- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-12
- Bylos Nr.
- B2-1350-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00389-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- E100 Baltia OU ir atsakovės UAB „Rusbelita“, E100 Baltia OU
- Atsakovas
- UAB „Rusbelita“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E100 Baltia OU ir atsakovės UAB „Rusbelita“ prašymus dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės E100 Baltia OU ieškinį atsakovei UAB „Rusbelita“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašo iškelti atsakovei bankroto bylą.
Klaipėdos apygardos teisme gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties sąlygų patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo. Nurodė, kad jiems žinomos civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal LR CPK 140 str. 3 d. nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus. LR CPK 13 str. įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi. Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais (ginčo objektu) ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus. Šalies teisę procese pasirinkti veiklos modelį lemia materialiosios teisės. Materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai laisvai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Tačiau teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.). Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad LR CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti.
Nagrinėjamu atveju iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą, t. y. šalys susitarė dėl skolos mokėjimo išdėstymo pagal sutartą grafiką, atsakovė įsipareigojo sumokėti skolą iki 2014-09-30. Teismo nuomone šiuo atveju viešasis interesas nepažeistas. .
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui, todėl prašymas tenkintinas: patvirtina taikos sutarties ir civilinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Patvirtinti ieškovės E100 Baltia OU, įmonės kodas 11152109, adresas korespondencijai Šilutės pl. 27, LT-91107 Klaipėdoje, atstovaujamos direktoriaus, valdybos nario M. Č., ir atsakovės UAB „RUSBELITA“, įmonės kodas 302704604, buveinės adresas Minijos g. 146-2A, LT-93263, Klaipėda, atstovaujamos direktorės N., pasirašytos taikos sutarties sąlygas:
Atsakovė pripažįsta, kad sutarties sudarymo dieną yra skolinga Ieškovei 9 522 litus skolos sumą, kurią įsipareigoja sumokėti Ieškovei pagal žemiau pateiktą grafiką:2014-07-04 – 1 360 Lt;2014-07-18 - 1 360 Lt;2014-08-01 – 1 360 Lt;2014-08-15 – 1 360 Lt;2014-08-29 – 1 360 Lt;2014-09-12 – 1 360 Lt;2014-09-26 – 1 362 Lt.
Atsakovė pinigus perves į Ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT097300010129607899, AB SWEDBANK.
Atsakovei nevykdant šios sutarties sąlygų, Ieškovė turi teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal šią taikos sutartį.Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Klaipėdos apygardos teisme patvirtinimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės.
Civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.