- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- AN2-63-366/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00001-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Linas Blažulionis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-04-12 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. G. 2022-01-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2021-06-11 20.00, (duomenys neskelbtini), važiuodamas riedlente, įvažiuodamas nuo šaligatvio į automobilių stovėjimo aikštelę, nesuvaldė riedlentės ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje važiavusį ir sustojusį automobilį. Protokole nurodyta, kad A. G. nevykdė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 p. ir 44 p., t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 428 str. 3 d.
2. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas D. Liuima 2022-01-14 priėmė nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, kuriuo už minėtą pažeidimą, numatytą ANK 428 str. 3 d. D. G. paskyrė administracinę nuobaudą - baudą 45 eurus.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-14 nutarimu, A. G. atstovas advokatas Linas Blažulionis pateikė skundą Utenos apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. nutraukti.
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-04-12 nutartimi A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio skundas atmestas, teismui konstatavus, kad A. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teisme gautas A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2012-04-12 nutartį ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti.
5.1. Skunde nurodoma, kad ANK 423 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta eilė skirtingų veikų, tačiau analizuojant protokolo ir nutarimo turinį nėra aišku, kokia konkrečiai ANK 423 straipsnio 1 dalyje iš nurodytų veikų padarymu pareiškėjas yra kaltinamas (pripažintas kaltu).
5.2. Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino tik A. G. veiksmus, tačiau nevertino kieno veiksmai apskritai sąlygojo eismo įvykį, t. y. visiškai nevertino vairuotojos J. B. Z. veiksmų. Nurodytu atveju turėjo būti ištirta ar tariami A. G. KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, ar J. B. Z. padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykį ir ar J. B. Z., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, galėjo įvykio išvengti.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vairuotoja iš anksto prieš manevrą posūkio signalo nerodė, o posūkio signalas buvo įjungtas tik manevro į dešinę metu, t. y. jau įsukus į aikštelę ir tai matyti vaizdo medžiagos apžiūros 2021-10-20 protokole, kuriame užfiksuota, kad 19:58:22 posūkio metu įjungtas posūkio signalas, o 19:58:23 įvyko įvykis, t. y. tarp vairuotojos manevro ir susidūrimo praėjo tik 1 sekundė.
5.4. Skunde cituojamas KET 27 punktas, kuris nustato, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. KET 158 p. nustato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą. KET 3.2. nustato, jog duoti kelią yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį
5.5. Nagrinėjant bylą nevertinta ar vairuotoja turėjo galimybę įvykio išvengti. Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidžia KET, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių KET reikalavimų pažeidimai. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011).
Šalies argumentai
5.6. Skunde pažymima, kad vairuotoja nurodė automobilį vairavusi 10-15 km. greičiu, teigė A. G. aplenkusi, tačiau sukdama į dešinę, iš anksto neparodė dešinio posūkio signalo. Tuo atveju, jeigu iš anksto prieš manevrą vairuotoja būtų įjungusi dešinės pusės posūkio signalą, eismo įvykio būtų išvengta, kadangi A. G. būtų galėjęs iš anksto matyti ir suprasti, jog vairuotoja suka į dešinę ir pakeisti važiavimo kryptį. Šiuo atveju pirmiausiai vairuotoja pasuko į dešine, ir tik tada įjungė posūkio signalą, dėl ko įvyko įvykis. Atidi ir rūpestinga vairuotoja, važiuodama 10-15 km./h. greičiu, aplenkusi šaligatviu einantį pėsčiąjį, prieš sukdama į dešinę, t. y. kirsdama pėsčiojo judėjimo (važiavimo riedlente) kryptį, galėjo ir turėjo įsitikinti, jog jos manevras yra saugus, turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį riedlente pėsčiąjį. Šiuo atveju KET 9 p. taikomas ir vairuotojai, pastaroji turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, <…> nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Šiuo atveju taip pat nebuvo įvertina, jog eismo įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje, o pėstieji turi pirmumą stovėjimo aikštelėse. Tačiau nurodytos aplinkybės tirtos nebuvo, kas sąlygojo neteisėtos nutarties ir nutarimo priėmimą.
5.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, išėjo už kaltinimo ribų. 2022-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 str. 3 d. numatytą pažeidimą, neva pažeidęs KET 9 ir 44 p. reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog A. G. pažeidė ir KET 36, 37 p. reikalavimus, t. y. nurodė pažeidimus, kuriais asmuo nebuvo kaltinamas, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik išėjo iš kaltinimo ribų, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuteikė teisės pasisakyti dėl naujų kaltinimų. Kita vertus, nurodyti teismo argumentai ir nurodyti KET 36 ir 37 p. pažeidimai yra nepagrįsti, kadangi stovėjimo aikštelė nepriskiriama važiuojamajai kelio daliai, o eismo įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje. Tuo tarpu pėsčiųjų pirmumas galioja stovėjimo aikštelėse, gyvenamosiose zonose bei daugiabučių namų kiemuose.
Atsiliepimas
6. Nukentėjusioji J. B. Z. Panevėžio apygardos teismui pateikė atsiliepimą į A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo A. G. skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. G. įvažiuodamas riedlente į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį, besijungiančią su Vilniaus gatve, važiuodamas automobilių judėjimo kryptimi, akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisyklėse nurodytas pėsčiųjų pareigas. Važiuodamas riedlente nuo kalno įvažiavo (įžengė) į važiuojamąją dalį, neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės, taip pat nesilaikė visų atsargumo priemonių, bei nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų susidūrimo, dėl to atsitrenkė į automobilio galą.
6.2. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi ir privažiavus šaligatvio pabaigą, A. G. sustojusio, laukiančio ir rodančio ketinimą įžengti ar kitaip kirsti važiuojamąją dalį, ar įvažiavusio (įžengusio) į važiuojamąją dalį, nebuvo. Keisdama automobilio judėjimo kryptį rodė įspėjamąjį signalą, tačiau A. G. negalėjo suvaldyti riedlentės dėl jos išvystyto greičio leidžiantis nuo stataus kalno. Jis ir ketino važiuoti tiesiai, automobilių judėjimo kryptimi, kadangi šaligatvio pabaigoje jis nesugebėjo sustoti ir įžengti į važiuojamąją dalį saugiai arba tęsti judėjimą šaligatviu į dešinę 90 laipsniu kampu palei stovėjimo aikštelės kraštą. Be to, eismo įvykio metu A. G. buvo neblaivus, todėl manytina, kad galimai ir dėl šios aplinkybės asmuo negebėjo blaiviai ir tinkamai įvertinti situacijos ir jos valdyti.
7. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovas Darius Liuima taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo A. G. skundo netenkinti. Su skundu Institucijos atstovas nesutinka dėl šių motyvų: 1. Skirtingai, nei rašoma skunde, 428 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra konkrečiai nurodyta, kad būtent 428 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal 428 straipsnio 3 dalį. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad 428 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal šią dalį, kai buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Šiuo atveju A. G. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, t. y. pareiškėjas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta susidūrimo. Taip pat A. G. pažeidė KET 44 punkto reikalavimus, t. y. įvažiavo (įžengė) į važiuojamąją dalį neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir neįsitikino, kad tai saugu, prieš įvažiuodamas į važiuojamąją dalį nesustojo, kad įsitikintų, kad tai yra saugu. 2. Automobilio vairuotoja J. B. Z. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Kaip matyti iš video medžiagos, vairuotoja KET 82. 2 p. reikalavimų nepažeidė, nes keisdama judėjimo kryptį rodė įspėjamąjį signalą. Video įraše matyti, kad 19:58:20, o ne 19:58:22 kaip nurodyta skunde, vairuotoja parodo posūkio signalą ir tik tada suka į aikštelę. Po 3 sekundžių įvyksta susidūrimas. Vairuotoja KET 158 punkto reikalavimų nepažeidė, nes eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, asmuo važiuojantis riedlente dar nebuvo priartėjęs prie šaligatvio krašto ar įžengęs į važiojamąją dalį. KET 27 punkto reikalavimų vairuotoja taip pat nepažeidė, nes A. G. dar nebuvo įvažiavęs (įžengęs) į važiuojamąją dalį, nebuvo sustojęs ir laukiantis kada galės nuvažiuoti nuo šaligatvio. 3. Skunde nurodyta aplinkybė, kad vairuotoja aplenkė šaligatviu einantį pėsčiąjį ir kirsdama pėsčiojo judėjimo (važiavimo riedlente) kryptį galėjo ir turėjo įsitikinti, jog jos manevras yra saugus, neatitinka tikrovės, nes video įraše matyti, kad vairuotoja pravažiuoja pro pareiškėją, kai jis ant šaligatvio stovi ir nejuda ir tik vėliau jau pravažiavus automobiliui pradeda važiuoti šaligatviu link stovėjimo aikštelės. Todėl būtent A. G., matydamas kad automobilis pasuko į aikštelę, privalėjo sustoti, įsitikinti, kad tęsti judėjimą yra saugu ir tik tada įvažiuoti į aikštelę.
Motyvuojamoji dalis
8. Apeliacinis skundas atmetamas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. G. atstovas advokatas Linas Blažulionis nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. Skundą grindžia argumentais, kad iš nutarimo nėra aišku, kokia konkrečiai ANK 428 straipsnio 1 dalyje iš nurodytų veikų padarymu pareiškėjas yra kaltinamas (pripažintas kaltu); teismas formaliai įvertino tik A. G. veiksmus, tačiau nevertino kieno veiksmai apskritai sąlygojo eismo įvykį, t. y. visiškai nevertino vairuotojos J. B. Z. veiksmų, kuri galėjo eismo įvykio išvengti laiku parodžiusi posūkio signalą. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas nutartį, išėjo už kaltinimo ribų, nes 2022-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, neva pažeidęs KET 9 ir 44 punktų reikalavimus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, jog A. G. pažeidė ir KET 36, 37 punktų reikalavimus, t. y. nurodė pažeidimus, kuriais asmuo nebuvo kaltinamas.
11. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga daro išvadą, jog įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo nei priimant 2022-01-14 nutarimą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nei priimant 2022-04-12 nutartį Utenos apylinkės teisme. Apylinkės teismas, teismo posėdyje išklausęs patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. G. paaiškinimą, nukentėjusiosios J. B. Z. paaiškinimą, liudytojo S. L. parodymus, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjęs tiek tyrimo eigoje darytus vaizdo bei garso įrašus, tiek Zarasų miesto stovėjimo aikštelės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, padarė motyvuotą išvadą, kad administracinę bylą nagrinėjęs ir nutarimą priėmęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas tinkamai įvertino esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.
13. Iš byloje esančios video medžiagos matyti, kad automobilio vairuotoja KET 82. 2 p. reikalavimų nepažeidė, nes prieš keisdama judėjimo kryptį, ji rodė įspėjamąjį signalą. Netiesa, kad posūkio signalą vairuotoja įjungė pavėluotai – tik posūkio į dešinę pusę metu, todėl neišvengė eismo įvykio. Skirtingai nei nurodoma skunde, nukentėjusioji J. B. Z. posūkio signalą įjungia 19:58:20 (skunde neteisingai nurodytas posūkio signalo įjungimo momentas 19:58:22) ir tik po to suka į aikštelę. Susidūrimas įvyksta 19:58:23, t. y. po 3 sekundžių nuo posūkio signalo įjungimo, o ne po 1 sekundės, kaip tai nurodoma skunde. Beje, pagal A. G. ir J. B. Z. pirminius paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. G. susidūrimas su automobiliu buvo neišvengiamas, nepriklausomai nuo automobilio posūkio signalo įjungimo laiko ir tai sąlygojo būtent A. G. neatsargus elgesys. Kaip nurodė A. G., jis riedlente leidosi šaligatviu nuo kalno ir matė važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini). Priartėjęs prie automobilių stovėjimo aikštelės, automobilis į ją pasuko, o jis (A. G.) šaligatviu nusileidęs ant važiuojamosios kelio dalies, negalėjo riedlentės sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Kaip matyti, šiuo atveju A. G. elgėsi labai rizikingai – žinodamas, kad nuokalnėje riedlentė išvystys didelį greitį, neįvertino galimybės išvengti staiga atsiradusios kliūties ją apvažiuojant ar sustabdant riedlentę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui sukant į dešinę, A. G. dar nebuvo privažiavęs prie šaligatvio krašto ir važiuodamas saugiu greičiu, būtų galėjęs sustabdyti riedlentę neprivažiavęs kliūties. Būtent A. G. neatsargus elgesys sąlygojo eismo įvykio kilimą. Automobilio apgadinimo vieta yra jo galas, daugiau į kairę pusę ir tai rodo, kad A. G. su riedlente pasivijo automobilį ir trenkėsi į jį.
14. Vertinant J. B. Z. elgesį ar ji buvo pakankamai atsargi ir ar nepažeidė KET, apeliacinės instancijos teismas Google maps pagalba išstudijavo įvykio vietą ir nustatė, kad šaligatvis, kuriuo važiavo A. G., jo važiavimo kryptimi neturėjo tęstinumo – jis užsisuko 90 laipsnių kampu į dešinę, užsisukimo vietoje šaligatvio nuolydžio nusileidžiant į važiuojamąją dalį nėra. A. G. važiavimo kryptimi tėra gatvė ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri įrengta kaip gatvės išplatėjimas be jokių skiriamųjų konstrukcijų ar žymėjimo. Kaip nurodė J. B. Z., ji važiavo pakankamai lėtai, 10-15 km/h greičiu, nes kirto „gulintį policininką“, be to ruošėsi daryti posūkį, tai patvirtina vaizdo įrašas. Privažiavusi šaligatvio pabaigą, jokio pėsčiojo sustojusio, laukiančio ir rodančio ketinimą įžengti ar kitaip kirsti važiuojamąją dalį, ar įvažiavusio (įžengusio) į važiuojamąją dalį, nebuvo. Tokiu būdu vairuotoja KET 158 punkto, įpareigojančio vairuotoją duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, nepažeidė.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 49 punktu, asmuo, važiuojantis riedlente, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomos KET nustatytos pėsčiųjų pareigos, numatytos KET VI skyriuje. Įvertinus eismo įvykio kilimo mechanizmą, pritartina Institucijos ir teismo išvadai, kad A. G. pažeidė KET 44 punkto reikalavimus, nes įvažiavo (įžengė) į važiuojamąją dalį neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir neįsitikino, kad tai saugu, prieš įvažiuodamas į važiuojamąją dalį nesustojo, kad įsitikintų, kad tai yra saugu. Tuo pačiu A. G. nesilaikė ir KET 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
16. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui A. G., dideliu greičiu įvažiuodamas riedlente į automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį, akivaizdžiai pažeidė minėtas kelių eismo taisyklėse imperatyviai nurodytas pareigas. Beje, važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną, draudžia ir KET 48.7 punktas. Nors ši KET norma administracinio nusižengimo protokole nebuvo paminėta, tačiau A. G. kaip eismo dalyvis turėjo būti su ja susipažinęs ir vadovautis važiuodamas riedlente.
17. Skunde nurodoma, kad ANK 423 straipsnio dalies dispozicijoje nurodyta eilė skirtingų veikų, tačiau analizuojant protokolo ir nutarimo turinį nėra aišku, kokia konkrečiai ANK 423 straipsnio 1 dalyje iš nurodytų veikų padarymu pareiškėjas yra kaltinamas (pripažintas kaltu). Šis skundo argumentas yra akivaizdžiai klaidinantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą dėl šio ANK 428 straipsnio konstrukcijos administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-222/2019, kurioje nurodė, kad aiškinant ANK 428 straipsnio 3 dalies esmę, pažymėtina tai, kad ši norma su to paties straipsnio 1 dalimi yra susijusi tiek, kiek 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą, 428 straipsnio 3 dalies taikymas nesaistomas su 428 straipsnio 1 dalyje nurodytais konkrečiais pažeidimais.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-04-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-04-12 nutartį palikti nepakeistą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.