), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 167-168, 2 t., b.l. 69). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. N. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam bausmės vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. N. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta. Todėl iki nuosprendžio vykdymo pradžios jam skirtina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas, kuriame buvo atsiųsta USB laikmena, su po atlikto narkotinės medžiagos tyrimo likusiomis pakuotėmis, 2) CD-R laikmena su pokalbių įrašais 2017-04-03 Nr. KD-98-RN, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos; 3) spalvų paletė Eskaro color Spirit – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina ją pateikusiam asmeniui (gynėjui advokatui Giriui Ivoškai) (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. N. (D. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirti D. N. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. N. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką, kuriame buvo atsiųsta USB laikmena, su po atlikto narkotinės medžiagos tyrimo likusiomis pakuotėmis, 2) CD-R laikmeną su pokalbių įrašais 2017-04-03 Nr. KD-98-RN, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; 3) spalvų paletę Eskaro color Spirit – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti gynėjui advokatui Giriui Ivoškai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.