Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2022 m. birželio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. P. už tai, kad jis, 2022 m. balandžio 6 d. 8.00 val., Smiltelės – Laukininkų gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas grėsmę eismo saugumui, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, susidūrė su variusiu elektrinį paspirtuką pėsčiuoju A. D., kuris ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Įvykio metu nežymiai sužalotas A. D., apgadinti rūbai, paspirtukas, automobilis. Tokie D. P. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklių) 9, 73.11 punktų reikalavimus ir atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje požymius.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. liepos 18 d. nutarimu D. P. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį skirta 70 Eur, pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį – 225 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė administracinė nuobauda – 225 Eur bauda.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliantas neigia savo kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. D., teigdamas, jog sankryžą kirto mirksint žaliam šviesoforo signalui, o A. D. galimai ne varėsi paspirtuką, o juo važiavo esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir pats atsitrenkė į apelianto automobilį, todėl ir įvyko eismo įvykis. Kartu apeliantas kaip neobjektyvius vertina liudytojų – pėsčiosios E. B. ir vairuotojo O. L., parodymus apie įvykio metu sankryžoje degusių šviesoforų signalus, apie A. D. apelianto judėjimo per sankryžą būdą. Mano, kad įvykio mechanizmą, o kartu teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, padėtų nustatyti ekspertizė, nes paaiškėtų, ar A. D. paspirtuką varėsi, ar juo važiavo, ar D. P. yra kaltas dėl eismo įvykio ir A. D. sužalojimo.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, peržiūrėjęs policijos body kamerų vaizdo ir garso įrašus, išanalizavęs liudytojų E. B. ir O. L. duotus parodymus įvykio vietoje ir apylinkės teismo posėdyje, apelianto pateikiamą eismo įvykio versiją, t. y., jog jis važiavo per sankryžą degant leistinam – žaliam mirksinčiam, šviesoforo signalui, o A. D. galimai važiavo paspirtuku per pėsčiųjų perėją, degant raudonam šviesoforo signalui, atmeta kaip nepagrįstą.

8. Nurodytą apelianto versiją paneigia byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje tinkamai ištirti faktiniai duomenys ir jų visuma. Ginčo eismo įvykio mechanizmą – D. P. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam – raudonam, šviesoforo signalui ir susidūrė su stūmusiu elektrinį paspirtuką pėsčiuoju A. D., kuris ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui bei tai, kurio iš jų veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio ir jo padarinių kilimo pagrindinė priežastis, apylinkės teismas nustatė teisingai, tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

9. ANK 417 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio KET pažeidimo padarymą.

10. Apelianto kvestionuojamą aplinkybę, jog jis įvažiavo į sankryžą reguliuojamą šviesoforu, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, paneigia ne tik liudytojų E. B. ir O. L. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir dera su nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. duotu paaiškinimu (surašytas įvykio vietoje jo įstatyminės atstovės – mamos), tačiau kartu ir E. B. ir O. L. buvimo sankryžoje vieta, jų judėjimo kryptys, o taip pat, A. D. ir A. P. susidūrimo vieta bei likusių po tokio kontakto ant automobilio pėdsakų pobūdis.

11. Elektrinį paspirtuką varęsis A. D., priešingai nei mano apeliantas, pagrįstai laikytinas būtent pėsčiuoju, nes nevažiavo elektriniu paspirtuku, o eidamas per sankryžą stūmėsi jį šalia savęs. Nors liudytojai E. B. ir O. L. įvykio vietoje pareigūnams žodžiu paaiškino, kad nėra tikri, ar A. D. elektrinį paspirtuką varėsi, ar juo važiavo, tačiau vis atkurdami įvykio situaciją vietoje ir fiksuodami parodymus abu patvirtino vienodai, jog A. D. ėjo per pėsčiųjų perėją, elektriniu paspirtuku nevažiavo ir užlipęs ant paspirtuko tikrai nebuvo.

12. Apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojos E. B. parodymus apie tai, kad A. D. judėjo ta pačia kryptimi su ja, o D. P. atvažiavo iš dešinės pusės bei kliudė A. D. paspirtuko galą, paneigia tai, kad D. P. automobiliui padaryti apgadinimai yra dešinėje pusėje, t. y. priešingoje pusėje, nei nurodė ši liudytoja, yra išgalvoti ir atmetami kaip nepagrįsti. Iš pareigūnų body kameros įrašų matyti, kad E. B. įvykio vietoje pareigūnams aiškiai parodė savo judėjimo sankryžoje vietą ir kryptį – ėjo kita pėsčiųjų perėja, priešingoje nei A. D. ginčo sankryžos pusėje, degant žaliam šviesoforo signalui. Taigi nekyla jokių abejonių, jog E. B. eidama per pėsčiųjų perėją galėjo objektyviai matyti ir D. P. (į)važiavimo per sankryžą momentą, ir tai, kaip A. D. tuo pačiu metu kaip ir ji, tik priešingoje kelio pusėje, ėjo per tą pačią sankryžą bei buvo partrenktas D. P.. Kadangi E. B. einant per sankryžą degė žalias šviesoforo signalas, nėra jokių abejonių, kad ir A. D. tuo pat metu einant per sankryžą taip pat degė žalias šviesoforo signalas. Tokią išvadą pagrindžia byloje esanti ginčo Smiltelės–Laukininkų g. šviesoforų signalų veikimo schema (b. l. 26), o kartu ir kito liudytojo O. L. parodymai apie tai, jog jis automobiliu tuo metu važiavo per sankryžą taip pat degant žaliam šviesoforo signalui, o sukdamas iš Laukininkų g. link Taikos pr. pastebėjo antrąja eismo juosta per raudoną važiuojantį D. P., kuris nutrenkė „per žalią einantį berniuką“, t. y. A. D.. Akcentuotina, kad liudytojai E. B. ir O. L. ginčo eismo įvykį matė tiesiogiai ir parodymus davė būdami įspėti už melagingų parodymų davimą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog minėti liudytojai nematė ar neturėjo galimybės matyti, koks šviesoforo signalas degė D. P., atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Papildydamas apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pastebi, kad A. D. ir D. P. susidūrimo vieta – antroje eismo juostoje, leidžia pagrįstai manyti, kad A. D., intensyvaus eismo miesto gatvėje, iki jo partrenkimo vietos, jau buvo nuėjęs beveik pusę pėsčiųjų perėjos atstumo. Iš fotonuotraukose užfiksuotų D. P. automobilio apgadinimų, sudraskytų A. D. viršutinių rūbų (striukė, kelnės), matomų jo kūno sužalojimų (veidas, kojos) matyti, kad automobilis visų pirma trenkė A. D. priekiniu dešinės pusės (keleivio pusės) veidrodėliu, nubloškė paspirtuką ir toliau slystamojo pobūdžio kontaktas tęsėsi iki dešinės pusės galinių durelių (įskeltas lango stiklas, įlaužtas durelių rėmas) ir dešinio galinio sparno (suskaldytas lango stiklas). Aptartų automobilio išorės apgadinimų pobūdis, A. D. padarytų kūno sužalojimų lokacija, o kartu ir anksčiau aptartų įvykio liudytojų informatyvūs parodymai, leidžia daryti išvadą, kad susidūrimo metu A. D. paspirtuku nevažiavo.

14. Aktualaus nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu.

15. D. P. pagrįstai inkriminuoti KET 9, 73.11 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į argumentus, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, jog kaltas dėl eismo įvykio kilimo yra vairuotojas. Jei D. P. būtų laikęsis važiavimo per sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, tvarkos, nebūtų kilę eismo įvykio ir sužalotas A. D., apgadinti elektrinis paspirtukas bei automobilis. Apylinkės teismas išsamiai įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir jų visumą, tinkamai atskleidė eismo įvykio kilimo situaciją.

16. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visete išnagrinėjimu. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisingą teismo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, logiškos, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymus. Byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti D. P. kaltei padarius administracinį nusižengimą. Todėl apelianto prašymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas, nes tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ginčo sankryža nėra filmuojama, o aplinkybės, jog būtent D. P. įvažiavo į sankryžą reguliuojamą šviesoforu, degant raudonam šviesoforo signalui ir dėl to įvyko eismo įvykis per kurį buvo sužalotas pėstysis A. D., ėjęs per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalu, byloje jau įrodytos aptartais leistinais, patikimais ir objektyviais įrodymais ir jų visuma.

18. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.